- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-6-613/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- G. F., A. B.-F.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Advokatai
- Darius Pinkevičius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. F. ir A. B.-F. ieškinį atsakovui M. K. dėl servituto panaikinimo išnykus servituto būtinumui, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. F. ir A. B.-F. (toliau – ieškovai) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu, juo prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 2.3-1534-41 žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 191 kv. m plote, nustatytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti. Žemės sklypo padalijimo plane kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1 064 kv. m (0,1064 ha) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1). Ieškovai Žemės sklypą 1 su ant jo esančiais statiniais įsigijo pagal 2005 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AD-1581. Atsakovas M. K. nuosavybės teise valdo 1 064 kv. m (0,1064 ha) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2). Atsakovas Žemės sklypą 2 su jame esančiais statiniais įsigijo pagal 2013 m. gruodžio 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0179/12/01507-2. Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, kaip atskiri turtiniai vienetai, buvo sukurti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-1534-41 „Dėl L. G. ir M. G. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ (toliau – Vilniaus apskrities viršininko įsakymas) pagrindu, padalijus L. G. ir M. G. nuosavybės teise priklausantį 0,2128 ha (2 128 kv. m) bendro ploto privačios kitos (individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti) paskirties žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas) į du atskirus sklypus, atitinkamai pažymėtus Skl. P-1 (Žemės sklypas 1) ir Skl. P-2 (Žemės sklypas 2).
1.2. Žemės sklypas buvo padalytas vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. A27-230 „Dėl kitos paskirties individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“, patvirtino Žemės sklypo detalaus plano sprendiniais (toliau – Žemės sklypo detalusis planas). Pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Žemės sklype 1 191 kv. m plote buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti (toliau – Kelio servitutas). Žemės sklypo padalijimo plane ir Žemės sklypo 1 plane Kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8. Pagal Žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, Žemės sklypo padalijimo planą ir Žemės sklypo 1 planą galima daryti išvadą, kad Kelio servitutas buvo nustatytas, siekiant sudaryti galimybę asmenims patekti į atsakovui priklausantį Žemės sklypą 2 per šiaurinę šio sklypo ribą (Žemės sklypo padalijimo plane pažymėtu „Skl. P-2“).
1.3. Atsakovas nuo pat Žemės sklypo 2 įsigijimo dienos Kelio servitutu nesinaudoja, kadangi į savo Žemės sklypą 2 ir bet kurią jo dalį patenka per tiesioginį įvažiavimą nuo Šiaurinės g., kur savo noru ir patogumui yra taip pat įsirengęs atskirus rakinamus vartus. Šiuo įvažiavimu atsakovas naudojasi iki šiol. Nepaisant to, kad Kelio servitutas yra nustatytas atsakovui siekiant patekti į jam priklausantį Žemės sklypą 2, atsakovas savo noru ir lėšomis Žemės sklypą 2 ties riba, kur nustatytas Kelio servitutas, yra atsitvėręs tvora ir gyvatvore, tai patvirtina, kad atsakovui Kelio servitutas yra nereikalingas. Teigia, kad nuo to laiko, kai Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas Kelio servitutas, aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės, t. y. 1) pasikeitė Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 savininkai; 2) į Žemės sklypą 2 ar jo bet kurią dalį ir jame esančius pastatus yra tiesioginis priėjimas ir privažiavimas nuo Šiaurinės g., kuriuo atsakovas naudojasi šiuo metu ir ilgą laiką iki šiol; 3) Žemės sklype 2 yra įrengtas atskiras įvažiavimas su savo atskirais rakinamais vartais; 4) atsakovas savo noru ir lėšomis Žemės sklypą 2 ties riba, kur nustatytas Kelio servitutas, yra atsitvėręs tvora ir gyvatvore; 5) iki šio ginčo niekada nėra išreiškęs jokio poreikio naudotis Kelio servitutu pagal jo paskirtį. Mano, kad Kelio servituto būtinumas yra išnykęs, todėl jis naikintinas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir (ar) taikyti ieškinio senatį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, prašė teismo taikyti ieškovams maksimalią baudą už teismo klaidinimą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstą ieškinį, pusę baudos sumos skirti atsakovui.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad servitutinis kelias yra suplanuotas kaip vienas kelias, per kurį galima įvažiuoti į jo sklypą, jis yra ieškovo sklype. Atsakovas servitutiniu keliu naudojasi, norėdamas patekti į paties pastatytą saugyklą, tačiau į savo sklypą patenka ir per vartus iš Šiaurės gatvės. Atsakovas 2005 metais nebuvo dar savininkas, tvoros ir vartai jau buvo. Atsakovas turėjo vartus ir patekimą į savo sklypą nuo gyvenimo šiame sklype pradžios. Atsakovo sklypas yra vientisas ir jis per savo sklypą gali patekti į saugyklą. Atsakovas sklypą įsigijo 2013 metais. Kelias į ieškovo sklypą yra betoninis. Nustatytas servitutas pažeidžia ieškovų privatumą. Tą kampuką ieškovai galėtų išpirkti, bet atsakovas nesutinka. Atsakovas į savo sklypą galėtų patekti, jei nebūtų tujų ir vartų. Atsakovui servitutas buvo priimtas administraciniu aktu. Atsakovas ilgą laiką tuo keliu nesinaudojo. Prieš kreipdamiesi į teismą, ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl servituto panaikinimo, bet atsakovas nesutinka. Nuo to momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Atsakovas prie savo namo turi garažą, į savo sklypą atsakovas patenka automobiliu.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad ieškinio tikslai yra kiti, kadangi ieškovas ilgą laiką naudojosi ta sklypo dalimi, t. y. laikė savo automobilį, iki kol atsakovas pastatė saugyklą, joje laiko padangas. Šios saugyklos durys atsidaro į kelio servituto pusę. Atsakovas saugyklą pastatė 2019 m. spalį. Palei vieną kraštą yra pasodintos tujos, jos jau buvo perkant sklypą. Tujų tvora yra aklina ir skiria atsakovo ir ieškovų sklypus. Jei ieškovai savo vartus perkeltų iš Šiaurės gatvės į kelio servituto galą, tai nebūtų ginčo. Servitutą naudoja tik privažiavimui. Jei bus panaikintas servitutas, tai atsakovas negalės naudotis saugykla.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba teismo posėdžiuose nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 2.3-1534-41 žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 191 kv. m plote nustatytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti. Žemės sklypo padalijimo plane kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8. Taip pat priteisti iš atsakovo M. K. ieškovams jų patirtas 4 771,50 bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, pažymėjo, kad atsakovas remiasi tik objektyviuoju momentu, t. y. laikotarpiu, kada buvo nustatytas kelio servitutas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, siekiant panaikinti nustatytą servitutą, reikalingas subjektyvusis momentas, kurį ieškovai nurodė. Ieškovai ginčija ne kelio servituto nustatymo faktą, o kelio servituto panaikinimą, išnykus kelio servituto būtinumui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis teismų praktika, atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškiniui senaties terminą ir ieškinį atmesti.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kelio servituto būtinumo aplinkybės yra išnykusios, nes atsakovas turi realias galimybes patekti į jam priklausančią sklypo dalį ir jame pastatytą kilnojamąjį pastatą, atlaisvinęs dalį sklypo nuo ten esančių želdynų. Teismo vertinimu, negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens privatus gyvenimas, teisė naudotis visa apimtimi jam priklausančios nuosavybės teise turi būti saugomas įstatymo labiau nei kito. Pažymėjo, kad remiantis byloje esančiais duomenimis negalima padaryti išvadą, kad kelio servituto panaikinimas apribos atsakovo teises labiau nei ieškovų teises. Priešingai, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindų teismas galėtų padaryti išvadą, kad kelio servitutas yra reikalingas, kad atsakovui yra pasunkintas patekimas į savo sklypą ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, įvertinęs teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes, nusprendė, kad ieškovų ieškinys tenkintinas.
10. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovų ieškinys patenkintas visa apimtimi, iš atsakovo priteisė visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4 696,50 Eur.
11. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), šias išlaidas (5,51 Eur) priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas M. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pažymėjo, kad atsakovas prašyme dėl ieškinio senaties taikymo nurodė ne servituto nustatymo momentą, o servituto būtinumo išnykimo momentą, tai ir yra būtina sąlyga servituto pasibaigimui (CK 4.130 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš palydovo nuotraukų, įvažiavimas į atsakovo sklypą buvo įrengtas 2005–2006 m., servitutas nustatytas 2005 m. kovo 4 d. Ieškovai savo žemės sklypą įsigijo 2005 m. balandžio 8 d., todėl jau įsigijimo momentu sužinojo apie servituto egzistavimą ir jų teisių į jų sklypo dalį apribojimą. Pasak ieškovų, žemės sklype, kuriame yra nustatytas kelio servitutas, esantis gyvenamasis namas yra pagrindinė ieškovų šeimos gyvenamoji vieta, joje jie gyvena nuo 2005 m., todėl privalėjo matyti, kad į atsakovo sklypą buvo įrengtas įvažiavimas iš Šiaurinės g., o ne per servitutinį kelią, todėl ieškovai praleido maksimalų 10 metų senaties terminą ieškiniui pateikti.
21.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas, kurios nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, todėl negalėjo būti priteistos iš atsakovo dėl šių priežasčių:
21.2.1. 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 363,00 Eur išlaidos už kreipimosi raštu į Nacionalinės žemės tarnybą parengimą vertintinos kaip paklausimas konsultaciniais pagrindais, todėl negali būti priteistos;
21.2.2. 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 423,50 Eur išlaidos už pranešimo / pretenzijos parengimą atsakovui vertintinos kaip nesusijusios su ieškiniu dėl servituto panaikinimo, kadangi pretenzija buvo reiškiama dėl šalia ieškovų sklypų ribos pastatyto garažo ir tvoros;
21.2.3. 2020 m. sausio 2 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 605,00 Eur išlaidos už skundų parengimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vertintinos kaip nesusijusios su ieškinio dalyku, nes buvo reiškiami dėl garažo statybos.
21.3. Teigia, kad išlaidos advokatui už paklausimų / pretenzijų / skundų parengimą viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.18 punkte numatytą dydį.
Atsiliepimas
21.4. Mano, kad iš atsakovo negali būti priteistos 544,50 Eur išlaidos už ieškovų atstovo suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, kadangi atsakovo atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl šios išlaidos ir ieškovų sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti priteisti iš atsakovo.
13. Ieškovai G. F. ir A. B.-F., atstovaujami advokato Dariaus Pinkevičiaus, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat prašo priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
22.1. Pažymėjo, kad apeliantas apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o tai reiškia, kad apeliantas iš esmės sutinka, kad servituto būtinumas yra išnykęs, o jam egzistuojant ir juo naudojantis atsakovui iš esmės pažeidžiamos ieškovų teisės ir teisėti lūkesčiai į jų šeimos privatų ir darnų gyvenimą bei jų šeimos gyvenimo kokybę.
22.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad susidariusį ginčą tarp šalių (ieškovų ir apelianto) buvo siekiama spręsti taikiai, t. y. visų pirma dėl servituto panaikinimo buvo siūloma spręsti abipusiu šalių susitarimu, gera valia ir tarpusavio supratimu (buvo pateikta raštiška pretenzija ir pasiūlymas šalių susitarimu panaikinti servitutą). Ir tik po to, kai apeliantas akivaizdžiai išreiškė savo poziciją, kad nepageidauja susidariusios situacijos spręsti taikiai, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą ginti savo interesus.
22.3. Visos nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ginčo situacija ir buvo sąlygotos atsakovo provokuojančių ir neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovas servitutą naudojo ne dėl to, kad patektų į savo paties žemės sklypą, bet dėl to, kad galėtų ieškovų sąskaita (važinėdamas per ieškovų sklypą) pasistatyti garažą automobiliui, ieškovai, siekdami apginti savo teisėtus interesus, buvo priversti kreiptis ir į valstybines institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą dėl galbūt neteisėtai pastatyto garažo, todėl priteistos pagrįstai.
22.4. Ieškovai savo interesus dėl iš esmės to paties dalyko bandė apginti tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl teismai mano, kad laimėjusioms bylą šalims tokios šalies patirtos išlaidos, t. y. tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminėje, turi būti atlyginamos ir priteisiamos.
Motyvuojamoji dalis
22.5. Ieškovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, šių išlaidų pagrįstumą ir dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros ir jų detalizavimas, sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
22.6. Pažymėjo, kad atsakovai dėl ieškinio senaties termino taikymo laikosi pozicijos, išdėstytos 2021 m. birželio 28 d. atliepime į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą.
22.7. Mano, kad ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimui turėtų būti taikomos taisyklės, numatytos CK 1.127 straipsnyje, kaip tęstiniam pažeidimui, kadangi ieškovų teisių į jiems bendrąja jungtine nuosavybės teisė priklausantį nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą) apribojimas yra tęstinio pobūdžio.
22.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo (apelianto) argumentus dėl ieškinio senaties taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė atsakovui (apeliantui) M. K. 7 dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nustatytus šios nutarties motyvuojamoje dalyje.
3. Apeliantas M. K. pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo trūkumų, jame nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu netaikyti ieškinio senatį, tačiau paties sprendimo dėl servituto panaikinimo neskundžia. Neprieštarauja, kad apeliacinės instancijos teismas pats savo iniciatyva peržiūrėtų pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
15. Apeliantas pareiškimu dėl apeliacinio skundo trūkumų neprieštarauja, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva peržiūrėtų pirmosios instancijos teismo sprendimą.
16. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, tai reiškia, jog bylos apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visa bylą iš naujo (de novo).
17. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, kuris leistų apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir savo iniciatyva įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumą ir teisėtumą, kurių apeliantas neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi šios nutarties 14 ir 16 punktuose nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas.
18. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimu ieškovams, ieškovų ieškinį tenkinus visiškai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 ir 98 straipsniai), todėl sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik šiuo klausimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
20. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
21. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
22. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
23. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Nuspręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
24. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų ieškinys tenkintas visiškai, nusprendė iš atsakovo ieškovams priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Apeliaciniu skundu atsakovas M. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams iš atsakovo. Mano, kad dalis iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, todėl negalėjo būti priteistos.
26. Apelianto teigimu, 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 363,00 Eur išlaidos už rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą vertintinos kaip paklausimas konsultaciniais pagrindais; 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 423,50 Eur išlaidos už pranešimo / pretenzijos parengimą atsakovui vertintinos kaip nesusijusios su ieškiniu dėl servituto panaikinimo, kadangi pretenzija buvo reiškiama dėl šalia ieškovų sklypų ribos pastatyto garažo ir tvoros; 2020 m. sausio 2 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 605,00 Eur išlaidos už skundų parengimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vertintinos kaip nesusijusios su ieškinio dalyku, nes buvo reiškiami dėl garažo statybos.
27. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, nurodytus šios nutarties 25 ir 26 punktuose, iš dalies sutinka su apeliantu, kad ne visos (išskyrus išlaidos, susijusios su rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą) minėtose sąskaitose faktūrose nurodytos ir ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ieškinio dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, susijusios su skundų rengimu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, nėra susijusios su nagrinėjama byla, kadangi byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su tvoros ir garažo statyba, todėl šios išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos bei pagrįstos ir priteistos iš atsakovo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai siekė kilusį ginčą išspręsti kompleksiškai, kadangi, ieškovų teigimu, atsakovas servitutą naudojo ne pagal paskirtį (patekti į žemės sklypą), o kad galėtų pasistatyti garažą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios išlaidos buvo būtinos nagrinėjamam ginčui išspręsti.
28. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti dėl 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų 423,50 Eur išlaidų už pranešimo / pretenzijos parengimą atsakovui pagrįstumo. Apeliantas teigia, kad pretenzija jam buvo pateikta dėl šalia ieškovų žemės sklypo ribos pastatyto garažo ir tvoros. Ieškovai, teigdami atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, apelianto teiginius paneigiančių įrodymų nepateikė, nepateikė apeliacinės instancijos teismui minėto pranešimo / pretenzijos, iš kurio turinio galima būtų nuspręsti dėl šių išlaidų pagrįstumo nagrinėjamoje byloje, nenurodė ir atsikirtimų į šį apelianto argumentą, išskyrus abstraktų argumentą, kad visos patirtos išlaidos yra susijusios su nagrinėjamu ginču.
29. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovų nurodytos patirtos išlaidos už skundų rengimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, už pranešimo / pretenzijos parengimą atsakovui nėra susijusios su nagrinėjama byla (bylos dalyku ir pagrindu), vertintinos kaip nebūtinos ir nepagrįstos, dėl to negalima būti priteisiamos iš atsakovo šioje byloje.
30. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl išlaidų, susijusių su rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą, pagrįstumo, nesutinka, kad šios išlaidos buvo nebūtinos ir yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad ieškovai, kreipdamiesi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui, siekė apginti savo galbūt pažeidžiamas teises dar ikiteisminėje stadijoje. Tokios šalies patirtos išlaidos, t. y. tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminio proceso metu, turi būti priteisiamos (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-469-381/2021, 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-896-180/2017).
31. Be kita ko, apeliantas teigia, kad išlaidos advokatui už paklausimų / pretenzijų / skundų parengimą viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.18 punkte numatytą dydį.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovų patirtas išlaidas, susijusias su skundų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir pranešimo / pretenzijos atsakovui rengimu, pripažino nepagrįstomis ir nepriteistinomis nagrinėjamoje byloje, dėl jų dydžio nepasisakys.
33. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, nurodytus šios nutarties 31 punkte, pažymi, kad Rekomendacijų 8.18 punkte yra pateikiamas rekomendacinis išlaidų dydis (0,01) už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų atstovo parengtas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 12 d. prašymas dėl kelio servituto, kuris nustatytas administraciniu aktu, panaikinimo pagal savo turinį ir apimtį negali būti vertinamas kaip paklausimas renkant bylai reikšmingus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto ginčijamos advokato suteiktos ieškovams paslaugos priskirtinos būtent prie kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, kurių dydžiui apskaičiuoti taikytinas 0,1 koeficientas.
34. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti, ar 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 363,00 Eur išlaidos už rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.20 punkte numatytą maksimalų dydį, nustatė, kad minėtas prašymas parengtas ir apmokėjimas už suteiktas paslaugas atliktas 2019 m. lapkričio 12 d.
35. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017; ir kt.). Todėl, kaip teisingai nurodo apeliantas, kad nagrinėjamu atveju, siekiant apskaičiuoti priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas rengiant raštą Nacionalinei žemės tarnybai, turi būti taikomas 2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kurį sudarė 1 289,00 Eur, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, pritaikius 0,1 koeficientą, priteistina suma už tokio rašto parengimą neturi viršyti 128,90 Eur už 1 val. (atstovas nurodo, kad tokio rašto parengimas truko 3 val.), t. y. 386,70 Eur.
36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 363,00 Eur išlaidos už rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius maksimalaus dydžio, todėl priteistinos ieškovams iš atsakovo.
37. Apeliantas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovams iš atsakovo 544,50 Eur už ieškovų atstovo suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, kadangi atsakovo atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl, apelianto manymu, šios išlaidos ir ieškovų sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti priteistos iš atsakovo.
38. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino ieškovų G. F. ir A. B.-F. prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui M. K. naudotis Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 2.3-1534-41 žemės sklype, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 191 kv. m plote nustatytu kelio servitutu (tarnaujančiu daiktu), suteikiančiu teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti; žemės sklypo padalijimo plane kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8, iki bus priimtas galutinis (įsiteisės) teismo sprendimas dėl kelio servituto pabaigos.
39. Atsakovas M. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi apelianto (atsakovo) M. K. atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovų G. F. ir A. B.-F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
40. Pažymėtina, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies; CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
41. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
42. Pažymėtina ir tai, kad proceso įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias aukštesnės instancijos teisme, šiam priėmus priešingai pusei naudingą procesinį sprendimą nei priimtas galutinis sprendimas dėl materialiųjų teisinių reikalavimų nagrinėjamoje byloje.
43. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, nurodytus šios nutarties 37 punkte, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 38 ir 39 punktuose, pažymi, kad tiek atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ieškovai, teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą, neteikė apeliacinės instancijos teismui prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu, taip pat neteikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nebuvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. atsižvelgdamas į bylos baigtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi, įvertinus šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų elgesys, teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (ar) atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo netinkamas, kad jie procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir pan. Be to, kaip jau minėta anksčiau, pačios šalys neteikė jokių prašymų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, kad šis klausimas būtų buvęs išspręstas apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgiant į bylos baigtį.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, tačiau nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas, kurios nėra susijusios su nagrinėjamu ginču (bylos dalyku ir pagrindu), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, iš atsakovo ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 1 028,50 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
47. Apeliantas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimu.
48. Ieškovai pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas tenkintinas 52 proc., įvertinusi tai, kad ieškovų patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. atsakovui iš ieškovų priteistinos 39,00 Eur, ieškovams iš atsakovo (apelianto) priteistinos 435,60 Eur. Atlikus įskaitymą, iš apelianto (atsakovo) ieškovams priteistinos 396,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovams G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B.-F., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 743,00 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovams G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B.-F., a. k. (duomenys neskelbtini), 396,60 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.