- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- ATP-151-152/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02528-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Ivanovienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2012-11-29 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. R. 2012-11-08 su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovadą. Pareiškime nurodė, kad 2012-11-07 jam būnant su šeima namuose (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini) sklido įvairūs triukšmą keliantys garsai, kuriuos skleidė tame bute gyvenančių asmenų vaikai. Triukšmas pasireiškė nuolatiniais garsiais bėgiojimais po butą, šukavimais, įvairių daiktų mėtymais. Triukšmaujama buvo po 22 val. Butas, iš kurio sklido triukšmas, yra virš jo buto, todėl garsas tiesiogiai girdimas jo bute. Dėl triukšmo buvo sutrikdyta jo ir jo šeimos narių ramybė, pažeista teisė į ramų poilsį. Toks triukšmas sklinda nuolatos. Neapsikentęs tokio elgesio (vaikų nepriežiūros), 2012-11-07 22.48 val. iškvietė policijos pareigūnus. Jo žiniomis, atvykusių pareigūnų į butą niekas neįleido, durų neatidarė. Apie šį įvykį bendravo su (duomenys neskelbtini) gyventoja (jos butas vienu aukštu žemiau už 91-ą butą) ir ji patvirtino, kad girdėjo vaikų keliamą triukšmą bei garsus, sklindančius iš 91-o buto 2012-11-07 vakare, jau po 22 val. A. R. prašė imtis įstatymo numatytų priemonių 91-o buto gyventojų atžvilgiu, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. nuostatas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistas R. G. 2012-11-29 priėmė nutarimą (patvirtintą Pietinės policijos nuovados viršininko G. J.), kuriuo buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Šiaulių apylinkės teismui. 2012-02-07 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui pareiškėjas prašo peržiūrėti byloje surinktus duomenis, panaikinti 2012-02-07 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, pripažinti S. ir J. G. kaltais pagal ATPK 181 str. ir 183 str. ir taikyti jiems administracinės poveikio priemones.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal A. R. 2012-11-08 pareiškimą.
Vadovaujantis LR ATPK normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-564-05). Be to, administracinėje teisėje labai svarbus yra ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti pažeidėjo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Išsamiai susipažinus su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad S. G. ir J. G. padarė ATP pažeidimus, numatytus LR ATPK 183 str. ir 181 str.
LR ATPK 181 str. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
LR ATPK 183 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia šie veiksmai: šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.
Iš byloje esančio pranešimo (8 b. l.) matyti, kad 2012-11-07 22.50 val. buvo gautas pranešimas apie bute, adresu (duomenys neskelbtini) keliamą triukšmą. Pareigūnams nuvykus į vietą ir patikrinus pranešimą, buvo nustatyta, kad minėtame bute tylu. Teisme apklausti į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai R. S. ir A. S. minėto įvykio neprisiminė, nes buvo praėję keletas mėnesių. Iš byloje esančių pareigūno R. G. tarnybinių pranešimų (10, 11, 13 b. l.) matyti, kad buvo aiškinamasi dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, tačiau informacijos, kuria remiantis būtų pagrindas pradėti ATP bylos teiseną, nesurinkta. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausta pareiškėjo nurodyta liudytoja A. M.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jos duoti parodymai taip pat neduoda pagrindo neginčijamai tvirtinti, kad buvo įvykdytos teisei priešingos veikos. Minėta liudytoja teisme neneigė, girdėjusi triukšmą, tačiau negalėjo vienareikšmiškai konkrečiai nurodyti triukšmavimo laiko. Be to, ji parodė, kad triukšmas G. bute pasireiškė tuo, kad vyras garsiai šaukė ant vaikų, o A. R. pareiškime policijai bei teisme minėjo, kad sklido įvairūs triukšmą keliantys garsai, kuriuos skleidė būtent tame bute gyvenančių asmenų vaikai (triukšmingas lakstymas, šūkavimas, daiktų mėtymas ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie neatitikimai leidžia abejoti A. M. teiktų parodymų patikimumu.
Kaip matyti, S. G. ir J. G. kaltė dėl neva jų padarytų administracinės teisės pažeidimų grindžiama tik paties pareiškėjo A. R. ir jo sutuoktinės I. R. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Kitų duomenų apie galimai padarytus administracinės teisės pažeidimus byloje nesurinkta.
Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad pareiškėjo A. R. nurodytas atvejis, kaip teisminis precedentas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. N 575 -109-08, negali būti pritaikytas nagrinėjamu atveju, kadangi abiejų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013-02-07 nutartį, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.