Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo M. Š. (M. Š.) gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiosios V. A. atstovui advokatui Leonidui Pšelincevui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir subendrinta bausmė M. Š. paskirta - laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. Š. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (303 str. 5 d.1 p.).

M. Š. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Iš M. Š. priteista V. A. 463,73 eurai turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 222,40 eurus turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista I. A., tačiau ji nuosprendžio neskundžia ir dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. rugsėjo 20 dieną, nenustatytiems asmenims neteisėtai įgijus V. A. elektroninės bankininkystės duomenis, M. Š. atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, veikiant bendrai su nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2013 m. rugsėjo 25 d., 2013 spalio 01 dienomis, neteisėtai panaudojus V. A. banko AB „Swedbank“ suteiktus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, panaudojus apgaulę – suklaidinus elektroninę sistemą ir pateikiant save kaip V. A., prisijungus prie V. A. sąskaitos, neteisėtai inicijavus finansines operacijas, neteisėtai pervedė V. A. priklausančius pinigus 1000 ir 1600 litų, viso 2600 litų (kas atitinka 753,01 eurų) į G. M. sąskaitą, M. Š. nurodymu G. M., kuri nieko nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, pinigus iš savo sąskaitos M. Š. nurodymu persiuntė 1000 litų (kas atitinka 289,62 eurų) į M. B. sąskaitą, 100 litų (kas atitinka 28,96 eurų) į M. Š. sąskaitą esančią Marijampolės pataisos namuose, 480 litų (kas atitinka 139,02 eurų) į A. D. banko sąskaitą, kitą dalį 999 litų (kas atitinka 289,33 eurų) grąžino atgal į V. A. banko sąskaitą, tokiu būdu M. Š. veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo V. A. priklausiusius 2600 litų (kas atitinka 753,01 eurų), savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. A. 753,01 eurų turtinę žalą.

M. Š. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį išteisintas. Šios nuosprendžio dalies nuteistasis neskundžia.

Atsikirtimu nukentėjusioji V. A. nuteistojo skundą prašo atmesti, tačiau nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio dalyje, priteisiant pilnai ieškinyje pareikštą sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsikirtimai į apeliacinį skundą yra šalių, kurie nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, išreikšta nuomonė, todėl juose išdėstyti argumentai, nesusiję su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, neanalizuojami. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, nesutikdama su teismo nuosprendžiu, turėjo procesinę teisę pateikti apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-24 nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gauti įrodymai turi būti vertinami ne atskirai, o kaip visuma atskleidžiant jų sąsają ir loginį ryšį, pagrindžiant nusikalstamos veikos aplinkybes.

Pagrindinis apeliacinio skundo motyvas yra tas, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo sutikti su teiginiais, išdėstytais nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistasis M. Š. neginčija aplinkybės, kad jis, pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, naudojosi G. M. bando sąskaita, tačiau neigia, kad į jos banko sąskaitą su jo žinia buvo pervedami pinigai, gauti nusikalstamu būdu. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, pasinaudodamas savo procesine teise, parodymus duoti atsisakė, tačiau priežasčių, kodėl nenori nurodyti aplinkybių dėl jam pareikšto kaltinimo, nenurodė.

Nors kaltinamasis M. Š. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, tačiau tokios pozicijos dėl nekaltumo laikymasis yra pasirinkta gynybos taktika, ir savaime nereiškia, kad šie kaltinamojo parodymai yra teisingi ir atitinka faktines aplinkybes. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavęs kaltinamojo parodymus ir kitą byloje surinktą medžiagą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. Š. nurodytas aplinkybes paneigė kiti bylos duomenys, todėl jo versija pagrįstai buvo vertinta kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai duomenys, kuriais teismas grindė M. Š. kaltę: V. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kur nurodyta, kad 2013-09-25 į G. M. sąskaitą pervesta 1600 Lt., 2013-10-01 į M. B. banko sąskaitą pervesta 3000 Lt, 2013-10-01 į G. M. sąskaitą pervesta 1000 Lt, bei papildyta mobilaus ryšio telefonų sąskaitos sumoje už 1178 Lt (t. 1, b. l. 34). G. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, kad 2013-09-25 į jos banko sąskaitą yra pervesta 1600 Lt iš V. A. banko sąskaitos. 2013-09-30 iš G. M. banko sąskaitos yra pervedama 1000 Lt į M. B. banko sąskaitą, 100 litų į Marijampolės pataisos namų sąskaitą paskirtyje nurodant M. Š., 480 Lt į A. D. banko sąskaitą. 2013-10-01 į jos banko sąskaitą yra pervesta 1000 Lt iš V. A. banko sąskaitos. 2013-11-15 998,82 litų iš G. M. banko sąskaitos yra grąžinama į V. A. banko sąskaitą (t. 3, b. l. 39). M. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, kad 2013-09-30 į jo banko sąskaitą yra pervesta 1000 Lt iš G. M. banko sąskaitos. 2013-09-30 iš banko sąskaitos nuimami bankomate, Mindaugo g. 11, Vilnius, kas nuima pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. 2013-10-01 į jo banko sąskaitą yra pervesta 3000 Lt iš V. A. banko sąskaitos. 2013-10-01 iš banko sąskaitos nuimami bankomate, Savanorių pr. 176, Vilnius, kas nuima pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta (t. 3, b. l. 42). Nuteistųjų pinigų apskaitos žurnale nurodoma, kad nuteistasis M. Š. gavęs perlaidas (tame tarpe 2013-09-30 100 Lt) iš G. M. (t. 3, b. l. 109). Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013-09-20 nukentėjusiai V. A. į namus skambino abonentai, kurie jungėsi prie ryšio bokštelių, esančių netoliese Marijampolės pataisos namų (t. 1, b. l. 18).

Apeliantas skunde teigia, kad liudytoja G. M. teisme apklausta nebuvo, o teismas jo kaltę grindė jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie neatitinka tikrovės. Su šiuo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka.

Iš tiesų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytoja G. M. į teismo posėdį nebuvo atvykusi ir todėl nebuvo apklausta. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo šaukimai jai nebuvo įteikiami, kaltinamasis M. Š. informavo teismą, kad liudytoja gyvena Anglijoje. 2015-08-24 nutartimi teismas pavedė policijos pareigūnams nustatyti paskutinę liudytojos gyvenamąją vietą, į ką buvo informuotas, kad pagal VRM centrinę duomenų bazę (CDB), G. M. išvyko į Jungtinę Karalystę ir nėra duomenų apie jos darbo ar gyvenamąją vietą. Taigi, laikytina, kad tik išnaudojus visas procesines galimybes iškviesti šį asmenį į teismą ir apklausti, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisme ištirtų įrodymų, kuriais grindžiamas M. Š. pareikštas kaltinimas, pakankamumo ir patikimumo, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitė liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų pavasario pabaigoje M. Š., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, prašymu ji atsidarė banko sąskaitą AB ,,Swedbank” banke. Banko sąskaitos numerį pasakė Michailui. 2013-09-25 į jos banko sąskaitą iš V. A. sąskaitos buvo pervesti 1600 Lt, 2013-10-01 pervesta 1000 Lt. V. A. ji nepažįsta, su ja nėra bendravusi, jos telefono numerio neturinti. Kas minėtas sumas pervedė į jos banko sąskaitą pasakyti negali. Toks pinigų atsiuntimas iš kitų žmonių sąskaitų į jos sąskaitą buvo ne pirmas. 2013-09-30 iš jos sąskaitos į M. B. sąskaitą buvo pervesta 1000 Lt. M. B. nepažįsta ir jokių jo kontaktų neturi. Apie pervestus pinigus ją visada informuodavo M. Š. skambučiu arba žinute. 2013-09-30 iš jos banko sąskaitos buvo pervesta į A. D. sąskaitą 480 Lt. Šio asmens ji nepažįsta ir jokių kontaktų neturi. Jokio atlygio ji už pervedimus negaudavo nes, tai buvo M. Š. pinigai. 2013-11-15 iš jos sąskaitos bankas savo iniciatyva pervedė 998 Lt į V. A. banko sąskaitą. Bankas ją informavo, kad pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu todėl yra grąžinami. Tik M. Š. žinojo jos banko sąskaitos numerį. Jokių prisijungimo kodų jis nežinojo. Atlygio jokio už pervedimus ji negaudavo. Pinigus pervesdavo ten, kur nurodydavo M. Š.. M. Š. sakė, kad moteris iš kurios bus pervesti pinigai yra registravusi užsienyje firmą ir nori parsiųsti nedeklaruotas pajamas (t. 1, b. l. 87-91).

Tokie jos parodymai patvirtina ir kai kurias kaltinamojo M. Š. parodymų detales, kad jis buvo prašęs pažįstamos G. M. atsidaryti banke sąskaitą, kad kiti asmenys jam galėtų pervesti pinigus, o ji kaltinamojo nurodymu šiuos pinigus pervesdavo jam arba jo nurodymu kitiems asmenims. Nurodė, kad žinodavo, kada ir kokia pinigų suma bus pervesta į G. M. sąskaitą, su G. M. bendraudavo telefonu, jeigu reikdavo pinigų, paskambindavo jai, prašydavo pervesti. Nors kaltinamasis ir liudytoja nenurodo, kokie santykiai juos sieja, tačiau iš abiejų parodymų turinio – kad G. M. be jokio atlygio vykdė M. Š. nurodymus: atidarė savo vardu sąskaitą ir kaltinamojo nurodymu į ją patenkančius pinigus persiųsdavo ten, kur liepdavo apeliantas, patvirtina G. M. besąlygišką lojalumą kaltinamajam M. Š. ir tuo pačiu duoda pagrindo išvadai, kad ji savo parodymuose nenurodė aplinkybių, kurios galėtų jam pakenkti. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad G. M. negalėjo duoti parodymų apie būtent jo jai nurodytą versiją apie pinigų atsiradimą liudytojos sąskaitoje iš nukentėjusiosios V. A. sąskaitos (kad moteris užregistravusi firmą užsienyje ir nori parsisiųsti nedeklaruotas pajamas), yra paneigtas aptartais G. M. parodymais.

Kolegija pažymi, kad nors kaltinamajame akte prokuroras, surašydamas duomenis, leidžiančius manyti M. Š. padarius jam inkriminuotas veikas, liudytojos G. M. parodymuose šios aplinkybės ir nepaminėjo, tačiau jos parodymuose tai užfiksuota ( t. 1, b. l. 87-91). Pažymėtina, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą, M. Š. su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino (t. 4, b. l. 98), todėl turėjo galimybę susipažinti ir su liudytojos G. M. duotais parodymais.

Be kita ko, pažymėtina, kad G. M., duodama parodymus, be epizodo susijusio su pinigų pervedimu iš V. A. sąskaitos, nurodė eilę kitų epizodų, kai sistemingai į jos sąskaitą iš nepažįstamų asmenų banko sąskaitų jai buvo pervedami pinigai, apie šiuos pervedimus ją visą laiką informuodavo M. Š., sakydamas, kad tai jo draugų jam pervedami pinigai, todėl ji buvo įsitikinusi šių operacijų teisėtumu ir po to tuos pinigus persiųsdavo apelianto nurodymu į kitų asmenų sąskaitas, kurias taip pat šis nurodydavo.

Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2013).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji išdėstė aplinkybes, susijusias su M. Š. pareikštais kaltinimais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, šių nuostatų nepažeidė. Kolegija sutinka, kad pagal BPK nuostatas, liudytojos G. M. parodymai negali būti laikomu savarankišku įrodymu, tačiau vertinant juos kartu su paties apelianto parodymų kai kuriomis detalėmis, aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais, jos parodymai patvirtina aplinkybes, jog M. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinio teismo vertinimu, šių duomenų pakanka M. Š. kaltei dėl veikų, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, patvirtinti.

Apeliantas, paneigdamas aukščiau aptartas ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas teisingomis aplinkybes, teisme dėl kaltinime nurodytų pinigų pervedimo paaiškino, kad draugui A. L., kuris yra miręs, pardavė du telefonus, tuomet šis 1600 Lt pervedė į G. M. sąskaitą, po to minėtas asmuo prašė pinigų, todėl 1000 Lt jam pervedė, o 600 Lt liko, po savaitės į sąskaitą buvo pervesta dar 1000 Lt.

Įvertinus apelianto parodymuose išdėstytas tokio pobūdžio aplinkybes ir jas siejant su aukščiau išdėstytais bylos duomenimis, kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad M. Š. ikiteisminio tyrimo metu sąmoningai pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus, suvokdamas, kad parodymų nebus galima patikrinti, o teisme pateikė versiją, kurios nėra galimybės patikrinti – kad pinigai buvo siunčiami jau mirusio draugo, arba iš dalies atitiktų kitus, jau byloje nustatytus duomenis, kuriuos jis jau žinojo – būtent nurodė, kad pirmą kartą A. L. už telefonus jam pervedė 1600 Lt, o kitą kartą – 1000 Lt, taip siekiant įtikinti teismą, kad jo nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Apeliantas teigia, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog pinigai, pervesti iš nukentėjusiosios V. A. į G. M. sąskaitą, į kitas sąskaitas buvo išskirstyti nedelsiant, nes tarp šių operacijų, t.y. nuo 2013-09-25 iki 2013-09-30, praėjo beveik savaitė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad laiko tarpas, kada iš nukentėjusiosios sąskaitos į G. M. sąskaitą pervesti pinigai buvo pervesti kitiems asmenims, tame tarpe ir M. Š., nei paneigia nei patvirtina apelianto kaltės, tad šis argumentas yra visiškai nesusijęs su įrodymais. Be to, pažymėtina, kad žodis „nedelsiant“ nežymi kokio nors konkretaus laiko tarpo, kiekvienu atveju jo pavartojimas yra vertinimo dalykas ir todėl nėra pagrindo teigti, kad nuosprendyje jis pavartotas neteisingai, neatitinka tikrovės ir pan.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad surinkti ir ištirti įrodymai, jų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad M. Š. veikė bendrai su nenustatytais asmenimis, šiems padarius nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu (apgaule išgauti elektroninės bankininkystės kodai, prisijungta prie elektroninės bankininkystės ir padaryti pavedimai), suprato kokiu tikslu reikalinga liudytojos G. M. sąskaita, žinojo, kad sąskaita būtina neteisėtai panaudojant svetimas mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės duomenis į ją pervedant apgaule užvaldytus pinigus, jo veiksmai buvo būtina sąlyga apgaule įgyjant svetimus pinigus, naudojant svetimas elektroninės mokėjimo priemones, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną byloje surinktą įrodymą atskirai ir kitų duomenų kontekste bei visų įrodymų visetą, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. Š. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus pilnai pasitvirtino, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį teisingai ir pagrįstai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti kaip neįrodžius jo kaltės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisėto pagrindo.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, BK 54, 61 straipsniuose numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių nepažeidė, įvertino nusikaltimų sunkumą, pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. M. Š. anksčiau teistas 5 kartus, paskutinį kartą jis buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Nusikalstamas veikas jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas už nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių nepasimokė, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, pavojingas visuomenei asmuo, todėl jam teisingai buvo parinkta ir paskirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, įvertinus vaidmenį bendroje veikoje, pagrįstai buvo nuspręsta skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijų vidurkį. Pirmosios instancijos teismas subendrinamas bausmes už padarytus nusikaltimus ir galutinai subendrindamas bausmes su pirmesniu nuosprendžiu BK 63 straipsnio reikalavimus taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. Š. turėtas išlaidas, kurias sudaro 96,46 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat nuomonės yra ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. Š. (M. Š.) nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.