- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- TS-4-1208/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25282-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Nuteistasis
- L. K.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 357-836 netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. K., gimęs 1970 m. kovo 30 d., nuteistas:
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomeny sneskelbtini). Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) 2 metai 2 mėnesiai 29 dienos.
Komisija (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendė, kad nėra tikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai vertino teistumus, kurie šiuo metu yra išnykę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis lankė profesinę mokyklą, tačiau dėl ligos negali tęsti mokslų. Šiuo metu jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, dėl ko negali dirbti. Nors nutarime Komisija nurodo, kad nuteistasis nėra įgijęs socialinių įgūdžių, tačiau skunde abejojama, kokius socialinius įgūdžius galima įgyti kalėjime. Nuteistasis susitvarkė dokumentus socialiniam būstui gauti, užsiregistravo nakvynės namuose, tvarkosi neįgalumo dokumentus, turi suvirintojo specialybę. Minėtos aplinkybės, patvirtina, kad jis turi socialinius įgūdžius, kuriuos ketina plėtoti ir būdamas laisvėje, jo atžvilgiu taikant probaciją. L. K. taip pat pažymėjo, kad yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, dėl padarytos veikos gailisi, teigia pakeitęs savo elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam L. K. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nustatytas nebuvo.
Įvertinus L. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai ir noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir intervencinėse programose („Įžanginėje grupėje“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“). Nuteistasis laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nei drausmine, nei administracine tvarka nebuvo baustas. Nuteistasis mokėsi, kreipėsi su prašymais dėl darbo, tačiau darbas nesuteiktas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Visgi, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, dar nėra pakankama L. K. lygtiniam paleidimo iš pataisos įstaigos.
Grįsdamas šią išvadą, teismas visų pirma pažymi, kad nors L. K. jau daugiau nei 2 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai - neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog jis vengia analizuoti ir gilintis į savo problemas, vienintele problema įvardija alkoholio vartojimą, tačiau motyvacijos spręsti problemas neturėjo. Teismas pažymi, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo L. K. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini), jo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip didelė. (duomenys neskelbtini) atlikto vertinimo metu rizika išliko didelė, nustatyta teigiama rizikos valdymo dinamika „Piktnaudžiavimo alkoholiu“, „Mąstymo ir elgesio“ bei „Nuostatų“ srityse. Toks nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas neabejotinai atskleidžia, jog materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo elgesyje neegzistuoja, ką tinkamai nurodė ir Komisija. Šis rizikos vertinimas atskleidžia ir tai, kad nuteistasis nekoreguoja savo elgesio maksimaliai teigiamos dinamikos link, o jo pataisos procesas dar privalo būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje. Jau nurodyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai rizikos veiksniai gali kisti, t. y. nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jokia reali ir akivaizdi L. K. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra stebima ir išlieka didelė.
Nuteistasis skunde akcentuoja, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam negali padaryti teigiamo poveikio, tuo tarpu būnant laisvėje ir jo atžvilgiu taikant probaciją nuteistojo socialinė reabilitacija bus spartesnė. Su šiais nuteistojo skundo argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau teistas 17 kartų. Paskutiniais teismo nuosprendžiais nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus smurtavo prieš sugyventinę, taip pat nuteistas už sukčiavimą, plėšimą. Nuteistajam yra būdingas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Minėtos aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamo vertybių orientacijos. Be to, L. K. atžvilgiu praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir jam taikoma probacija, tačiau nuteistasis jam paskirtas sąlygas pažeidė. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje L. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje alkoholį vartojo nuolat, būdamas neblaivus ne kartą smurtavo tiek prieš sugyventinę, tiek prieš kitus asmenis, anksčiau nesprendė alkoholio vartojimo problemos. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis išklausė prevencinio pobūdžio paskaitas apie alkoholio vartojimo žalą, tačiau pastoviai anoniminių alkoholikų grupės nelanko. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu suvokia alkoholio vartojimo problemą, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Visgi, išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali didinti pastarojo smurtinis elgesys, kuris yra susijęs su alkoholio vartojimu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, o praeityje pasireiškusios alkoholio vartojimo problemos, kurios buvo sietinos su L. K. nusikalstamumu, nepakeitus alkoholio vartojimo įpročių, gali būti reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.
Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad nuteistasis neturi nei patvirtintos gyvenamosios vietos, nei patvirtintos darbo vietos galimo lygtinio paleidimo metu. Bylos duomenys atskleidžia ir tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, menka darbinę patirtį. Šios probleminės sritys kelia pagrįstą abejonę dėl sėkmingos darbinės integracijos, juo labiau, kad nuteistasis apskritai aiškių darbinės ateities planų neturi. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesyje nustatytos probleminės sritys susijusios su lėšų tvarkymu, galimybe įsidarbinti yra itin aktualios ir privalo būti sprendžiamos esmingai, kadangi nesant finansinio stabilumo nuteistasis negalės sėkmingai įgyvendinti finansinių įsipareigojimų, o neturint pastovios gyvenamosios vietos išlaikyti darbo vietą, taipogi gali būti sudėtinga. Šie du, stabilumo suteikiantys, veiksniai nuteistajam yra itin reikšmingi siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę kaip pilnaverčiam jos nariui. Tad šios aptartos aplinkybės kelia pagrįstą abejonę dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę bei dėl to, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo labiau, kad kaip aukščiau aptarta, nuteistojo elgesyje yra ne tik šios, tačiau ir itin daug kitų probleminių sričių, kurių visuma be kita ko ir sudaro didelės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, o kaip matyti, nuteistasis nuo pirminio jo vertinimo nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas, kuri būtų pagrindu lygtinio paleidimo taikymui.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Taigi įvertinus šiuos, ir aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai L. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals, dėl ko skundžiamas Komisijos nutarimas paliekamas nepakeistu.
Apibendrinant dar kartą pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nuteistasis pradėjo teigiamą savo elgesio korekciją, daro pažangą mažindamas pakartotino nusikalstamo elgesio riziką (kuri šiuo metu vis dar yra aukšta), tačiau šiuo metu yra būtini tęstiniai nuteistojo veiksmai mažinant jo dinaminių kriminogeninio elgesio veiksnių skaičių, siekiant jo daromą pažangą pripažinti akivaizdžia. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.
Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo L. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.