Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-185-2010-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 1.1.8.6;

1.1.9.6; 2.1.11; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistųjų R. J. ir G. L. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 259 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., skirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. Ž., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. J. ir G. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su E. Ž., 2009 m. balandžio 30 d., apie 00 val. 30 min., atitraukę lentas ir pro susidariusią angą įlindę į ūkinį pastatą, ten išėmę langą ir patekę į kitą patalpą, įsibrovė į Angelės R. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, ir pagrobė 1445 Lt vertės jai priklausančio turto: 450 litų vertės raudonos spalvos elektrinę žoliapjovę, 200 litų vertės žalios spalvos elektrinę žoliapjovę, 25 litų vertės 20 metrų ilgio elektros laido prailgintuvą, 150 litų vertės karutį, 120 litų vertės purkštuvą ir 500 litų bendros vertės penkis aliuminio puodus.

R. J. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir iki 2009 m. birželio 23 d., 10 val. 30 min., jo nuomojamame, D. D. priklausančiame, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio bendroji masė milteliuose 1,671 gr., narkotinę medžiagą – aguonų ir jų dalių ekstraktą, kurio bendras kiekis skystyje 1250 ml., nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – tramadolį, kurio bendroji masė ampulėse 0,250 gr. ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - alprazolamą, kurio bendroji masė tabletėse yra 0,010 gr.

Įkalinimo įstaigoje lanko anoniminių alkoholikų būrelį, išėjęs į laisvę, planuoja keisti gyvenimo būdą. Yra meno draugijos narys, ne kartą dalyvavo parodose, kuriose jam įteikti padėkos raštai. Nurodo, kad jo prasta sveikatos būklė.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, padarė išvadą, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas tiek R. J., tiek G. L. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, laikėsi bausmės skyrimo pagrindų – teisingai nustatė bausmių rūšis ir argumentuotai individualizavo jų dydį.

R. J. skunde nurodo, kad savo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., pripažino ne iš dalies, kaip nurodyta nuosprendyje, o pilnai. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas R. J. parodymus vertino kaip dalinį prisipažinimą, nes šis neigė, kad vagystėje dalyvavo E. Ž. (4 t., b.l. 11). Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgoje esantį išaiškinimą, nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. J. teisme pakeitė savo parodymus apie esmines įvykio aplinkybes - ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimo bendrininkais nurodęs G. L. ir E. Ž. (2 t., b.l. 80-81, 83), teisiamojo posėdžio metu teismą įtikinėjo, kad nusikaltime dalyvavo kitas asmuo vardu Ernestas, bet tai buvo ne (duomenys neskelbtini) (4 t. b.l. 2, 3, 7). Tą pačią versiją, kad nusikaltimo daryme dalyvavo asmuo vardu Ernestas, bet ne (duomenys neskelbtini), posėdžio metu pateikė ir liudytoja I. T. (4 t., b.l. 4), o nuteistasis G. L. išreiškė abejonę ar E. Ž. dalyvavo nusikaltimo daryme (4 t., b.l. 2). Abejonėms pašalinti į sekantį posėdį buvo iškviestos tyrėjos, po kurių parodymų to paties posėdžio metu, vykusio 2010 m. vasario 8 d., G. L. kategoriškai nurodė, kad nusikaltime dalyvavo kaltinamasis E. Ž. (4 t., b.l. 7). Esant tokioms aplinkybėms, kai teismui neliko abejonių dėl E. Ž. dalyvavimo nusikaltimo daryme, R. J. sekančią dieną, t.y. 2010 m. vasario 9 d., po baigiamųjų kalbų ir kaltinamųjų paskutinio žodžio išklausymo, pateikė teismui raštą (3 t., b.l. 192), kuriame nurodė, kad kaltinamasis E. Ž. yra tas pats asmuo, kuris dalyvavo vagystėje. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ buvo išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Dėl melagingų parodymų davimo R. J. teisinosi E. Ž., auginančio mažamečius vaikus, prašymu. Už tai E. Ž. žadėjo apmokėti jam priteistą civilinį ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. (4 t., b.l. 5).

R. J. taip pat prašo sumažinti bausmę, taikant BK 59 str. 4 p. Nuteistojo paminėtame straipsnyje yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Nuteistasis skunde nepateikė nei vieno argumento apie jo padėties beviltiškumą ar labai sunkią turtinę padėtį. Iš byloje esančios medžiagos darytina priešinga išvada. 2009 m. sausio 12 d. baigęs profesinę mokyklą, įgijo specialybę (3 t., b.l. 184). Turi gerus drožybos įgūdžius, už savo darbus yra gavęs ne vieną padėką parodose (3 t., b.l. 187-189). Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad gali savo darbus pardavinėti, turi jiems užsakymų (4 t., b.l. 2). Gyvena vienas, išlaikytinių beturi (2 t., b.l. 124). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė nusikaltimą dėl labai sunkios turtinės padėties.

R. J. apeliaciniame skunde teigia, kad jis už tą pačią veiką yra nubaustas du kartus: pirmą kartą - 100 Lt bauda, antrą kartą – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Reikia pažymėti, kad nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d. skirta ne devynių, o aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo R. J. pateiktame Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad jis 2009 m. birželio 23 d. savo namuose, esančiuose Žemaitės g. 6-8, Kėdainiuose, vartojo narkotines medžiagas (opiatus, kanapes ir amfetaminą) be gydytojo leidimo. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 44 str. 2 d. (4 t., b.l. 29). Negalima teigti, kad R. J. nubaustas už vieną veiką du kartus, kadangi ATPK 44 str. 2 d. ir BK 259 str. 1 d. numato atsakomybę už skirtingas veikas. Kaip minėta, administracine tvarka R. J. nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo leidimo, o baudžiamoji atsakomybė taikyta už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir iki 2009 m. birželio 23 d., 10 val. 30 min. neteisėtai laikė jo nuomojamame bute psichotropines ir narkotines medžiagas. Taigi, minėtų straipsnių dispozicijose numatytos veikos nėra tapačios, seka, kad R. J. nubaustas už skirtingas veikas.

Skirdamas bausmę, teismas, kaip ir numatyta BK 54 str. 1 d., vadovavosi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. O Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. R. J. tyčines nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčines nusikalstamas veikas. Tai pagal BK 27 straipsnio nuostatą vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais, teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. teistas eilę kartų už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vartoja narkotines medžiagas, tačiau gydymo vengia. Ne kartą teistas ir už nusikaltimus nuosavybei. Skirtomis griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis jų tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje pasiekti nebuvo - neišnykus teistumams ir praėjus labai trumpam laiko tarpui po jo paleidimo iš pataisos namų (2009-02-21), vėl padarė du tyčinius nusikaltimus. Yra talentingas ir, kaip pats nuteistasis minėjo teisme, gauna užsakymų ir gali gyventi ir drožybos darbų, tačiau sąmoningai renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą. Taigi, teismas pagrįstai skyrė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Atsižvelgus į šias asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, negali būti tenkintinas ir kitas nuteistojo prašymas – taikyti BK 62 straipsnį (Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas) arba taikyti 75 straipsnį (Bausmės vykdymo atidėjimas).

Bausmių dydžiai individualizuoti, vadovaujantis BK 54 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, taip pat tinkamai. Teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo sveikatos būklę, atsakomybę už veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., padarymą lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę už veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymą sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje) ir skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės, nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Įstatymas nagrinėjamu atveju numato du bendrinimo būdus: dalinį ir pilną. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, skirtos pagal BK 178 str. 2 d., pridėjo tik pusę bausmės, skirtos pagal BK 259 str. 1 d. Todėl galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

R. J. nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti pinigus iš jo vieno, nes pinigai bendrininkų buvo naudojami bendrai. Pirmos instancijos teismas konfiskavo iš R. J. 90 litų Baudžiamojo kodekso 72 str. 1 d., 2 d., 3 p. numatytu pagrindu, pagal kurį teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Pagal liudytojų K. V. ir R. Š. parodymus, vogtus daiktus pardavė ir pinigus gavo būtent R. J.: už purkštuvą iš K. V. motinos gavo 40 litų, o už žoliapjovę iš R. Š. gavo 50 litų. Todėl teismas pagrįstai konfiskavo 90 litų būtent iš R. J..

R. J. nurodo, kad kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo nei pasvertos, nei užantspauduotos. Mano, kad tokiais veiksmais pažeistas BPK 149 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymas numato apskundimo galimybę ikiteisminio tyrimo metu. Pagal BPK 62 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. R. J. ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinių veiksmų neskundė, o šio klausimo sprendimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

R. J. nesutinka su teismo išvada, kad jis, neva, vengia gydymo nuo priklausomybės sindromo, vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Tačiau tai nėra teismo išvada – motyvuodamas bausmės skyrimą, teismas vadovavosi byloje esančia medžiaga, tame tarpe ir VĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma. Ši pažyma yra oficialus dokumentas, turintis visus teisės aktų numatytus rekvizitus (BPK 96 str.). Joje nurodyta R. J. diagnozė ir tai, kad jis ambulatorinio gydymo vengia (2 t., b.l. 129).

Nuteistasis R. J. pateikė Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliacinio skundo papildymą (4 t. b.l. 28). Skundo papildymas nenagrinėtinas, nes galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės nei pildyti, nei keisti paduotų apeliacinių skundų. Vadovaujantis 2005 m. bir­že­lio 23 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to nutarimu Nr. 53 patvirtinta Teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias by­lų pro­ce­są ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­ga, pirmos instancijos teismas privalėjo grą­žin­ti­ni skundo papildymą jį pa­da­vu­siam as­me­niui.

Nuteistojo G. L. apeliacinio skundo prašymas švelninti bausmę taip pat atmestinas. G. L. tyčinį nusikaltimą padarė bausmės, skirtos už tyčinius nusikaltimus, vykdymo atidėjimo metu, t.y. turėdamas teistumą (BK 27 str. 1 d.), todėl teismas, įvertinęs jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagrįstai nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Laisvės atėmimo bausmės dydį teismas individualizavo taip pat tinkamai: įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas apysunkis), kaltės formą, kaltininko asmenybę (du kartus baustas administracine tvarka, nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2006 08 11 nuosprendžiu jam skirtų įpareigojimų), jo kaip bendrininko vaidmenį darant nusikaltimą (nusikaltimas įvykdytas G. L. pasiūlymu iš jo krikštamotei priklausančio ūkinio pastato), dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei artimųjų pagalba atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.)) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.)) ir nustatė artimą minimaliai sankcijoje nustatytai laisvės atėmimo bausmės trukmei. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nusikaltimą G. L. padarė bausmės, skirtos Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, todėl teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 ir 3 d. pagrindu, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo labai mažą dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės. Todėl subendrinta 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė negali būti dar labiau švelninama.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, R. J. ir G. L. skirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistųjų R. J. ir G. L. apeliacinus skundus atmesti.