Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, išnagrinėjęs A. J., a.k (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu, deklaravusiam gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ( apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl A. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau ir VMI) dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidėjui, kurio asmenybė nustatyta pareigūnų, nedalyvaujant. Jis būdamas pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl darytina išvada, kad jis piktybiškai vengia atvykti į teismą, savo paaiškinimo dėl padaryto pažeidimo nepateikia.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, o pareiškime išdėstytuose argumentuose nurodoma, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-08-03. Nuo 2015-09-07 Bendrovės vadovas A. J.. Bendrovės akcininkai: A. J. (g. (duomenys neskelbtini)), valdanti 80 proc. akcijų ir T. K. (g. (duomenys neskelbtini)), valdantis 20 proc. akcijų. Nuo 2015-10-23 Bendrovė apskaitą tvarkantis asmuo - Kairaičio įmonė „įvaizdis", kodas 133520162. Bendrovės deklaruota veikla: įvairių tipų laivų statyba (nuo 2010-08-06); medienos pjaustymas ir obliavimas (nuo 2010-08-06). VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-03-16 duomenimis Bendrovės skola biudžetui - 13.189,50 EUR.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. vasario 17 d. buvo pradėtas Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)" operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2015 m. kovo 15 d.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696-2015).

Padarius mokestinį įmonės patikrinimą, 2015 m. kovo 15 d. buvo nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėjo ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, kad Bendrovė nemoka mokesčių, nes yra nemoki, o vadovas nėra pateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina pateiktas balansas už mokestinį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, kur matyti, kad Bendrovė turėjo turto 26870,00 EUR (atitikmuo dokumente 92779 Lt) sumai, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie dėl savo trumpalaikio pobūdžio laikytini pradelstais sudarė 35338,00 EUR (atitikmuo dokumente 122017 Lt).

Akcinių bendrovių įstatymas, Bendrovei turint 2896.20 Eur (atitikmuo dokumente 10 000 Lt) įstatinį kapitalą, mažiausiai leistiną nuosavą kapitalą leidžia ne mažiau kaip 1448.10 Eur (atitikmuo dokumente 5 000 Lt) (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 d., 59 str. 9-10 d.).

Bendrovės pateiktuose finansiniuose dokumentuose už 2014 metus nurodyta, kad nuosavas kapitalas 2014 m. buvo neigiamas, tai yra minus 8468 Eur (atitikmuo dokumente minus 29238 Lt). '

Esant nuosavam kapitalui mažesniam nei 1448.10 Eur bei akcininkams savo įnašais nepadidinus jo, Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas privalėjo svarstyti klausimą dėl įmonės pertvarkymo arba likvidavimo. Pažymėtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą dėl Bendrovės pertvarkymo ar likvidavimo tik tuo atveju, jei bendrovė nėra nemoki. Taigi, iš finansinių duomenų už 2014 metus, darytina išvada, kad nors įstatymų leidėjas įtvirtino pareigą didinti nuosavą kapitalą ar priimti sprendimą dėl likvidavimo ar pertvarkymo, daro tikėtiną išvadą, jog Bendrovė atitinka faktinį nemokumo kriterijų.

Vį registrų centras duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

VĮ „Regitra" kelių transporto priemonių registro duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nerasta.

Taigi Bendrovės vadovas A. J. nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, galimai tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą) nuo 2014 metų finansinių metų pabaigos iki 2015 m. kovo 15 d., iki Bendrovėje buvo baigtas operatyvus patikrinimas, kuomet VMI prie FM sužinojo apie jos pažeistas teises.

ĮBĮ nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Bendrovės vadovas A. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. A. J. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir taip padarė ATPK 50⁶straipsnyje numatytą pažeidimą (b.l. 1-3).

Teismų praktikoje nurodoma, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. <...>. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad įmonės, kurios direktorius A. J., įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-03-16 duomenimis sudarė 13.189,50 eurų. Įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI reikalavimo atžvilgiu, t.y. mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra.

Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. J., būdamas bedrovės direktorius, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą A. J. padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimą padarė nors ir sąmoningai, tačiau siekdamas išsaugoti sunkumus patiriančią įmonę, teismas atsižvelgdamas ir į tai, kad LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta sankcija yra pakankamai griežta, mano, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią baudą, kuri būtų adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, būtu teisinga ir protinga.

Pažymėtina, kad pažeidėjo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo nustatyta tvarka.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodžius įmokos kodą – 1001, bei bylos Nr. A2.2-272-305/2016. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., 291-293 str., 313 str., 50⁶ str. 1 d.. teismas

nutarė:

A. J., pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., ir skirti 1448 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.