Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-611-349/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-28
Bylos Nr.
1S-611-349/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
Nr. 1S-611-349/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
N U T A R T I S2010 m. liepos 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arnoldas Šukaitis,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,skundą padavusiam asmeniui V. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. T. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl 2010-05-06 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

V. T. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policiją komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio vyskupijos kunigo T. S. ir Panevėžio miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjos V. K. atžvilgiu dėl jos įžeidinėjimo, įsibrovimo į jos butą, atsiskaitymo kortelėje esančių pinigų pasisavinimo. Panevėžio apskrities VPK NTB tyrėjas 2010-04-19 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. T. prašyme nurodytų aplinkybių motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjai pastarąjį nutarimą apskundus, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, patikrinęs medžiagą, kurioje 2010-04-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs minėto sprendimo pagrįstumą, 2010-05-06 nutarimu atmetė V. T. skundą.

Skundžiama 2010-07-02 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė V. T. skundą dėl aukščiau minėtų 2010-04-19 ir 2010-05-06 nutarimų panaikinimo.

Skundą padavusi V. T. nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi, prašo Panevėžio vyskupijos kunigo T. S. ir Panevėžio miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjos V. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 155 str., 169 str., 181 str., skirti jiems didžiausią bausmę, atlyginti jai padarytą žalą, priversti juos nutraukti jos atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus, viešai jos atsiprašyti už įžeidinėjimus ir sumokėti teismo išlaidas. Pareiškėjos teigimu, V. K. ir T. S., eilę metų palaikydami neteisėtus artimus santykius, kurie neleidžiami kunigams, naudodamiesi tarnybine padėtimi ir painiodami viešuosius bei privačius interesus savo naudai, pažeidžia LR korupcijos prevencijos įstatymą – jie prieš jiems, jų manymu, nepageidaujamus asmenis, vykdo nusikalstamas veikas: kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, savo tarnybinių įgaliojimų viršijimą. Jų elgesys yra amoralus, piktybiškas, kas nedera su jų užimamomis pareigomis. Savo amoraliu elgesiu įnešdami destrukcijos atmosferą, jie propaguoja atvirą smurtą, prievartą ir savo veiksmų nebaudžiamumą. Būdama mokytoja ji protestuoja prieš tokius jų netinkamus veiksmus. Pareiškėja teigia, kad V. K. ir T. S. pažeidė CK 2.23 str. reglamentuotą jos privatumo neliečiamumą, nes neleistinai ir apgaulės būdu lankėsi jos gyvenamosiose patalpose, rinko apie jos privatų gyvenimą informaciją ir šantažo bei gąsdinimo būdu jį paviešino, be to, ir toliau grasina jai šmeižtais, jei ji netoleruos jų artimų neteisėtų santykių. Be to, jie naudodami neleistinas priemones apribojo jos fizinę laisvę, įrengdami pasiklausymo aparatūrą. Visa tai abu pripažino atvirai ir su patyčiomis. Šie veiksmai jai, pareiškėjai, padarė didžiulę moralinę žalą, sudarydami visuomenėje nepakantumo jai atmosferą, izoliuodami ją socialiai. Nurodo, kad jai nežinant, privatus jos gyvenimas buvo išviešintas šmeižtais jai dar dirbant mokytoja. Šie V. K. ir T. S. veiksmai buvo atliekami tikslu ją sukompromituoti, kad ji prarastų visuomenėje autoritetą ir pagarbą. Atsižvelgiant į jos pažeistą garbę ir orumą, pareiškėja reikalauja teismo tvarka paneigti apie ją paskleistus melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Po aukščiau minėtų asmenų veiksmų ji vėliau negalėjo ir dabar negali dirbti pedagoginio darbo. Jai bandant aiškintis jų tokio elgesio priežastis, šie asmenys ją ne kartą yra viešai pažeminę ir pasityčioję, išvadindami psichiniu ligoniu ir kitais epitetais. V. T. taip pat kaltina V. K. ir T. S. tiesioginiu ir netiesioginiu turto prievartavimu naudojant psichinį smurtą, nuolat įsibraunant į jos patalpas ir dingstant daiktams bei pinigams. Apie tai daug kartų informuota policija, kuri ignoravo jos iškvietimus. Pareiškėja nurodo, kad jai nėra pripažintas neveiksnumas, kaip to norėtų jos minėtieji asmenys, ir ji niekada jokiu būdu neleido naudotis savo disponuojamu turtu ir pajamomis.

Teismo posėdyje pareiškėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

V. T. skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, tyrėjos bei prokurorės nutarimus, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartis, Panevėžio apskrities VPK NTB SNTS viršininko pavaduotojos L. Š. 2010-04-19 nutarimas ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros Pirmo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos K. R. 2010-05-06 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2010-04-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors V. T. skunde teigia apie V. K. ir T. S. galimai nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių kokius nors minėtų asmenų atliktus nusikalstamus veiksmus V. T. atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra, jų nenurodė bei nepateikė ir pati pareiškėja. Skunde pateikiami abstrakčiai aprašyti pareiškėjos nusiskundimai, nekonkretizuojant jokių nusikalstamų veikų sudėčių elementų. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis, teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti V. T. minimų asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių. Iš to darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. T. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities VPK NTB SNTS viršininko pavaduotojos L. Š. 2010-04-19 nutarimą, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros Pirmo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos K. R. 2010-05-06 nutarimą bei dėl jų priimtą Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas,

NUTARIA:

Atmesti V. T. skundą ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl 2010-05-06 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros Pirmo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo panaikinimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Arnoldas Šukaitis