- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- TS-47-416/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38573-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. skundą dėl 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 4196 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. B. prašo pakeisti 2023 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 4196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam I. Š. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:
1) I. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už sunkų sveikatos sutrikdymą, esant chuliganiškoms paskatoms – būdamas viešoje vietoje, esant chuliganiškoms paskatoms, visiškai dėl menkavertės priežasties, nukentėjusiajam su peiliu padarė dvi durtines žaizdas į pilvą. Asmuo anksčiau buvo teistas keturis kartus, paskutiniai jo teistumai taip pat buvo susiję su pasikėsinimu į kito asmens sveikatą ir gyvybę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas I. Š. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo aplinkybes, prokurorė mano, kad I. Š. paskirta reali 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati bei proporcinga padarytam nusikaltimui. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai, nurodydami, kad I. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne per griežta, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti;
Motyvuojamoji dalis
2) atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad I. Š. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia I. Š. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti – teistumų skaičius, pasikartojantys nusikaltimai, netinkamas gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas, elgesys ir emocinė gerovė bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jo elgesys yra impulsyvus, jis agresyviai reaguoja į aplinką, nepakankamai geba atpažinti ir spęsti problemas, neįvertina pasekmių, jam trūksta empatijos. Po nusikaltimo padarymo jo elgesys nebuvo kritiškas, kartojo savo paties klaidas, nepateisino teismo pasitikėjimo, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių;
3) nuteistasis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo baustas vieną kartą (nuobauda galiojo iki 2022-11-19), kas rodo, jog jo elgesys laisvės atėmimo metu nebuvo visą laiką pavyzdingas ir nepriekaištingas;
4) neatlikta bausmės dalis, t. y. 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 4 metų laisvės atėmimo bausmei. Todėl prokurorė daro išvadą, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus.
Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino padarytą žalą, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turės darbo vietą, yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais ir kt.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
Nustatyta, jog I. Š. teistas 2020-06-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 4 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2021-01-11, bausmės pabaiga – 2025-01-09. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų.
Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas penkis kartus, nebaustas administracine tvarka, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, turės kur gyventi. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad pagrindinį išsilavinimą įgijo S. K. mokykloje, o suvirintojo kvalifikaciją (elektra bei dujomis) įgijo (duomeny s neskelbtini) mokykloje. Atliekant bausmę kalėjime, nuteistasis turi motyvaciją dirbti, teikęs prašymus dėl jo įdarbinimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę, iš UAB „(duomeny s neskelbtini)“ 2021-12-03, 2022-09-09 ir 2023-05-03 gauti pranešimai, jog įmonė buvusį UAB „(duomeny s neskelbtini)“ darbuotoją I. Š. sutinka priimti į darbą neterminuotam laikotarpiui, dažytojo-sandarintojo pareigose. Teigia, kad neturi jokių vykdomųjų dokumentų, susijusių su vykdomaisiais raštais antstoliams dėl turimų skolų, taip pat nėra turėjęs įsiskolinimų, susijusių su mokesčiais. 2020-06-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nustatyta, jog kaltinamasis ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą. Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023-04-12 pažymoje nurodoma, kad nuteistasis nėra gavęs vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš antstolių. Turi tėvus, buvo vedęs. Iš buvusios santuokos turi du mažamečius vaikus, sūnų ir dukrą. Nuteistasis nurodo, jog ryšius palaiko su mama ir tėčiu, skambindamas telefonu bei lankomas pasimatymų metu. Su vaikais bendrauja telefonu, jo motina buvo juos atsivežusi į trumpalaikį pasimatymą. Nurodė, kad santykiai su tėvais artimi bei jis jaučia jų palaikymą bei rūpestį. Artimieji laukia jo sugrįžtančio iš pataisos įstaigos. Tai gali būti vertinama, kaip svarbus, nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę, palengvinantis veiksnys. Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų komisijai, dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo nuteistasis pristatomas trečią kartą. Paskutinį kartą Komisija priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Kitoks“. Per šį laikotarpį nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų pataisos planą, nepažeidė režimo reikalavimą, baustas nebuvo. 2023 m. 1 ketvirtyje lankė programą „Kitoks“. Nuteistasis dalyvauja individualiame pataisos plane numatytose programose ir vykdo plane numatytas priemones. 2020-03-02, 2022-05-19, 2022-11-10 ir 2023-05-10 atlikti nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, pagal OASys metodiką, rodo vidutinę riziką. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: gyvenamoji vieta kartus su tėvais; galimybė įsidarbinti Vilniuje buvusioje darbovietėje; palaikomi socialiniai ryšiai su tėvais ir vaikais. Komisija skundžiamame nutarime nurodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, drausminė nuobauda negaliojanti, turi motyvaciją dirbti, turi profesiją, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, ėmėsi veiksmų atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Komisijos nuomone, už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi I. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už sunkų sveikatos sutrikdymą, esant chuliganiškoms paskatoms – būdamas viešoje vietoje, esant chuliganiškoms paskatoms, visiškai dėl menkavertės priežasties, nukentėjusiajam su peiliu padarė dvi durtines žaizdas į pilvą. Asmuo anksčiau buvo teistas keturis kartus, paskutiniai jo teistumai taip pat buvo susiję su pasikėsinimu į kito asmens sveikatą ir gyvybę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas I. Š. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo aplinkybes, prokurorė mano, kad I. Š. paskirta reali 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati bei proporcinga padarytam nusikaltimui. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai, nurodydami, kad I. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne per griežta, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti.
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nepritaria prokurorės pozicijai, kad I. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne per griežta, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti, kadangi lygtinio paleidimo taikymas nėra bausmės švelninimas.
Dar vienas prokurorės skundo argumentas – atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad I. Š. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia I. Š. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti – teistumų skaičius, pasikartojantys nusikaltimai, netinkamas gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas, elgesys ir emocinė gerovė bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jo elgesys yra impulsyvus, jis agresyviai reaguoja į aplinką, nepakankamai geba atpažinti ir spęsti problemas, neįvertina pasekmių, jam trūksta empatijos. Po nusikaltimo padarymo jo elgesys nebuvo kritiškas, kartojo savo paties klaidas, nepateisino teismo pasitikėjimo, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuo 2021-03-02 iki 2023-05-10 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal „OASys“ metodiką, jam nustatoma vidutinė rizika. Svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Prokurorė nepritaria nuteistojo lygtiniam paleidimui, kadangi nuteistasis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą jis buvo baustas vieną kartą (nuobauda galiojo iki 2022-11-19), kas rodo, jog jo elgesys laisvės atėmimo metu nebuvo visą laiką pavyzdingas ir nepriekaištingas.
Teismas pritaria prokurorės pozicijai, kad nors nuobauda šiuo metu negalioja, vien jos paskyrimas, kaip ir padarytų pažeidimų faktas, kelia pagrįstas abejones nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu ir neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių turi laikytis probuojamasis, nustatymu. Vertinamu atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia pagrįstas abejones dėl nuteistajam laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamumo jo elgesio korekcijos stabilumui. Aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas penkis kartus, šios išvados nepaneigia.
Prokurorė skunde pažymi, jog neatlikta bausmės dalis nėra proporcinga paskirtai galutinei laisvės atėmimo bausmei. Todėl prokurorė daro išvadą, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus.
Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų, paskirta – 4 metai laisvės atėmimo. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. RV-20-4196 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalie 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokurorės L. B. skundą tenkinti.
Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. RV-20-4196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. Š. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.