- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- I-2957-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01545-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. (L. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) įpareigoti atsakovę nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 4,5 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo, prausyklos ir baldų užimamo ploto, užtikrinti, kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne daugiau kaip 2 žmonės bei pagerinti visas kitas sąlygas, aprašytas skunde, kad jos atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus; 3) priteisti pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Paaiškino, kad nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2014 m. sausio 31 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kameros, kuriose buvo laikomas, buvo mažo ploto, užstatytos baldais, kamerose buvo laikomi 4 žmonės, todėl jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Dalį patalpos ploto užėmė sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik pertvara. Kameros buvo neremontuotos, apstatytos senais baldais, jose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, buvo drėgna, veisėsi parazitai. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis – per mėnesį jis gaudavo tik vieną ritinėlį tualetinio popieriaus. Jam buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu bei vieną valandą per dieną pabūti gryname ore. Pareiškėjas teigia ne kartą prašęs skirti jam vienkartinę pašalpą, kadangi neturėjo lėšų vokams ir pašto ženkliukams ir dėl to negalėjo palaikyti socialinių ryšių su savo šeimos nariais, taip pat teigia ne kartą prašęs nuvesti jį pas gydytoją dėl dantų skausmų, tačiau pareigūnai šiuos prašymus ignoravo. Pareiškėjo vertinimu, pareigūnų elgesys jo atžvilgiu patvirtina, kad dalis pareigūnų, dirbančių laisvės atėmimo vietose, turi psichikos sutrikimų, susijusių su sadizmu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 7–18), kuriame su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti.
3.1. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2014 m. sausio 31 d., skundas surašytas 2018 m. balandžio 24 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimus atmesti.
3.2. Teigia, kad suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas yra 3 m., todėl atsakovės atstovas negali pateikti duomenų apie pareiškėjo judėjimą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Vis dėlto atsakovės atstovas pažymi, kad kai kurios Lukiškių TI-K kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui turintį tekti gyvenamosios patalpos plotą. Tokiais atvejais įstaigos administracija deda pastangas tam, kad nuteistieji ir suimtieji, kurių laikymo sąlygos neatitinka nustatytų reikalavimų, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpiau ir atsiradus galimybei, asmenys perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie eilės tvarka valo kameras, kuriose gyvena. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuolat sudaro sutartis su vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus vykdančiomis bendrovėmis. Kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Gyvenamosiose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atitvertas sienele, o siekiant užtikrinti kamerose laikomų asmenų privatumą, gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, jos yra vėdinamos per atsidarančius langus, kamerose įrengti visi teisės aktuose numatyti baldai. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, suimtiesiems ir nuteistiesiems yra suteikiama galimybė vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Nuteistieji ir suimtieji yra aprūpinami higienos priemonėmis vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Įstaigoje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, be to, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Tuo atveju, jeigu įstaigoje laikomi suimtieji neturi sąskaitoje pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ar popieriui įsigyti, ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija aprūpina jais suimtąjį savo lėšomis. Lukiškių TI-K 1, 2, ir 3 gyvenamųjų korpusų, kuriuose yra apgyvendinti visi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose nėra asbesto. Šiferio lakštais yra padengti tik 1 ir 2 korpusų pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai, tačiau šiferio lakštai nėra laužomi, todėl asbestas neišsiskiria į aplinką ir nėra pavojingas sveikatai. Nuteistųjų sveikata rūpinasi Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba.
3.3. Atsakovės teigimu pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjas neįrodo, kad skunde nurodyti trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir sukėlė jam konkrečių neigiamų pasekmių. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą vertintinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2014 m. sausio 31 d.
5. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
6. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d. (b. l. 3) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Taigi, pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl žalos atlyginimo, praėjus daugiau kaip 3 m. nuo jo manymu žalą sukėlusių veiksmų atsiradimo, todėl pareiškėjas praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą kaip ieškinio senaties pradžią vertinti ne pažeidimų atsiradimo dieną, bet kitą, galimai vėlesnį laikotarpį, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo nuo šių pažeidimų atsiradimo dienos ir kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.
8. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-520). Klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).
9. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir neįvardijo objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą senaties terminą savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
10. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 4,5 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo, prausyklos ir baldų užimamo ploto, užtikrinti, kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne daugiau kaip 2 žmonės bei pagerinti visas kitas sąlygas, aprašytas skunde, kad jos atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Taigi, nors pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir skundą grindžia aplinkybėmis, apibūdinančiomis galimai įvykdytus jo teisių pažeidimus šiuo laikotarpiu, tačiau pareiškėjas skunde taip pat reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį ir tokiu būdu siekia, kad jo teisės nebūtų pažeidžiamos šiuo metu ir ateityje. Vis dėlto pažymėtina, kad teismas negali įpareigoti subjekto ateityje nepažeisti teisės aktų reikalavimų, kol nėra pažeista ar ginčijama pareiškėjo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nepateikė duomenų, kad prieš pateikdamas skundą teismui, jis buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymu atlikti nurodomus veiksmus ir įstaiga atsisakė tenkinti jo prašymą. Vadinasi, byloje nėra duomenų, kad šiuo aspektu yra kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir įkalinimo įstaigos, todėl yra pagrindas užbaigti šią bylos dalį, ją nutraukiant kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-72-822/2018, 2016 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-662/2016).
11. Teismui atmetus pareiškėjo skundą negali būti priteisimos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 4,5 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo, prausyklos ir baldų užimamo ploto, užtikrinti, kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne daugiau kaip 2 žmonės bei pagerinti visas kitas sąlygas, aprašytas skunde, kad jos atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.
Likusią pareiškėjo L. R. (L. R.) skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.