Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipė dėmesį, kad Kauno TI kamerose langai atsidaro visiškai arba turi orlaides, o jose taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema, t. y. įrengtas tiek natūralus, tiek mechaninis kamerų vėdinimas. Taigi, tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, atsidarant langus ar orlaides, neužkemšant ventiliacijos angos, užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Ginčui aktualiu laikotarpiu mechaninis kamerų vėdinimas nebuvo sutrikęs. Pabrėžė, kad Kauno TI kamerose higienos normas atitinkanti temperatūra yra užtikrinama, kamerose yra įrengti radiatoriai, langai sandarūs, todėl jokie skersvėjai susidaryti negali. Nurodė, kad duomenų apie pareiškėjos pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra, šių aplinkybių nepagrindžia pati pareiškėja. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėja kalinimo metu skundėsi kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų jos laikymo sąlygų. Taigi, Kauno TI nuomone, pareiškėja dvasinių ir fizinių kančių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme) realiai nepatyrė.

Pareiškėja iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jos nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmais nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. vasario 22 d. vežant ją etapais ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą, nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisyklių 95 punktą, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 1) konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 2) konvojuojamųjų sąrašas; 3) konvojavimo paraiška. Pagal Konvojavimo taisyklių 11 punktą, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, teismai, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, nuteistuosius į paskirties punktus konvojuoja Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus pagal iš anksto patvirtintus maršrutus ir konvojui pateiktas konvojavimo paraiškas, kuriose, be kita ko, nurodoma konvojavimo data.

Suimtųjų ir nuteistųjų perkėlimo, priėmimo ir laikymo tvarką Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose nustato Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-02-15 įsakymu Nr. V-33 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 67 punkte nustatyta, kad suimtąjį arba nuteistąjį įstaiga konvojui perduoda pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį reikalavimą. Kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras arba teismas, reikalaujantys iš įstaigos konvojuoti suimtąjį arba nuteistąjį ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti kitoje byloje, turi šį klausimą suderinti su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru arba teismu, kurio žinioje yra byla. Darbuotojas, atsakingas už asmenų įskaitą, gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį reikalavimą, parengia paraišką dėl suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo. Ši paraiška, pasirašyta įstaigos direktoriaus, ne vėliau kaip likus dienai iki teismo posėdžio ar kito procesinio veiksmo pradžios pateikiama konvojavimo padalinio vadovui. Paraiška dėl suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo gali būti įteikta ir to paties konvojavimo padalinio konvojaus viršininkui, jam atvykus į įstaigą konvojuoti suimtųjų ir nuteistųjų pagal ankstesnes paraiškas (68 punktas). Instrukcijos 84 punkte nustatyta, kad konvojavimo dokumentus rengia ir įformina įstaigos padalinys, atsakingas už nuteistųjų ir suimtųjų įskaitą. Konvojuojamo suimtojo arba nuteistojo asmens byla konvojaus viršininkui perduodama antspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Ši pažyma surašoma įskaitomai, netrumpinant žodžių. Įstaigos vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pataisos pareigūnas konvojuojamų asmenų pavardes įrašo į paros žiniaraštį ir organizuoja jų išvykimą. Be to, jis prižiūri, kad išvykę asmenys grįžtų laiku, ir jų grįžimo laiką įrašo paros žiniaraštyje (70 punktas). Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą konvojavimo dokumentus organizuoja įstaigos, kurioje laikomas suimtasis, atitinkamas padalinys.

Taip pat pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybai tenka pareiga nustatyti planinius maršrutus, kuriais konvojuojami asmenys. Paprastai suimtieji / nuteistieji konvojuojami planiniu maršrutu, o neplaninis konvojus skiriamas tik ypatingais atvejai (Konvojavimo taisyklių 20 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2020-09-21 ir 2020-09-24 buvo suplanuoti teisiamieji posėdžiai Vilniaus apygardos teisme (b. l. 53). Pareiškėja į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą buvo konvojuota 2020-09-18 iš Kauno TI, Kauno TI pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius, konvojavimo pagrindas – teismo nutartis. Pareiškėja grąžinta į Kauno TI iš Vilniaus AVPK 2020-09-22, Vilniaus AVPK pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius (b. l. 82, 83, 100, 102). Paraišką dėl pareiškėjos konvojavimo 2020-09-22 atgal į Kauno TI pateikė Vilniaus AVPK (b. l. 102, 83), todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Kauno TI atsakingas už jos sugrąžinimą į Kauno TI, nepagrįsti.

Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja buvo konvojuota į 2020-09-24 teisiamąjį posėdį, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020-09-24 teisiamajame posėdyje ji dalyvavo. Pareiškėja iš esmės kelia ginčą, kad ji be reikalo buvo sugrąžinta 2020-09-22 į Kauno TI, tačiau nekelia ginčo dėl to, jog ji 2020-09-24 be pagrindo buvo konvojuota į teisiamąjį posėdį. Kaip jau nustatyta, pareiškėją į Kauno TI pagal paraišką grąžino Vilniaus AVPK, todėl Kauno TI jokių neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo konvojuota į Vilniaus AVPK iš Kauno TI 2020-10-13, Kauno TI pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Pareiškėja grąžinta į Kauno TI iš Vilniaus AVPK 2020-10-16, Vilniaus AVPK pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius (b. l. 84, 85, 92, 94, 103, 111). Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020-10-16 15 val. buvo išvežta iš Kauno TI į Vilniaus AVPK, nors teismo posėdis buvo paskirtas 2020-10-16 13.30 val. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjos nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2626-1035/2020 teisiamasis posėdis 2020-10-16 nebuvo suplanuotas, todėl šie pareiškėjos skundo argumentai atmetami.

Pareiškėja skunde tvirtino, kad 2020-12-08 Kauno TI gavo pranešimą, kad 2020-12-10 teisiamasis posėdis Vilniaus apygardos teisme atšauktas. Tačiau Kauno TI ją 2020-12-08 apie 14.30 val. išsiuntė etapu į Vilniaus AVPK.

Pareiškėja skunde teigia, kad apie konvojavimą ji būdavo įspėjama tik iš vakaro apie 22 val. arba konvojavimo dieną, todėl nespėdavo tinkamai pasiruošti, apsipirkti parduotuvėje. Be to, tik kartą per savaitę galėjo nusiprausti po dušu.

Instrukcijos 69 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo išvykimo išvakarėse darbuotojas, atsakingas už asmenų įskaitą, atiduoda įstaigos vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui konvojavimui būtinus dokumentus ir nuteistojo asmens bylos pažymą kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu reikalavimu pristatyti šiuos asmenis. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 35 punkte nurodyta, kad suimtiesiems sudaromos sąlygos pataisos įstaigos parduotuvėje apsipirkti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų teisę apsipirkti parduotuvėje užtikrina Kauno TI direktoriaus 2020-03-31 įsakymu Nr. I-75 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo leidžiamais įsigyti ir turėti asmeniniais daiktais tvarkos aprašas. Minėto aprašo 4 punkte nurodyta, kad suimtiesiems sudaromos sąlygos apsipirkti įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o 11 punkte nurodyta, kad suimtasis, pageidaujantis apsipirkti du kartus per savaitę, užpildo papildomą prašymą, tačiau tik su privalomajame prekių asortimente esančiomis prekėmis (b. l. 32–36). Pastebėtina, kad pareiškėja skunde šią aplinkybę nurodė itin abstrakčiai, neįvardijo nei konkrečių datų, nei aplinkybių, produktų, kurių siekė įsigyti, bet jų negavo. Pareiškėjos skundo argumentai dėl nesudarytos galimybės apsipirkti įstaigos parduotuvėje atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 44 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad nebuvo sudarytos sąlygos teisiamuosius posėdžius organizuoti vaizdo konferencijos būdu, nors kai kurie posėdžiai karantino metu buvo vykdomi nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos įrangą.

Pareiškėja skunde tvirtino, kad ji buvo apgyvendinta Kauno TI trečiame aukšte esančiose kamerose ir kiekvieną kartą vykstant konvojumi į Vilnių turėdavo pati nešti sunkią dėžę su daiktais, tarp jų čiužinį, antklodę ir kitus daiktus, į cokolinį aukštą.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 4.3 papunkčiu, suimtajam atvykus į tardymo izoliatorių atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, neleistini suimtiesiems turėti daiktai ar kurių svoris viršija nustatytą leistiną asmeninių daiktų svorį, atiduodami saugoti į Kauno TI sandėlį arba perduodami jo nurodytam asmeniui. Atsakovės atstovas nurodė, kad leidžiamiems asmeniniams daiktams susidėti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos 90 litrų talpos plastikinės dėžės, ir pažymėjo, kad plastikinės dėžės yra Kauno TI trumpalaikis materialusis turtas ir suimtiesiems (nuteistiesiems) jų išsivežti į kitas įstaigas neleidžiama.

Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad laikinai iš tardymo izoliatoriaus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (iki 60 dienų) ar kitą įstaigą išvykstančių nuteistųjų (suimtųjų) pasiimamų ir visą išvykos laiką turimų asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 10 kg, neskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai išvykstant į kitą įstaigą, jos daiktai, viršijantys Taisyklių 31 punkte nustatytą svorį, buvo padedami į sandėlį saugoti, išduodant sandėlio kvitą. Šiuos teiginius patvirtina į bylą pateikti sandėlio kvitai (2020-08-11 kvitas Nr. 1096, 2020-08-24 kvitas Nr. 1155, 2020-11-23 kvitas Nr. 2461) (b. l. 129, 131, 135). Taip pat išvykstant iš sandėlio buvo grąžinami asmeniniai daiktai, t. y. krepšys daiktams susidėti etapavimo metu (2020-07-02 Nr. 819, 2020-08-20 kvitas Nr. 1137, 2020-08-27 kvitas Nr. 1174, 2020-09-22 kvitas Nr. 1456, 2020-10-26 kvitas Nr. 2283, 2020-11-20 kvitas Nr. 2462, 2020-11-26 kvitas Nr. 2495, 2020-12-04 kvitas Nr. 2548) (b. l. 128, 130, 132, 133, 134, 136–138). Pareiškėja nurodė, kad ne kartą kreipėsi prašydama padėti nešti daiktus, tačiau jos prašymai buvo ignoruojami. Iš byloje pateiktų pareiškėjos prašymų, adresuotų Kauno TI, nėra nei vieno prašymo, kuriuo ji kreiptųsi dėl nešamų daiktų (b. l. 122–127). Taip pat pareiškėja nedetalizavo, kokios pasekmės jai kilo dėl nešamų asmeninių daiktų. Be to, teisės aktai nenumato, kad Kauno TI pareigūnai turėtų užtikrinti suimtiesiems pagalbą nešant asmeninius daiktus, kurių svoris neviršija 10 kg. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad šiuo aspektu Kauno TI pareigūnai teisės aktų ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 3-iame aukšte, kamerose, kuriose pareiškėja buvo laikoma, neatsidaro langai, trūksta oro, ištraukiamoji ventiliacija veikė silpnai. Trečio aukšto pasivaikščiojimo kiemelių durys visuomet būdavo atidarytos, todėl žiemą kentėjo šaltį ir skersvėjį.

Pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo laikoma 234, 339, 344, 243, 345, 347 kamerose, dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad bylos nagrinėjimui aktualiu ar jam artimu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų kamerose, kuriose buvo pareiškėja. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėja dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl minėtų pažeidimų būtų kreipusis į pataisos įstaigos administraciją ar kompetentingas institucijas. Į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2020-03-12 ir 2020-06-25 patikrinimo aktai, iš kurių matyti, jog suimtieji, kurie mano, jog kamerose kalinimo sąlygos neatitinka Higienos normos HN134:2015 reikalavimų, teikia skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir skundų pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė (b. l. 37–41). Taigi, nesant duomenų, jog kameroje buvo netinkama temperatūra, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja atliko bausmę kęsdama šaltį.

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nurodė, jog kamerose, kuriose pareiškėja buvo laikoma, neatsidaro langai, trūksta oro, ištraukiamoji ventiliacija veikė silpnai. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad Kauno TI kamerose yra sudėti visiškai atsidarantys langai ir yra įrengta mechaninė ventiliacijos sistema (b. l. 44). Pareiškėjos teiginiai, kad ištraukiamoji ventiliacija veikė silpnai, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl konstatuojama, kad Kauno TI užtikrino pareiškėjos teisę atlikti bausmę vėdinamoje patalpoje, kaip numatyta Higienos normos HN 134:2015 17 punkte.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2 paras (nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.) be pagrindo buvo konvojuota į Vilniaus AVPK, dėl to ji galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų, tam tikrą diskomfortą, kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu Kauno TI būtų laiku sureagavęs į gautą informaciją apie atšaukiamą teisiamąjį posėdį.

Pareiškėja prašė priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.