- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2-9841-907/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08634-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- I. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., miręs 2011-05-04, yra jos dukters D. B., gimusios 2000-07-21, tėvas. Nurodo, kad su S. Š. susipažino 1998 metais, kurį laiką padraugavę, gal po 2 mėnesių apsigyveno kartu, 2000-07-21 jiems gimė dukra D. B.. S. Š. dukrą pripažino, ja rūpinosi, ją mylėjo ir augino, tačiau vis atidėliojo jos įregistravimą savo pavarde. Kai mergaitei buvo 2 su puse metukų, S. Š. pareiškėjos atžvilgiu pradėjo vartoti smurtą, išgėrinėti, todėl ji išsikraustė su mergaite ir jį paliko. Nuo to laiko ji su juo nebendravo visiškai, jis neteikė dukrai paramos, apie jo gyvenimą žinojo tik iš S. Š. artimųjų. Vėliau jis išvyko dirbti į užsienį, o 2011-05-04 mirė nuo vėžio. Ji su dukra dalyvavo jo laidotuvėse. S. Š. turi seserį I. K., kuri yra mergaitės krikšto motina, mergaitę lanko ir dabar, su ja bendrauja, dovanoja jai dovanėles, pripažįsta kaip mirusio brolio vaiką. Mergaitei gimus dar gyva buvo ir S. Š. motina, ji mergaitę taip pat pripažino, vadino anūke, pripažino, kad tai yra jos sūnaus S. Š. dukra. Dukros gimimo liudijime grafoje tėvas yra įrašyta S. B., t. y. dukros biologinio tėvo vardas „Stasys“ ir jos mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini) . Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai ir giminės, be to, nustačius tėvystę ir pakeitus D. B. gimimo įrašą, mergaitei atsiras teisė į našlaičio pensiją ir kitas išmokas. Kitokia, ne teismo tvarka, pareiškėja negali gauti tėvystę patvirtinančių dokumentų.
Pareiškėjos atstovė advokatė Zoja Kastėnienė palaikė atstovaujamąją, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. K. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis tėvystės faktas, nurodo, kad S. Š. yra jos brolis, daugiau brolių ir seserų neturi. Brolis su pareiškėja susipažino 1998 m., padraugavo, vėliau gyveno nesusituokę, kai paaiškėjo, kad pareiškėja laukiasi vaiko, visa šeima labai laukė vaikučio, 2000-07-21 jiems gimė dukra D. B., visi tuo labai džiaugėsi, ji tapo mergaitės krikšto motina. Vėliau tarp pareiškėjos ir jos brolio prasidėjo nesantaika, jis pasmurtaudavo pareiškėjos atžvilgiu, išgėrinėdavo, todėl jie išsiskyrė. Jis jau kartą buvo vedęs, santuokoje pragyveno 17 metų, išsiskyrė, nes jo sutuoktinė girtavo, todėl po to tapo atsargus, keistas, neskubėjo įteisinti nei santykių su pareiškėja, nei tėvystės. Nurodė, jog ji su I. A. draugavo, bendravo, lankė mergaitę, tą daro ir dabar, santykiai yra šilti ir nenutrūkę, ji patvirtino, jog pripažįsta, kad tai yra brolio S. Š. vaikas, tuo net neabejoja ir skirti DNR ekspertizės neprašo. Jos motina, kol buvo gyva, taip pat pripažino mergaitę kaip savo sūnaus dukrą, ją vadino anūke, be to, ji mergaitę dažnai slapčia nuveždavo tėvui S. Š., kad jis galėtų pasimatyti su dukra, su ja pabendrauti, nes tada jau mergaitės tėvai gyveno atskirai. Brolis pripažino ją dukra, o ji brolį – tėvu. Be to, jo dukra D. B. pripažino ir brolio sutuoktinė iš pirmos santuokos ir jų bendra dukra, jos susipažino per laidotuves ir bendrauja iki šiol.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. Š. pareiškėjos prašymui pritaria, prašo jį tenkinti, patvirtina atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes (31-32 b. l.), nes toks prašymas atitinka vaiko interesus, nurodo, kad bendravo su D. B., mergaitė žino, kad jos tėvas yra S. Š. ir kad iki tėvo mirties su juo praktiškai nebendravo, tačiau mergaitė bendrauja su S. Š. seserimi I. K., kuri yra ir jos krikšto motina.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo (LR CPK 391 str. 2 d., 444 str. 2 d. 1 p.). Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad D. B. gimė 2000-07-21, mergaitės tėvas gimimo liudijime nurodytas S. B., nenurodant asmens kodo ir neidentifikuojant jo asmens tapatybės (18 b. l.). Spėjamas vaiko tėvas S. Š. mirė 2011-05-04 (20 b. l.). Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens I. K. parodymų matyti, kad su S. Š. pareiškėja pradėjo kartu gyventi 1998 metais ir iki 2002 - 2003 metų gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo, o 2000-07-21 gimus Deimantei, S. Š. pripažino ją savo dukra, rūpinosi, augino ir išlaikė, ją, kaip savo dukrą, pristatydavo draugams ir giminėms, net ir gyvendamas atskirai su mergaite matydavosi, o pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo neparašė, nes buvo keistas, atsargus po nepavykusios pirmosios santuokos, neskubėjo, dėl polinkio į girtavimą, o vėliau – dėl sunkios onkologinės ligos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodo, kad D. B. žino, kas yra jos tėvas. Suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta vienintelė S. Š. sesuo I. K. sutinka, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas, nuo pat mergaitės gimimo laiko ją savo dukterėčia, yra jos krikšto mama, ją lanko, su ja bendrauja iki šiol.
Vaikai turi teisę žinoti savo tėvus (LR Civilinio kodekso 3.161 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 2011-05-04 miręs S. Š. yra D. B., gimusios 2000-07-21, tėvas. Juridinis faktas nustatytinas patikslinti vaiko gimimo akto įrašą, taip pat įgyti ir įgyvendinti asmenines neturtines bei turtines teises, atsiradusias po S. Š. mirties. Kadangi pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, paskyrus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (24-25 b. l.), teismo patirtos procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos iš jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 269 str., 270 str., 307 str. 1 d., 391 str., 442 str. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2011-05-04, yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000-07-21, tėvas, o D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000-07-21, yra S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-05-04, dukra.
Juridinis faktas nustatytas patikslinti D. B. gimimo akto įrašą (Nr. 59), taip pat D. B. įgyti ir įgyvendinti asmenines neturtines bei turtines teises, atsiradusias po S. Š. mirties.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo įregistravimui.