Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Byla Nr. 2SA-287-104/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2SA-287-104/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01595-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalja Cikoto
Pareiškėjas
AB „Raseinių melioracija“
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
AB „Raseinių melioracija“
Kategorijos
  • 124.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-287-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01595-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 124.2., 122.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo AB „Raseinių melioracija“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimas“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4527-809/2012, iškeltoje pagal ieškovo J. A. ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo AB „Raseinių melioracija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. A. prašė iš atsakovo AB „Raseinių melioracija“ priteisti 17 536,82 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį, 0,06 procento dydžio palūkanas nuo 7 kalendorinės dienos po to, kai turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis, ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Paaiškino, kad tarp atsakovo AB „Raseinių melioracija“ ir ieškovo J. A. 2011-02-11 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 989, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti AB „Raseinių melioracija“ atstovu plėtrai. 2011-03-22 tarp šalių buvo pasirašytas sutarties priedas Dėl darbuotojui mokėtinos premijos dydžio ir mokėjimo terminų 2011-02-11 darbo sutarties pagrindu, pagal kurį darbdavys įsipareigojo už darbuotojo pastangomis sudarytą 2011-03-02 subrangos sutartį Nr. 01620-W05 su užsakovu UAB „ViaCon Statyba“ sumokėti darbuotojui 17 536,82 Lt su darbo santykiais susijusią išmoką (premiją) dalimis iki 2011-10-05.

Atsakovas AB „Raseinių melioracija“su ieškiniu nesutinko. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl premijos išmokėjimo yra nepagrįstas, kadangi neatitinka darbo sutartyje nustatytų sąlygų, kurių neįvykdymas yra pagrindas atsisakyti išmokėti darbuotojui sutarto dydžio premiją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, tai įrodo 2011-03-02 sudaryta rangos sutartis Nr. 01620-W05 tarp UAB „Viacon statyba“ ir AB „Raseinių melioracija“, lokalinės sąmatos, 2012-04-24 UAB „Viacon statyba“ raštas, ieškovo pateiktas elektroninio pašto bei Skype susirašinėjimo išrašas su atsakovu. Pažymėjo, jog byloje yra AB „Raseinių melioracija“ ir ieškovo 2011-03-22 susitarimas dėl mokėtinos premijos dydžio ir mokėjimo terminų 2011-02-11 darbo sutarties Nr. 989 pagrindu, kurio 1 ir 2 punkte numatyta, jog ieškovas 2011-03-02 pasirašė subrangos sutartį Nr. 01620-W05 su UAB „Viacon statyba“ „gautos J. A. pastangomis“. Susitarimo 12 punkte nurodyta, jog mokėtinos J. A. premijos dydis yra 17 536,82 Lt, premija turi būti sumokėta dalimis iki 2011-10-05.

Pareiškėjas AB „Raseinių melioracija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimas“, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4657-845/2012. Prašymą grindė šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo, todėl 2012-05-25 sprendime neteisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, t.y. tarp šalių buvo sudaryta ne darbo, o subrangos sutartis, pagal kurią ieškovas veikė kaip prekybos agentas; 2) teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes neatsižvelgė į tai, kad su ieškovu darbo sutartis yra sudaryta 2011-02-11, o jam darbo pažymėjimas išduotas 2011-02-07, SoDra duomenimis ieškovo darbo santykių pradžia nurodyta nuo 2011-03-22, su juo 2011-03-11 sudaryta dar viena darbo sutartis Nr. 898. Tai įrodo, kad darbo sutartis yra sudaryta kitam sandoriui pridengti, todėl ji turi būti pripažinta niekine (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis, o ieškinys atmestas.

Atsiliepimas

Ieškovas J. A. atsiliepime nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos dvi darbo sutartys: Nr. 989 ir Nr. 1044. Darbo sutarties Nr. 989 12 punkte buvo numatyta, kad ieškovo darbo pradžios data yra 2011-02-11. Paaiškino, kad atsakovas informavo ieškovą, jog jis nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, todėl pasiūlė sudaryti dar vieną darbo sutartį, kuri ir buvo sudaryta tokiomis pat sąlygomis kaip ir darbo sutartis Nr. 989, tik minėtos sutarties – Darbo sutarties Nr. 1044, 12 punkte buvo numatyta, kad darbuotojas pas ieškovą pradeda dirbti nuo 2011-03-22, ir tą pačią dieną apie tai buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Paaiškino, kad ieškovas vykdė savo darbo funkcijas pagal darbo sutartis Nr. 989 ir Nr. 1044, todėl pagrįstai tikėjo, kad atsakovas už pasiektus rezultatus atsiskaitys kaip buvo numatyta minėtose darbo sutartyse. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog tarp šalių susiklostė ne darbo, o civiliniai santykiai, kadangi darbo sutartyje Nr. 989 buvo nurodyta tęstinio pobūdžio darbo funkcija, ieškovas buvo pavaldus išimtinai tik atsakovui, buvo reguliariai mokamas darbo užmokestis, buvo nustatyta tiesioginių darbo funkcijų atlikimo vieta, ieškovui buvo suteikiamos kasmetinės atostogos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4527-809/2012, iškeltoje pagal ieškovo J. A. ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo AB „Raseinių melioracija“. Nustatė, kad pareiškėjas ginčija šalių sudarytas darbo sutartis, nurodydamas kitas faktines aplinkybes, kuriomis nesirėmė atsakovas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4527-809/2012. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą CPK 301-307 straipsniuose numatyta tvarka. Pareiškėjas įstatyme nustatytomis teisėmis nepasinaudojo, nors tokią galimybę turėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas apie pradėtą bylos procesą žinojo, įmonėje buvo duomenys apie priteistą sumą, pradėtą išieškojimą. Taigi atsakovas neginčijo nei sudarytų darbo sutarčių, nei priimto teismo sprendimo. Pažymėjo, kad nustatytų faktų ginčijimas nėra teisės normos taikymo klaida.

Šalies argumentai

Pareiškėjas AB „Raseinių melioracija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimas“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4527-809/2012. Nurodo, kad tik tinkamai nustačius aplinkybes, t.y. faktus, galima tinkamai kvalifikuoti apibrėžiant kokios teisės normos turėtų būti taikomos. Paaiškina, kad nuo 2012 m. balandžio mėnesio atsakovas nevykdė jokios veiklos ir de facto atsakovo organai nefunkcionavo, todėl atsakovas neturėjo galimybių tinkamai atstovauti savo teisėtų interesų. Ši aplinkybė sudarė galimybę nesąžiningiems asmenims, t.y. ieškovui, nepagrįstai prisiteisti sumas, kurių priešingomis aplinkybėmis ieškovas nebūtų prisiteisęs. Anot pareiškėjo, nagrinėjant civilinę byla taip pat buvo pažeista bylų teismingumo taisyklė, nes bylą pagal atsakovo buveinės vietą turėjo išnagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su proceso atnaujinimo institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas prašė teismo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, t.y. tarp šalių buvo sudaryta ne darbo, o subrangos sutartis,

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu pagal pareiškėjo prašymą bylos atnaujinimas negalimas. Remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras); b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas; c) ši teisės taikymo klaida turi būti esminė, t. y. tokia, kuri sprendimą daro neteisėtą, ir tokią klaidą būtina ištaisyti. Klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimu į ieškovo J. A. ieškinį nebuvo ginčijamas faktas dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties. Teismas bylą nagrinėjo pagal ieškinio ribas, todėl nesvarstydamas ginčo dalyku nesančios sutarties, negalėjo padaryti ir aiškios taikymo klaidos (Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas AB „Raseinių melioracija“, dėl teismo sprendimo turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas apie bylos procesą žinojo. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nevykdė veiklos ir negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių. Kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto byla atsakovui buvo iškelta tik Šiaulių apygardos teismo 2012-11-26 nutartimi, o sprendimas civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimtas dar 2012-05-25.

Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Lietuvos Respublikos CPK XX skyrius reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 411 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Būtent šia teisės norma ieškovas, krepdamasis į teismą, ir vadovavosi.

Taigi, nustačius, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą, nėra ir pagrindo naikinti nutartį dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Natalja Cikoto