Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga -11,671 g. heroino) laisvės atėmimu 10 metų; pagal BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga - 27,275 g. heroino) laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-02-13 nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2006-05-09 nuosprendžiu pakeista bei neatlikta bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų 3 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent: jis 2005 metų lapkričio mėnesį (tiksli diena nenustatyta), Vilkaviškio mieste, J.Basanavičiaus gatvėje, iš nenustatyto asmens pirko ir taip neteisėtai įgijo tris šviesiai rudos spalvos, kietos medžiagos fragmentus, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos -11,671 gramų bendros masės heroino, kurią neteisėtai laikė žalios spalvos plastikiniame maišelyje, savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tada, kol šią narkotinę medžiagą 2006-05-24, apie 20.00 val. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai;

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 24 d., Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“, iš nenustatyto asmens pirko ir taip neteisėtai įgijo kietos medžiagos skirtingų dydžių fragmentų ir šviesių miltelių mišinių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - 27,275 gramų bendros masės heroino, kurią neteisėtai laikė dviejuose plastikiniuose uždaromuose maišeliuose savo dėvimos džinsinės striukės kišenėse ir neteisėtai gabeno iš Vilniaus m. į Vilkaviškio m. automobiliu „Mersedes 300“, v.n. XXXXXXXX priklausančiu ir vairuojamu V. M., iki tada, kol 2006-05-24, apie 19.20 val., policijos pareigūnams jį pristačius patikrinimui į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, šią narkotinę medžiagą pateikė policijos pareigūnams.

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo objektyviai išnagrinėti jo bylą ir priimti teisingą sprendimą. Mano, kad nuosprendis yra per griežtas.

Apeliantas teigia, kad teisėja D. Š. buvo šališka. Teisėja anksčiau dirbo Vilkaviškio rajono prokuratūroje, todėl palaikė Vilkaviškio policijos pareigūnus. Kiti kolegijos teisėjai jam neuždavė nei vieno klausimo, nuosprendyje nėra jų parašų. Apelianto manymu, teisėja D. Š. viena apsprendė jam skirtinos bausmės dydį.

Apeliantas pripažįsta, kad anksčiau yra pardavęs narkotines medžiagas, tačiau teigia tai padaręs išprovokuotas policijos pareigūnų. Už tai jis yra nubaustas ir atlikęs bausmę. Jis taip pat yra baustas ir už tai, kad dalyvavo parduodant narkotines medžiagas. Tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų prekiavęs narkotinėmis medžiagomis. Byloje nėra jokių liudytojų, garso ar vaizdo įrašų. Apeliantas kategoriškai neigia pardavinėjęs narkotines medžiagas ir tvirtina narkotikus įsigijęs sau. Jis pradėjo vartoti narkotines medžiagas dėl susiklosčiusių sunkių šeimyninių aplinkybių, tačiau priklausomas nuo jų netapo. Mirus sugyventinei, jis vienas augino vaikus ir tinkamai juos prižiūrėjo. Nebuvo baustas administracinėmis baudomis. Mano, kad jis yra teigiama asmenybė. Be to, jis pats prisipažino padaręs nusikaltimą ir netrukdė pareigūnams jį išaiškinti. Mano, kad jo atžvilgiu galima taikyti BK 62 str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą, bausmę.

Be to, apelianto manymu, jam yra neteisingai skaičiuojama bausmės pradžia. Mano, kad bausmės pradžia jam turėtų būti skaičiuojama nuo jo sulaikymo dienos, t.y. nuo 2006 m. gegužės 23d., o ne nuo nuosprendžio paskelbimo datos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. G. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Apeliantas savo skunde teigia, kad jo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja D. Š. buvo šališka. Apeliantas teisėjos šališkumą sieja su teisėjos ankstesne darboviete.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 str. pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas ar teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio pirmininkė teisėja D. Š. anksčiau dirbo Vilkaviškio rajono prokuratūroje neduoda pagrindo teigti, jog teisėja buvo šališka. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo apeliantas teisėjai D. Š. nušalinimo nereiškė (t. 2, b.l. 17). Todėl apelianto skundo teiginys dėl teisėjos D. Š. šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat neteisus apeliantas teigdamas, kas nuosprendyje nėra kitų kolegijos teisėjų parašų. Iš byloje esančio skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 6 d. nuosprendis yra pasirašytas visų trijų bylą išnagrinėjusių teisėjų (t. 2, b.l. 32).

Apeliantas šioje byloje nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 3 d., padarymą. Apeliantas iš esmės neneigia savo kaltės ir neginčija nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo, jis prisipažįsta įgijęs, laikęs bei gabenęs narkotines medžiagas, tačiau neigia jomis prekiavęs.

BK 260 str. 3 d. dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Minėto įstatymo dispozicijoje numatytos veikos: gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinas yra alternatyvūs nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., požymiai, todėl kaltininko veikai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 3 d. pakanka bent vieno BK 260 str. 3 d. dispozicijoje numatyto požymio.

Šioje byloje V. G. nuteistas už tai, kad: vienu atveju - neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį - 11,671 gramų heroino, o kitu atveju - neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį - 27,275 gramų heroino. Šios aplinkybės yra įrodytos paties apelianto, liudytojų R. D. , A. P. , R. B. , I. K. , V. M. parodymais, daiktų pateikimo, kratos protokolais, specialisto išvada. Šių aplinkybių apeliantas neginčija ir savo apeliaciniame skunde. Tačiau nuteistasis savo skunde neigia prekiavęs narkotinėmis medžiagomis. Toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui ir nebuvo pateiktas kaltinimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo, jis už tokias veikas nėra ir nuteistas.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, nes jis pats vartojo narkotines medžiagas, nepaneigia jo kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir juridiniam jo padarytų nusikalstamų veiksmų įvertinimui nėra reikšminga.

Skunde apeliantas išvardija aplinkybes, kurios, jo manymu, duoda galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 62 str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmę.

Kolegijos nuomone, apeliantui paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos. Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., kurie reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepažeidė. Teismas, skirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį - nuteistasis padarė du labai sunkius ir tyčinius nusikaltimus. Iš charakterizuojančios medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau išvadų iš to nepadarė ir toliau daro labai sunkius nusikaltimus. Naujus nusikaltimus apeliantas padarė neišnykus teistumui. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad policijos darbuotojams sulaikius kaltinamąjį, jis narkotinę medžiagą pateikė pats, nurodė jos įgijimo, gabenimo, laikymo aplinkybes, ir tuo tyrimui ir teismui palengvino nustatyti tiesą byloje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, apeliantui už vieną nusikaltimą paskyrė minimalią sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, o už kitą nusikaltimą – bausmę labai artimą minimaliai įstatymo sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą nustatytai bausmei.

Nors apeliantas mano, kad jo atžvilgiu yra galimybė taikyti BK 62 str. nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, kurios leistų apelianto atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas, nenustatė.

BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė.

BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, o būtent: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė yra ir viena iš sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas, tačiau BK 62 str. 1 d. iš asmens reikalauja ne tik prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, bet ir savo noru atvykti arba pranešti apie ją. Asmens atvykimas ir prisipažinimas apie nusikalstamos veikos padarymą laikomas savanorišku, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jo bute buvo atlikta krata (t. 1, b.l. 4; 14 – 15). Tokiu būdu, neesant vienos iš BK 62 str. taikymui būtinos sąlygos - nusikalstamas veikas padariusio asmens savanoriško atvykimo ar pranešimo apie jo padarytas nusikalstamas vaikas, nėra įstatyminio pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ir BK 62 str. 1 d. nuostatų.

Nors apeliantas savo skunde nekonkretizuoja koks BK 62 str. 2 d. punktas jo atžvilgiu galėtų būti taikomas, tačiau iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas. Toks apelianto prašymas taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal BK 62 str. 2 d. 2 p. bausmė gali būti švelninama, jei yra visuma sąlygų, o būtent: 1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes); 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; 3) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

BK 62 str. 2 d. 2 p. taikymui yra būtina dar viena sąlyga – kaltininkas turi išlaikyti mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Apeliantas savo skunde nurodo, kad jo sugyventinė yra mirusi ir jis vienas išlaiko vaikus. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas turi du sūnus, vienas jų gimęs 1989 m., kitas – 1993 m. (t. 2, b.l. 13) ir iš tikrųjų apeliantas teikė jiems išlaikymą. Tačiau byloje taip pat yra duomenų, kad abiem nuteistojo nepilnamečiams vaikams nustatinėjama globa (t. 1, b.l. 76) ir juos bus kam prižiūrėti.

Taigi apelianto skundo argumentai dėl BK 62 str. 1 d. ir 2 d. 2 p. nuostatų taikymo taip pat nepagrįsti, nes nėra nustatyta juose numatytų sąlygų visuma. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už kiekvieną nusikaltimą paskyrė tinkamas bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų jas skirdamas nepažeidė, todėl nėra įstatyminio pagrindo bausmes švelninti.

Be to, apelianto manymu, jam yra neteisingai skaičiuojama bausmės pradžia. Mano, kad bausmės pradžia jam turėtų būti skaičiuojama nuo jo sulaikymo dienos, o ne nuo nuosprendžio paskelbimo datos. Šis apelianto skundo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kauno apygardos teismas teisingai nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia yra nuosprendžio paskelbimo data. Bausmė skiriama nuosprendžiu, todėl ji negali prasidėti iki nuosprendžio paskelbimo. Visais atvejais nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o sutinkamai su BK 66 str. 1 d., teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, V. G. į bausmės laiką yra įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.