Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityje, taip pat (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turi tris vaikus, du iš jų nepilnamečiai, bausta administracine tvarka, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2025 m. liepos 5 d., apie 13.59 val. automobilių aikštelėje, esančioje adresu Visalaukio g. 1, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad šeštadienio rytą nuvažiavo prie Žaliųjų ežerų išsimaudyti, sulaukė skambučio iš kliento. Tuomet nuo Žaliųjų ežerų ir nuvažiavo iki parduotuvės „IKI“, buvo kavinėje „Alynas“. Taip išėjo, kad ji kartu su užsakovu išgėrė bokalą alaus ir nepagalvojo, jog praėjus trumpam laikui reikės vairuoti. Tuo metu buvo labai daug įtampos, ji viena augina vaikus, darbe yra daug visokių reikalų. Dar jai vaikas pasakė, jog skauda dantį, dėl to skubėjo nupirkti jam vaistų. Žino iš matymo moterį, kuri ją sustabdė, mano, jog tuo metu galėjo įdomiai atrodyti, kadangi atsistojo nuo bokalų aludėje, buvo su šortais. Klausė tos moters, kas atsitiko, ta moteris pasakė, jog atsitrenkė į jų automobilį, klausė kaip tai galėjo nutikti, jei tas automobilis buvo už jos automobilio. Tada ta moteris pasakė, jog ji yra girta. Sakė, jog ji nėra girta, jai reikia grįžti vaikui vaistus nuvežti, bet jos nepaleido. Siūlė tai moteriai atsiskaityti vietoje už padarytą žalą, vietoje viską surašyti, bet pasakė, jog jau iškvietė policiją. Visas procesas vyko 4 valandas, ji dėl to labai nervinosi, aplink vaikščiojo žmonės, su kuriais gyvena toje bendruomenėje, o jai ten nustatinėjo neblaivumą. Labai nemaloni situacija, labai dėl visko pergyveno. Norėjo paskambinti broliui, bet jos telefonas buvo išsikrovęs, ėjo ieškoti kur jo pakrauti, bet iškvietė jai antrą ekipažą. Buvo šoke, pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, kur ją taip agresyviai užsipuolė. Policijos pareigūnai patys nustebo, kad tiek daug promilių buvo, nors ji atrodė normaliai. Sakė pareigūnui, jog iš vakaro turėjo vakarienę, kur taurę vyno buvo išgėrusi, negalėjo taip būti nuo vieno alaus. Labai gailisi, jai labai gėda, ji labai visuomet stengiasi, siekia karjeros, stengiasi būti pavyzdžiu. Mano, kad šis įvykis yra silpnybės momentas, tiesiog susiklostė tokia situacija. Jai automobilis yra labai reikalingas, ji gyvena priemiestyje, važinėja į objektus, automobilis yra vaikų išlaikymo priemonė. Vaikų tėvas moka labai mažus alimentus, gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įvykis įvyko 2025 m. liepos 5 d., apie 12-13 val., prie „IKI“ parduotuvės, adresu Visalaukio g. 1. Vairavo automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo viena. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Gėrė alų, išgėrė 1 bokalą, kuris atrodė kaip taurė. Daugiau tą dieną alkoholio nevartojo. 2025 m. liepos 4 d. vartojo alkoholį – 4 asmenys išgėrė 2 butelius rausvo vyno, kiek ji pati išgėrė negalėjo nurodyti, gal pusę butelio išgėrė. Jai neblaivumas buvo tikrintas praėjus nedideliam laiko tarpui po alaus išgėrimo, viskas įvyko labai greitai, ji nespėjo net nupirkti vaistų. Tą dieną gal pusryčių nevalgius buvo ir jos (duomenys neskelbtini) yra išoperuota, gal dėl to taip jautėsi stipriai alkoholis. Ryte gėrė vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ligos. Pareigūnai jautė nuo jos alkoholio kvapą, bet jai sunkiai sekėsi pūsti, tikrino kelis kartus. Nežino kodėl jos būseną taip aprašė pareigūnai. Mano, kad gal dėl to, jog ji buvo nervinga, labai šokiruota dėl šio įvykio, galvojo, jog juokauja; bet suprato, jog yra situacija kalbanti pati už save, dėl to emocionaliai reagavo. Pajautė, kad jos automobilis buvo priliestas į užkalinę automobilio dalį, tačiau jokio smūgio nebuvo. Ji galėjo laisvai išvažiuoti pro šlagbaumą. Galėjo būti tokia situacija, jog buvo viršijusi nemokamą laiką stovėjimo aikštelėje ir jos neišleido, nes reikėjo susimokėti. Niekam nepadarė jokios žalos, įvykio liudytojai apsimetė, jog ji kažkokią žalą padarė. Tuo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių – jei ne vaikų vaistai, būtų gal išėjusi pasivaikščioti. Nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d. ji negalėjo vairuoti. Automobiliu naudojosi ne tik ji – bet ir žentas, vyras grįžęs naudodavosi, ji tik prisiimdavo kaltę už padarytus administracinius nusižengimus. Visas baudas yra apmokėjusi. Nurodė, kad „A.“ jai nėra perrašę automobilio, ji daugybe kartų jų prašė tą padaryti, buvo atvykusi pas juos, kai jau buvo atsiskaityta, tačiau nesulaukė iš jų nieko. Dėl to ji yra tik automobilio naudotojas. Siekia tapti automobilio savininke, 5-6 metus mokėjo ir dar likutinę vertę išmokėjo trigubai didesnę išieškant nei reikėjo, dėl to mano, kad ji turi būti automobilio savininke, ji už jį sumokėjo. Automobilio vertė yra apie 2 000-2 500 Eur, nes automobilis turi gedimų, prašo vadovautis pateikta „Fakto auto“ pažyma. Nurodė, kad 2022 m. kreipėsi į „A.“, prašė atidėti mokėjimus, bet vis tiek jiems mokėjo, prašė likutinę vertę apskaičiuoti, o jie vienašališkai nutraukė sutartį. Įmonė neprašė jos grąžinti automobilio. Jos pajamos nėra pastovios, ji dirba pagal individualią veiklą, kai įvyksta sandoriai, atsiranda konsultacijos ir atsiranda pinigai. Turi refinansavimą, būsto draudimą, gyvybės draudimą, alimentus gauna – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, pinigai pervedami vaikams. Per mėnesį jos pajamos vidutiniškai yra (duomenys neskelbtini) Eur, kartais daugiau, kartais mažiau. Dėl automobilio sugedimo buvo nutrauktų sandorių, buvo sudėtinga situacija. Turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai. Kiek uždirba, praktiškai viską išleidžia vaikų poreikiams. Prašo pažįstamų padėti vaikus nuvežti, kartais kviečiasi „Bolt“; dukra važiuoja visuomeniniu transportu. Jai yra reikalinga dėl darbo važinėti į objektus, nes dirba visoje Lietuvoje. Ji yra vienintelė šeimos maitintoja. Labai blogai vertina šį įvykį, jai labai gėda, labai atsargiai vairuoja, niekada nėra padariusi jokio eismo įvykio. Nurodė, kad galima laiduotoja I. B. yra jos sena ir artima draugė, labai ilgai palaiko ryšius, nuoširdžiai bendrauja. Dažnai bendrauja telefonu, susitinka per šventes. Vienas artimiausių jai žmonių, pasakoja jai apie savo gyvenimo įvykius. I. B. viską papasakojo, jai tai buvo netikėta, apie tai pasikalbėjo, kad tokie dalykai nepasikartotų. I. B. nevartoja alkoholio, darys įtaką kaltinamajai savo gyvenimo būdu, ji jai yra autoritetas. Su savo broliu V. G. artimai bendrauja, jiedu gyvena arti vienas kito, jis jai visuomet padeda. Kartais ją brolis nuveždavo į objektus. Nors brolis už ją yra jaunesnis, tačiau jis yra labai griežtas, labai laikosi taisyklių, yra disciplinuotas. Brolis ją labai palaiko. Su broliu labai daug kalbėjo apie šį įvykį (2 t., b. l. 32-45).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai kaltinamoji R. G. nurodė, kad ji vis klausė „A.“, ar jie gavo duomenis apie jos įsipareigojimų įvykdymą, tačiau jai vis sakė, jog su ja susisieks. Galiausiai ji buvo nuėjusi į „Regitrą“ ir jai pasakė, jog būtina turėti „A.“ įgaliojimą. Pradėjo prašyti įgaliojimo, bet dėl šios vasarą įvykusios situacijos, jai pasakė, kad įgaliojimo jai neparašys. Sakė viskam pasibaigus, išduos. Viskam pasibaigus, planuoja kreiptis į „A.“ ir prašyti, jog jai automobilį „užrašytų“. Mano, kad yra keistoje situacijoje, nes ji neteko teisės į automobilį, nes jis yra ne jos, o „A.“. Neturi visiškai noro laikyti automobilio, kai jis yra faktiškai priklausantis „A.“. Kiekvienas žmogus taip jaustųsi. Ji šitiek pinigų sumokėjo – ji ne tik likutinę vertę sumokėjo, bet viską sumokėjo. Bet vis tiek yra šiuo metu tokia situacija, kad automobilis yra „A.“ nuosavybė. Nežino, ką jai daryti su tuo automobiliu; kai teismas pasibaigs, tarsis su advokatu (2 t., b. l. 117-130).

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja I. B. nurodė, kad R. G. pažįsta (duomenys neskelbtini) metų, jos yra labai artimos draugės, kartu augino vaikus. Pažįsta kaltinamąją iš gerosios pusės – kaip sąžiningą, darbščią, unikalią asmenybę. Mano, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos, čia tikrai vienetinis atvejis. Nesitikėjo, jog R. G. taip galėjo pasielgti. Kai apie tai pasakojo, R. G. graudinosi, verkė, turėjo ją paguosti. Nėra mačiusi, jog R. G. turėtų problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Jos labai daug bendrauja, savo pavyzdžiu rodys kaip elgtis, įsipareigoja kaip laiduotoja pasirūpinti, jog tokių situacijų daugiau nebūtų. Prašė laidavimą taikyti be užstato, kadangi ji yra garbaus amžiaus, toks finansinis įsipareigojimas būtų ne iš lengvųjų, bet esant būtinybei – sumokėtų. Vasarą jos susitinka dažniau nei žiemą, kartą į savaitę susiskambina. Per tiek metų labai gerai pažįsta R. G. Žinojo, jog įvykio metu R. G. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Jai 2025 m. liepos 4 d. pasakė, jog neturėjo teisės vairuoti; nežino, kodėl to nepasakė anksčiau, gal tiesiog ta tema nebendravo. Ji pati domisi sveika gyvensena, tad tomis temomis daugiausiai bendrauja su R. G., kartu važiuoja į jos sodybą, ten renka vaistažoles, kalbasi įvairiomis temomis. Blogai vertina toki R. G. poelgį (2 t., b. l. 32-45).

Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas V. G. nurodė, kad yra kaltinamosios brolis. Pateikė prašymą būti laiduotoju ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad su seserimi kalbėjo apie tai, kad taip elgtis negalima, nori parodyti, kad toks elgesys nėra toleruotinas, kad ateityje net nekiltų mintis taip pasielgti. Kalbėsis su seserimi nuo širdies. Jam sesuo paskambino ir viską papasakojo, kad išsimaudžiusi ežere nuvažiavo pas klientą, buvo karšta ir išgėrė bokalą alaus, o kažkas tą pamatęs iškvietė policiją. Neprisimena kokį sesei nustatė neblaivumą, bet jei baudžiamoji byla yra, tai supranta jog virš 1,51 buvo nustatyta. Su seserimi kiekvieną arba kas antrą dieną bendrauja telefonu, gyvena vienas šalia kito. Nėra susidūręs su tuo, kad sesuo vartotų alkoholį nesaikingai, jam net keista buvo. Yra buvęs sesers laiduotoju, tačiau ten buvo kitokia situacija. Kai buvo laiduotojas, paklausdavo sesers kaip sekasi, ar atsakingai užsiima verslu ir pan. Teismas turi juo pasitikėti, čia yra skirtingos situacijos, jį nustebino šis įvykis. Nagrinėjamo įvykio metu jo sesuo turėjo teisę vairuoti. Jam tai yra naujiena, jog sesuo neturėjo teisės vairuoti nagrinėjamo įvykio metu (2 t., b. l. 32-45).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2025 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2025 m. liepos 5 d., patruliuojant kartu su Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju V. V. apie 14.03 val., VPK OVS budėtojo buvo priskirti vykti adresu Visalaukio g. 1, Vilniuje ROIK: 0125000381993, „Neblaivi vairuotoja a/m Hyundai v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos a/m ? v/n ?, ją dabar SULAIKĖ. Laukia“. Apie 14.23 val. atvykus nurodytu adresu vietoje rado automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją R. G. R. G. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. R. G. pirmu pūtimu nustatytas 2,21 promilių girtumas, antru pūtimu 2,20 promilių girtumas. R. G. nurodė, kad alkoholį vartojo vakar, t. y. 2025 m. liepos 4 d. vakarą, tačiau tikslaus laiko nenurodė. R. G. teigė, kad su savo vairuojamu automobiliu „Hyundai“ į nieką neatsitrenkė ir jokios avarijos nepadarė. R. G. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23591-25. Automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpildžius pakvitavimą gražintas R. G. giminaičiui D. M. <...>. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. V. nurodė, kad apžiūrėjęs savo automobilį pastebėjo, jog yra sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas, bei priekinis bamperio grotelės yra sulinkusios į vidų. D. V. šiuo metu jam padarytos žalos nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 11).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. R. G. nurodė, kad alkoholį vartojo 2025 m. liepos 4 d. vakare. Pirmo tikrinimo metu – 14.53 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 15.17 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. R. G. su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašydamas neblaivumo nustatymo aktą. Pridėti alkotesterio kvitai (1 t., b. l. 112, 113-114).

AB „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „A.,“ o automobilio valdytojas – R. G. (1 t., b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė transporto priemonės vertė 2025 m. liepos mėn. Lietuvoje yra 6 540 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 33).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, R. G. pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoda laiduotojo V. G. atsakomybėn 2 metų laidavimo terminui, be užstato (1 t., b. l. 81-90).

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK:2423278265) R. G. administracine tvarka buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, jai buvo paskirta nuobauda – 375 Eur bauda (bauda sumokėta 2025 m. balandžio 16 d.) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams, t. y. nuo 2025 m. vasario 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 92-93; 2 t., b. l. 5-6).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės 2025 m. liepos 28 d. nutarimu nutarta atmesti kaltinamosios R. G. advokato prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Minėtame nutarime nurodoma, kad V. G. nėra tinkamas laiduotojas, galintis daryti teigiamą įtaką R. G., be to, nėra vienos iš būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, o būtent – pagrindo manyti, jog R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 186-187).

2025 m. spalio 20 d. UAB „A.“ gautame atsakyme į paklausimą nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įmonė ir R. G. (ir – Gavėjas) sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią įmonė įsipareigojo suteikti už užmokestį Gavėjui Transporto priemonę Huynda 1X35, valst Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis sutarties pagrindu pagal Sutarties sąlygas. Gavėjas priėmė Transporto priemonę iš „A.“ ir ją valdo bei ja naudojasi sutarties pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas, bei vykdyti kitas sutarties nuostatas. Sutarties sudarymo metu Gavėjas prisiėmė atsakomybę ir buvo įspėtas nesielgti priešingai teisei, neperduoti transporto priemonės tretiesiems asmenims ir nevykdyti komercinės veiklos be įmonės žinios. Sutartis su Gavėja yra sudaryta iki 2022 m. gruodžio 29 d. Tačiau Gavėja piktybiškai nesilaikė sutarties sąlygų – nemokėjo nuomos įmokų, nevykdė kitų sutarties sąlygų ir vėlavo tai daryti daugiau kaip 85 dienas, dėl to sutartis su ja 2022 m. gruodžio 9 d. buvo nutraukta. Gavėjai buvo išsiųsti raginimai ir pareikalauta arba apmokėti visą sumą arba gražinti „A.” automobilį, tačiau Gavėja piktybiškai į tai nereagavo ir turtas – Automobilis „A.“ gražintas nebuvo ir jis iki šios dienos registruotas „A.“ vardu. Kadangi nei Gavėjos, nei automobilio surasti nepavyko, jos skolą „A.“ perdavė išieškojimui trečiai šaliai. Kaip buvo vykdomas išieškojimas, „A.“ informuota nebuvo. 2025 m. spalio 17 d. iš naujo kreditoriaus UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas, kad Skolininkė R. G. 2024 m. lapkričio 4 d. pilnai atsiskaitė su kreditoriumi ir patvirtinimą, kad Skolininkė laikoma visiškai įvykdžiusi įsipareigojimus ir jokių pretenzijų Skolininkės atžvilgiu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu neturi. Remiantis minėta informacija, Gavėja R. G. nuo 2024 m. lapkričio 4 d. pilnai atsiskaitė pagal sutartį ir tapo automobilio savininku. Todėl nors formaliai UAB „A.“ ir skaitosi kaip automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, ji negali ir nepretenduos į minėtą automobilį ir visus klausimus reikėtų spręsti su nauju jos savininku, t. y. R. G. (2 t., b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, apžiūros protokolų bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamoji R. G. 2025 m. liepos 5 d., apie 13.59 val. automobilių aikštelėje, esančioje adresu Visalaukio g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų nenagrinėja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nuo Žaliųjų ežerų pasimaudžiusi nuvyko į Visalaukio g. 1, kur, būdama kavinėje „Alynas“, su užsakovu išgėrė vieną bokalą alaus. Po to kaltinamoji vairavo automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo sūnui dėl skaudančio danties į vaistinę nupirkti vaistų, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi ją išvažiuojančią iš automobilių aikštelės sustabdė apie įvykį pranešę liudytojai, po ko atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Taip pat teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaltinamoji R. G. nurodė, jog įvykio išvakarėse keturiese per vakarienę išgėrė 2 butelius vyno, o ji pati galėjo išgerti apie pusę butelio vyno. Teismo vertinimu, atsižvelgus ir į kaltinamajai nustatytą neblaivumą (net 2,20 promilės), kaltinamoji R. G., kuri per dvi dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, ir įvykio dieną praktiškai iš karto po alkoholio (alaus) vartojimo vairavo transporto priemonę, suvokė (turėjo suvokti), jog yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivi ir suprasdama tai, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kaltinamoji R. G. nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikti prašymai atleisti kaltinamąją R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją brolio V. G. arba draugės I. B. atsakomybėn, be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji R. G. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis), kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, yra nustatytos pirmos dvi BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Sprendžiant dėl kaltinamosios R. G. asmenybės, ji yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbanti (pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityje ir (duomenys neskelbtini)), turi pastovią gyvenamąją vietą, yra išsiskyrusi, šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus. Taigi kaltinamoji yra siejama stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais Lietuvoje. Bylos duomenimis, kaltinamoji nėra gydyta dėl priklausomybės ligų, taip pat psichiatrijos ligoninėse, nėra kitų duomenų, kad ji turėtų nuolatinių problemų dėl elgesio, esant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąją.

Kita vertus, nors kaltinamoji R. G. praeityje neteista, tačiau kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu kaltinamoji R. G., padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojo V. G. atsakomybėn be užstato, 2 metų laikotarpiui; baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta. Taip pat, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamoji R. G. daug kartų bausta administracine tvarka – pagrinde už įvairius KET pažeidimus. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis matyti, jog kaltinamoji yra linkusi paskirtas baudas sumokėti, tačiau darytina išvada, kad skiriamos ir sumokamos baudos įtakos kaltinamosios elgesiui neturi, ji savo elgesio modelio nekeičia ir pakartotinai yra daromi administraciniai nusižengimai. Pažymėtina, jog kaltinamoji R. G. šią nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neturėdama teisės vairuoti – jai 2023 m. sausio 12 d. nutarimu dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 2 mėnesiams laikotarpiu 2023 m. vasario 1 d. – kovo 31 d. Tokia pati administracinio poveikio priemonė buvo paskirta ir 2023 m. kovo 1 d. nutarimu 6 mėnesiams (2023 m. kovo 21 d. – rugsėjo 20 d.). Be to, kaltinamajai 2025 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, dar kartą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams, t. y. nuo 2025 m. vasario 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. Taip pat kaltinamoji buvo ne kartą (apie 40 kartų) bausta už kitus administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamoji R. G. nėra visiškai kritiška savo veiksmams, jos padaryti KET pažeidimai – kuomet ji pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, be kita ko, būdama neblaivi, ir padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, pasižymi sunkėjančia dinamika.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog kaltinamoji R. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybės, kurios teigiamai charakterizuoja kaltinamąją, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai manyti, kad ji ateityje daugiau nepažeis įstatymų. Dėl to konstatuotina, jog šiuo atveju nenustatyta sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepaisant to, kad dabartinė BK 40 straipsnio redakcija nebenumato sąlygos, jog asmuo nesunkų nusikaltimą turi būti padaręs pirmą kartą. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje laiduotoju prašoma paskirti arba kaltinamosios brolį V. G., arba artimą draugę I. B. Teismui nekyla abejonių dėl V. G. tik teigiamai charakterizuojamos asmenybės bei artimo ryšio su kaltinamąja, tačiau kyla pagrįsta abejonė, ar V. G. gali daryti realią įtaką savo sesers (kaltinamosios) elgesiui ir veiksmams. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu teismo pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017). Nagrinėjamu atveju, teisiamojo posėdžio metu V. G. nurodė, kad nors praeityje yra buvęs sesers laiduotoju, tačiau tai yra skirtingos situacijos, tada būdamas laiduotoju domėjosi ar sesuo tinkamai vykdo verslą ir pan. Pažymėjo, jog su seserimi daug bendrauja, gyvena netoli vienas kito, dažniau kalbėsis iš širdies. Vis tik, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas galimas laiduotojas V. G. nežinojo, kad jo sesuo nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Be to, pažymėtina, jog V. G. jau yra buvęs sesers (kaltinamosios) laiduotoju, tačiau kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos, jo pavyzdys nepadarė teigiamos įtakos kaltinamajai ir ji pakartotinai nusikalto. Dėl išvardintų aplinkybių bei argumentų teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad kaltinamosios brolis V. G. gali daryti realią įtaką savo sesers – kaltinamosios R. G. – elgesiui ir veiksmams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. G. nepripažintinas tinkamu laiduotoju nagrinėjamoje byloje.

Taip pat, kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje yra pateiktas ir kaltinamosios artimos draugės I. B. prašymas paskirti ją kaltinamosios R. G. laiduotoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamosios R. G. atžvilgiu nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atitinkamai netenkina galimos laiduotojos I. B. prašymo.

Apibendrinant, darytina išvada, jog kaltinamoji R. G. neatleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jai skirtina bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamoji įvykio išvakarėse gėrė vyną (nurodė galėjusi išgerti apie pusę butelio vyno), įvykio dieną praktiškai iš karto po alkoholinio gėrimo (alaus) vartojimo vairavo automobilį, kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis, artimas sunkiam – net 2,20 promilių neblaivumo laipsnis. Be to, kaltinamosios veiksmai už vairo atkreipė aplink buvusių asmenų dėmesį, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai ir nustatytas kaltinamosios neblaivumas. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo R. G. šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji R. G. yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbanti, gaunanti pastovias, legalias pajamas (apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį), yra išsiskyrusi, augina du nepilnamečius vaikus (už vaikus gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio alimentus), turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamoji neteista, praeityje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; taip pat, bausta administracine tvarka – pagrinde už KET pažeidimus, jai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir šios teisės kaltinamoji neturėjo nagrinėjamo įvykio metu (paskirtas baudas sumoka). Duomenų apie kaltinamosios R. G. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji R. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajai skirtina inkriminuoto BK straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, kaltinamajai R. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 Eur)

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti laikotarpiui nuo vienerių iki penkerių metų asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (įskaitant teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. G. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, tačiau daug kartų bausta administracine tvarka – be kita ko, jai dėl padarytų administracinių nusižengimų buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti atėmimas, taigi šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė neturėdama teisės vairuoti. Byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turi nuolatinį darbą, pastovią gyvenamą vietą, yra išsiskyrusi ir turi nepilnamečių vaikų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų linkusi į neteisėtą elgesį, esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismas konstatuoja, kad R. G. padarytas nusikaltimas labiau vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (tarp jų minėtas aplinkybes dėl kaltinamajai nustatyto neblaivumo laipsnį bei tai, kad kaltinamajai jau du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl KET pažeidimų) R. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpio vidurkis, tačiau artimas jam – 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. liepos 7 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. G. nurodė, jog specialiosios teisės atėmimas sudaro jai ir jos šeimai didelių nepatogumų – jai dėl darbo yra reikalinga važinėti po objektus, ne visuomet gali susiderinti, jog kas nors ją nuvežtų, taip pat yra reikalinga vežti vaikus ir užtikrinti jų interesus. Vis tik, teismas sprendžia, kad pagrindo nustatyti dar trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra, o aplinkybė, kad kaltinamajai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl asmeninių, darbinių bei šeimos aplinkybių kaltinamajai buvo žinoma ir nagrinėjamo įvykio metu, tačiau nesulaikė jos nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Kaltinamajai kilusios neigiamos pasekmės, įvykdžius nusikalstamą veiką, yra natūrali pasekmė asmeniui, pažeidusiam įstatymą. Dėl kaltinamosios gynėjo teisiamojo posėdžio metu nurodytos teismų praktikos pažymėtina, kad šios bylos faktinės aplinkybės ir kaltinamąją charakterizuojantys duomenys skiriasi nuo gynėjo nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose nustatytų aplinkybių bei duomenų.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „A.“, o naudotojas – R. G..

Šioje byloje kilo ginčas nustatant kam nuosavybės teise priklauso automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis (t. y. UAB „A.“ pateiktų dokumentų, atsakymo į teismo raštą bei teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo – minėtos įmonės atstovo L. G. paaiškinimais), kaltinamoji R. G. su įmone UAB „A.“ buvo sudariusi Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį (išperkamosios nuomos sutartį), kurią dėl kaltinamosios sutarties sąlygų pažeidimo (t. y. laiku nemokamų įmokų) įmonė UAB „A.“ vienašališkai nutraukė. Įmonė teisę į skolos išieškojimą ir automobilio likutinę vertę pardavė trečiajai šaliai – išieškojimą vykdančiai įmonei UAB „B.“. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog kaltinamoji R. G. 2024 m. lapkričio 4 d. pilnai atsiskaitė su skolos išieškojimą vykdančia įmone UAB „B.“. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytojas L. G. bei pateikė įmonės poziciją atsakyme į teismo raštą, įmonė UAB „A.“ yra nurodyta oficialiuose registruose, tačiau nelaiko savęs automobilio savininke ir automobilio savininku laiko R. G., kadangi ji yra išsipirkusi minėtą automobilį, o oficialiuose registruose nėra nurodyta kaip savininkė tik dėl to, kad ji neišsiėmė iš UAB „A.“ įgaliojimo užregistruoti automobilį ir tinkamai nepersiregistravo savo vardu automobilio (toks įgaliojimas jai nebuvo išduotas, kadangi baudžiamojoje byloje yra apribotos nuosavybės teisės į šį automobilį). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad faktinė, teisėta automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nagrinėjamo įvykio metu buvo kaltinamoji R. G.

Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąją nuo galimų tolimesnių jos neteisėtų veiksmų (juolab kad kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, kaltinamoji minėta transporto priemone naudojosi neturėdama teisės vairuoti), konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Teismas nenustatė pagrindo kaltinamajai R. G. skirti įprastai tokio pobūdžio bylose skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje (Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose), kadangi pagal byloje esančių įrodymų visumą, kaltinamoji neturi elgesio problemų, pavartojus psichiką veikiančias medžiagas, taip pat nėra nustatyta piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų. Dėl to skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę nagrinėjau atveju netikslinga ir ji būtų perteklinė.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai R. G. atėmimą; jai išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi, kuri buvo patikslinta 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis voke, 1 t., b. l. 69, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – nuo 2025 m. liepos 7 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Netenkinti V. G. (G.) ir I. B. prašymų ir neatleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. G. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 7 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ perduoti saugoti R. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi, patikslinta 2025m. lapkričio 3 d. nutartimi, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio savininkas, AB „Regitra“ duomenimis, UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diskas su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajai R. G., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-3573-1017/2025, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Artea bankas“ (buvęs AB Šiaulių bankas); LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB Medicinos bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.