- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-9107-961/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08572-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- T. R.
- Advokatai
- Alina Bisekerskaja
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
išnagrinėjusi T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. 2014-06-05, apie 14.25 val. Vilniuje, Šeškinės g. 32, vairuodama automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pakeliamą užtvarą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir užtvaras. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132, 134, 234, 9 straipsnių reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama T. R. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad piktybiškai iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Jai reikėjo nuvežti mamą į Šeškinės polikliniką. Grįždama iš darbo, užvažiavo į parduotuvę „IKI“ Šeškinės gatvėje, Vilniuje. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, nepakilo užtvaras. Ji išlipo iš automobilio, nuėjo ieškoti taisyklių, kaip gali sumokėti už automobilio stovėjimą aikštelėje, bet vis tiek nepavyko išvažiuoti. Radusi telefono numerį, paskambino nurodytu taisyklėse numeriu, bet niekas neatsiliepė. Jai reikėjo išvažiuoti, nes laukė mama. Pastebėjusi, kad vienas automobilis išvažiavo per tarpą tarp krovininiams automobiliams skirto užtvaro, nusprendė tokiu pat būdu išvažiuoti iš aikštelės, nes labai nervinosi dėl mamos sveikatos. Išvažiuodama pajuto, kad užtvaras įsirėmė į galinių durelių stiklą, stiklas išdužo, užtvaras šiek tiek sulinko. Ji išlipusi iš automobilio pataisė užtvarą, t. y. pastatė jį į vietą, ir išvažiavo. Jai pasirodė, kad užtvaras nebuvo sugadintas, bent jau to nepastebėjo. Iš įvykio vietos nepabėgo, o skubėjo namo, nevengė atsakomybės. Suprato, kad aikštelė filmuojama ir greitai ją suras, ji atlygins patirtus nuostolius. Iš karto nuvažiavo į autoservisą, paliko automobilį ir grįžo namo. Vos grįžus, jai paskambino iš policijos, paprašė ateiti prie parduotuvės „IKI“. Žino, kad apie įvykį turi pranešti vairuotojas. Nežinojo, kur yra aikštelės ar parduotuvės apsauga. Be to, tikėjosi, kad kas nors pastebės, kad ji negali išvažiuoti iš aikštelės, ir ateis pasižiūrėti. Kai negalėjo išvažiuoti, skambino nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepė. Kaip suprato, aikštelė priklauso ne parduotuvei „IKI“, o kitai organizacijai. Buvo įsitikinusi, kad jeigu padarė žalą, ją suras ir ji sumokės.
Motyvuojamoji dalis
Nors T. R. kaltę pripažino iš dalies, jos kaltė dėl padarytų pažeidimų įrodyta tarnybiniu pranešimu; eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninis galinis dešinės pusės stiklas; T. R. rašytiniu paaiškinimu, kad parduotuvėje išbuvusi apie valandą norėjo išvažiuoti, bet užtvaras neatsidarė, informacijoje nurodytu numeriu niekas neatsiliepė, tad ji bandė išvažiuot pro parduotuvės automobilių užtvarą ir jį kliudė. Po avarijos išlipo iš automobilio, iš karto neišvažiavo. Labai pasimetė ir į policiją nepaskambino; UAB „B2B Park“ technikos vadovo R. P. rašytiniu paaiškinimu, kad vairuotojui privažiavus prie užtvaro, švieslentėje pasirodė informacija, kad transporto priemonė viršijo laiko limitą, su papildoma informacija, kur galima sumokėti už viršytą laiką. Tačiau vairuotoja nusprendė išvažiuoti pro krovininiams automobiliams skirtą užtvarą, kuris tuo metu buvo uždarytas, ir jį sulaužė. Galimai jai išdužo galinis stiklas. Vairuotoja išlipusi apžiūrėjo automobilį bei užtvarą ir išvažiavo; vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad T. R. važiuojant pro nuleistą kelio užtvarą automobilis jį kliudė, užtvaras sulinko ir išdužo automobilio stiklas, T. R. apžiūrėjusi iš įvykio vietos išvažiavo.
Kelių eismo taisyklių 234 straipsnis numato pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui, jeigu dėl šio įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad T. R. vairuodama automobilį sukėlė eismo įvykį, dėl kurio sugadino svetimą turtą – kelio užtvarą, – ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, tačiau T. R. neigia turėjusi tikslą pasišalinti, nurodo, kad skubėjo pas sergančią mamą, bandė susimokėti už viršytą laiką, tačiau tai jai nepavyko, skambino stovėjimo aikštelės taisyklėse nurodytu numeriu, bet niekas neatsiliepė. Pateikta skambučių išklotinės ištrauka patvirtina, kad iš O. R. telefono 2014-06-05, 14:23:42 val. buvo skambinta stovėjimo aikštelės taisyklėse nurodytu numeriu, tačiau pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog T. R. šiuo numeriu būtų skambinusi po eismo įvykio, byloje nenustatyta. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju O. R. iš esmės patvirtino T. R. paaiškinimus, kad ji negalėjo išvažiuoti, kad bandė prisiskambinti aikštelės savininkui (apsaugai), tačiau, kaip minėta, šie veiksmai buvo atlikti iki ji sugadino užtvarą, todėl jos atsakomybės už padarytus pažeidimus nepašalina. Be to, T. R. sukeltas eismo įvykis buvo akivaizdus – įvyko dienos metu, užtvaras sulinko, o automobilio stiklas sudužo, ji matė ir suprato sukėlusi šį įvykį, taigi, privalėjo nedelsdama pranešti apie tai nukentėjusiajam asmeniui, o jo neradusi – policijai. Tačiau to nepadarė. Be to pažymėtina, kad yra suprantama, jog eismo įvykis gali sukelti neigiamų emocijų, sutrikdyti ar pan., tačiau tai neatleidžia nuo įstatymo nustatytos pareigos; taip pat nėra duomenų, kad mamos sveikata pablogėjo staiga ir buvo būtina tuojau pat išvažiuoti, kad nebuvo jokios galimybės bent jau paskambinti policijai, pranešti apie įvykį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog T. R. 2014-06-05, apie 14.25 val. Vilniuje, Šeškinės g. 32, vairuodama automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pakeliamą užtvarą, apgadino automobilį ir užtvarą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132, 134 ir 234 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
T. R. ir jos atstovė prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013). Šioje byloje, teismo nuomone, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą ar jos neskirti.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Bylos duomenys patvirtina, kad T. R. nėra nedrausminga vairuotoja, kad darbe charakterizuojama teigiamai, šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, ji rūpinasi senyvo amžiaus motina, kuri turi sveikatos problemų; tačiau šios aplinkybės nėra savaime siejamos su poreikiu vairuoti transporto priemones, todėl nėra išskirtinės. Akivaizdu, kad netekęs teisės vairuoti asmuo turi įdėti daugiau pastangų, laiko nusigauti iki reikiamos vietos (nuvežti vaikus į mokyklą ar pan.), tačiau įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Byloje nenustatyta, kad T. R. dėl jos pačios sveikatos būklės ar dėl kitų objektyvių priežasčių teisė vairuoti yra būtina. Padarytą pažeidimą (numatytą ATPK 130 str. 1 d.) įstatymas priskiria prie šiurkščių teisės pažeidimų, be to, ta aplinkybė, kad aikštelė yra filmuojama, neatleidžia įvykį sukėlusio asmens nuo pareigos pačiam pranešti apie įvykį, pasilikti eismo įvykio vietoje. Bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl T. R. dėl nuobaudos galimai padidėjusios išlaidos ar laiko sąnaudos siekiant tinkamai rūpintis artimaisiais, vykdyti darbo funkcijas ar nuvežti vaikus į ugdymo įstaigą nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, į T. R. asmenybę – galiojančių nuobaudų neturi, į padarytos žalos dydį ir kad žalą atlygino, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti atsakomybė ir nėra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, todėl jai skirtinos nuobaudos – baudos, atitinkančios sankcijų už padarytus pažeidimus numatytų nuobaudų minimumą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (ATPK 24 str., 27 str., 30 str.). Atsižvelgiant į įstatymo už pažeidimus numatytų baudų dydį, T. R. prašymą bei turtinę padėtį, baudos mokėjimas išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
T. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 100 (vieno šimto) litų baudą.
T. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 3 000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą T. R. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Paskirtos 3000 Lt (868 EUR) baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, įpareigojant iki 2015 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokėti kas mėnesį ne mažiau kaip po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus), o nuo 2015 m. sausio 1 d. – kas mėnesį ne mažiau kaip po 36,16 EUR (trisdešimt šešis eurus 16 euro centų) iki visiško baudos sumokėjimo.
Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.