Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas L. U. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 12/05-6895 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2006 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2S-1458 bei įpareigoti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnio 3 punkte numatytą teisės normą, suteikiant jam priklausantį ilgalaikį asmeninį pasimatymą suteikiantį teisę kartu gyventi su jo sugyventine G. D. . Nurodė, kad vadovaujantis BVK 94 straipsnio 3 punktu 2006 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti jam tokį pasimatymą su jo sugyventine G. D. Kartu pateikė jo ir G. D. 2006-09-26 sudarytą partnerystės sutartį kaip įrodymą, kad jo ryšiai yra ilgalaikiai bei pilnai atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - ir Civilinis kodeksas, CK) nurodytą sugyventinio statusą. Sutartyje buvo nurodyta, kad turėdami tikslą ateityje sukurti tvirtą šeimą virš vienerių metų (iki jo įkalinimo) jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas prašymą atmetė. Kalėjimų departamentas jo skundą dėl minėto atsisakymą taip pat atmetė. Priimant šiuos sprendimus buvo nemotyvuotai susiaurinta jo teisė, neatsižvelgta į anksčiau vykusius analogiškų atvejų nagrinėjimus ir teismų išaiškinimus. Taip pat neatsižvelgta į BVK, CK, Europos kalinimo taisyklių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, ginančias faktiškai egzistuojančias šeimas. Asmenims kartu pragyvenus virš vienerių metų ir turint tikslą ateityje turėti vaikų yra faktiškai egzistuojanti šeima. Sugyventinio sąvokos atsiradimas CK trečioje knygoje vienareikšmiai parodo, kad valstybė pripažįsta kartu gyvenančius skirtingų lyčių partnerius, planuojančius vėliau įteisinti juridiškai savo santykius kaip šeimą. BVK 94 straipsnio 3 punkte nurodyta būtent sugyventinio sąvoka. Ji atitinka BVK 137 straipsnyje nurodytiems socialinės nuteistųjų reabilitacijos tikslams bei formai, ugdo nuteistojo atsakomybę šeimai. Civilinės santuokos sudarymas kaip vienintelė reali galimybė išsaugoti faktiškai egzistuojančią šeimą šiuo atveju yra nepriimtinas dėl savo prievartinės prigimties. Europos kalinimo taisyklių 43 taisyklė nustato, kad kaliniams turi būti leidžiama bendrauti su savo šeimomis. Jokių apribojimų dėl civilinės santuokos registracijos nebuvimo ši taisyklė nenumato. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybę užtikrinti šeimyninio gyvenimo neliečiamumą. Tokiu būdu faktinių šeimos narių (sugyventinių) izoliavimas neturint tam teismo sprendimo yra neteisėtas. Laisvės atėmimas vienam nėra pagrindas šeimyninių santykių suardymui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. vasario 1 d. teismo sprendimą ir priimti naują. Vadovaujasi BVK 94 straipsnio 3 dalimi, CK 3.229 straipsniu ir teigia, kad atsižvelgiant į partnerystės instituto esmę, partnerystę galima apibrėžti pagal analogiją su santuokos apibrėžimu. Asmenims, norintiems registruoti partnerystę, keliami tokie patys reikalavimai kaip ir būsimiems sutuoktiniams: amžiaus riba, veiksnumas, monogamijos principo nepažeidimas ir kt. Specifinio tikslo - sukurti šeimos santykius - reikalavimas, įtvirtintas minėtame straipsnyje, yra esminis atribojant partnerystę nuo kitų civilinės teisės reglamentuojamų institutų. Kartu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis vienareikšmiškai nustato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Tačiau kol kas toks įstatymas nėra Seimo priimtas ir įsigaliojęs. Todėl CK nuostatomis, reglamentuojančioms sugyventinio statusą, šiuo metu negalima remtis. Teisės aktai nenustato alternatyvių sugyventinio statuso įrodymų. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nei pataisos įstaigos vadovas, nei Kalėjimų departamento direktorius nėra įpareigotas ir kompetentingas vertinti nuteistųjų šeimyninių santykių iki jiems patenkant į laisvės atėmimo vietą. Pataisos įstaigose stengiamasi, kad nuteistieji galėtų kuo dažniau susitikti namiškiais ir artimaisiais, kad būtų išsaugomi kiek įmanoma glaudesni ryšiai tarp nuteistųjų ir jų šeimų, tačiau pataisos įstaigos administracija, suteikdama ir ilgalaikius, ir trumpalaikius pasimatymus, privalo vykdyti šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.