- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- Iv-2173-815/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00361-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- UAB „Turto valdymo centras“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Liucija Jankoitė
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjo – UAB „Turto valdymo centras“ atstovei – advokatei Liucijai Jankoitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – UAB „Turto valdymo centras“ skundą atsakovui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – UAB „Turto valdymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-13) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-281(7-231/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 69-214 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-110 dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti 325 427 Lt PVM, atitinkamą dalį PVM delspinigių ir baudą.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjo teigimu, ginčas kilo dėl bendrovės teisės atskaityti pirkimo PVM pagal UAB „Ultrapramogos“ išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serijos ADB Nr. (duomenys neskelbtini) už 676 67269 Lt apmokestinamąją vertę ir 121 801 Lt PVM bei dėl bendrovės teisės atskaityti pirkimo PVM pagal UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras (24 vnt.) už 916 315,51 Lt apmokestinamąją vertę ir 214 938 Lt pardavimo PVM. Taigi ginčas kilęs dėl 325 427 Lt PVM bei atitinkamos dalies šio mokesčio delspinigių ir baudos. Pareiškėjo teigimu, Komisija neteisingai nurodo ginčo sumą – 331 316 Lt, nors pareiškėjas 5 888,54 Lt sumos neginčija. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad bendrovė buvo nesąžininga, piktnaudžiavo savo teise, siekė mokestinės naudos ir pranašumo, pažymi, kad visi sandoriai buvo ekonomiškai pagrįsti ir turėjo vienintelį tiesioginį tikslą – įsigyti įrankių ir prekių, reikalingų veiklai vykdyti, o įgytas turtas buvo naudojamas pajamoms uždirbti.
2.2. Mokesčių administratoriaus ir Komisijos nuomone, esminė aplinkybė, paneigianti bendrovės teisę atskaityti 121 801 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Ultrapramogos“ PVM sąskaitą faktūrą, yra jos nesąžiningumas. Pareiškėjas nesutinka, kad aplinkybė, jog 2008-02-29 PVM sąskaita faktūra pateikta buhalterei tik 2009-03-03, todėl prekių įsigijimas deklaruotas 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, patvirtina ar paneigia bendrovės nesąžiningumą sandoriuose su UAB „Ultrapramogos“, nes susijusi išimtinai su vidine bendrovės tvarka ir jo subjektų veiksmais. Minėtas dokumentas buvo apskaitytas deklaracijos pateikimo metu, todėl pažeidimų nepadaryta.
2.3. Pagal minėtą sąskaitą faktūrą buvo sumažintas UAB „Ultrapramogos“ debitorinis įsiskolinimas, todėl, mokesčių administratoriaus nuomone, jokie realūs mokėjimai nevyko. Pareiškėjo teigimu, toks atsiskaitymo būdas yra leistinas ir naudotinas pagal CK 6.130-6.140 str. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. birželio 19 d. konsultaciją Nr. A3-16, kat. 28; Teismų praktika 7 Lietuvos banko valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. protokolu Nr. 45 ir 1993 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. 17 patikslintomis „Laikinosiomis vidaus atsiskaitymų negrynaisiais pinigais taisyklėmis“ (p. 1.9) nustatyta, kad įmonių susitarimu, aplenkiant banką, gali būti daromos savitarpio skolų įskaitos. Pagal šią konsultaciją tarpusavio įskaitymai draudžiami vieninteliu atveju – kai įmonė yra bankrutuojanti. Šiuo atveju bendrovė ir UAB „Ultrapramogos“ pasirinko joms ekonomiškai labiausiai pagrįstą ir tinkamiausią būdą skoloms padengti. Todėl ši aplinkybė apskritai yra netinkama Bendrovės tariamam nesąžiningumui pagrįsti. Teigdamas priešingai, mokesčių administratorius peržengia savo kompetencijos ribas ir imasi vertinti įmonės pasirinktų veiklos vykdymo būdų tikslingumą ir pagrįstumą. Jei bendrovė būtų sumokėjusi UAB „Ultrapramogos“ už įsigytas prekes, pastarosios skola bendrovei tik augtų, tokiu būdu UAB „Ultrapramogos“ finansinė padėtis nepagerėtų, nebent tik pablogėtų, nes ji liktų skolinga didesnę sumą, nei šiuo atveju dalį skolos padengus tarpusavio užskaitos būdu. Tai, kad bendrovė sumažino UAB „Ultrapramogos“ skolą, parodo atsiskaitymo tarp įmonių realumą.
2.4. Bendrovė viso mokestinio patikrinimo bei ginčo metu nuosekliai aiškino, jog mokestinio patikrinimo laikotarpiu UAB „Ultrapramogos“ buvo pagrindinis Bendrovės patalpų ir įrangos nuomininkas. Kaip matyti iš Detalios atsiskaitymų su partneriais suvestinės 2008-01-01 - 2009-12-31 laikotarpiu, dėl kurios nepasisakė nei mokesčių administratorius, nei Komisija, UAB „Ultrapramogos“ su bendrove atsiskaitinėjo, nuolat pervesdama jai atitinkamas sumas už suteiktas nuomos paslaugas bei komunalinius mokesčius už nuomojamas patalpas. Debitorinis įsiskolinimas, kurį bendrovė sumažino iš UAB „Ultrapramogos“ įsigyto ilgalaikio turto verte (676 672,69 Lt + 121 801 Lt PVM), susidarė būtent už nuomos paslaugų teikimą. Kadangi didžioji dalis turto buvo ir toliau nuomojama įmonei „Ultrapramogos“, todėl iš jos gautas turtas buvo užskaitytas kaip atskaitymas už paslaugas, kurios bus suteiktos ateityje. Suvestinėje nurodoma, kad 2009-04-30 bendrovė buvo skolinga įmonei „Ultrapramogos“, tai reiškia, kad ši įmonė iki minėtos datos buvo sumokėjusi daugiau lėšų avansu, nei jai buvo suteikta paslaugų. Visa tai taip pat liudija, jog sandorio ir PVM sąskaitos - faktūros išrašymo metu UAB „Ultrapramogos“ turėjo lėšų veiklai vykdyti ir ją vykdė. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog bendrovė niekaip negalėjo įtarti, jog ateityje UAB „Ultrapramogos“ nesumokės jai priklausančių sumokėti sumų į valstybės biudžetą. Be to, UAB „Ultrapramogos“ teikė PVM deklaracijas, jose deklaruodama gana stambias sumas, t. y. 2008 m. vasario mėn. deklaracijoje 2 734 934 Lt apmokestinamųjų tiekimų, 604 300 Lt pardavimo PVM, 232 056 Lt mokėtino PVM. Ginčo sąskaita - faktūra išrašyta 2008-02-29. Tai, kad 2008-03-27 PVM nepriemoka sudarė 126 087 Lt, t. y. mažiau nei 2008 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje, rodo, kad įmonė buvo moki.
2.5. Pagal PVM įstatymo 2 str. 31 d. 16 punktą UAB „Ultrapramogos“ ir Bendrovė laikytini susijusiais ūkio subjektais, tačiau tai neįrodo nesąžiningumo. Bendrovei įsigyjant turtą iš UAB „Ultrapramogos“, jai vadovavo A. P., o UAB „Ultrapramogos“ – M. E. Vadinasi, A. P ir Bendrovė, nors ir turėjo UAB „Ultrapramogos“ akcijų, tačiau nėjo minėtoje įmonėje jokių pareigų ir apie jos einamuosius sprendimus, susijusius su veiklos vykdymu, nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai, kad A. P. 2010 m. gegužės 24 d. paaiškinime Nr. (21.26)-339-1601 nurodė, kad UAB „M. Foodmaster“ visada sunkiai sekėsi, tačiau ji vertėsi, gali būti vertinama kaip jo asmeninė nuomonė, o ne dokumentais ir faktais pagrįstos realios įmonės finansinės padėties įvertinimas. Todėl išvada, kad iš minėto paaiškinimo matyti, kad bendrovė sandorių sudarymo metu žinojo, jog UAB „Ultrapramogos“ nesumokės atitinkamų PVM sumų, yra nepagrįsta ir klaidinga. UAB „Ultrapramogos“ vadovavo tretysis nesusijęs asmuo, pagal savo užimamą padėtį galintis priimti lemiamus sprendimus dėl prekių įsigijimo, jų perleidimo sandorių sudarymo, jų vykdymo, mokesčių mokėjimo ir kt. UAB „Ultrapramogos“ pagal įstatymą turėjo informuoti apie 2008 m. finansinius rezultatus tik 2009 m. pradžioje, t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d., nes eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 dalis), o įstatyminių pagrindų, nurodytų Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 2 ir 3 dalyse, šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą, nebuvo. Todėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvada, kad bendrovė sandorio sudarymo metu žinojo apie UAB „Ultrapramogos“ ketinimą nemokėti pardavimo PVM vien dėl to, kad ją ir UAB „Ultrapramogos“ sieja tie patys akcininkai, yra visiškai neparemta įrodymais ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teisės aktams.
2.6. Mokesčių administratorius ir Komisija daro išvadą, jog tai, kad po metų įsisteigė nauji ūkio subjektai, į kuriuos perėjo dirbti Bendrovės kontrahento darbuotojai, bei kitos su jais susijusios aplinkybės, įrodo, jog Bendrovė prieš metus galėjo žinoti ir žinojo, kad jos kontrahentas neįvykdys savo mokestinių prievolių. Akivaizdu, kad tokios išvados yra nepagrįstos ir gali būti vertinamos nebent kaip prielaidos, bet ne įrodymai, pagrindžiantys Bendrovės nesąžiningumą.
2.7. Neigdami Bendrovės teisę į PVM atskaitą pagal UAB „SEB lizingas“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, Atsakovas ir Komisija remiasi tuo, kad: UAB „Ultrapramogos“ turėjo patikslinti savo PVM atskaitą dėl kreditinių sąskaitų išrašymo; mokestine finansine prasme lizinguojamas turtas apskaitomas kaip naudojamas ilgalaikis turtas; Bendrovė buvo informuota AB „SEB bankas“ 2009-06-18 raštu Nr. vv090869 apie abiejų įmonių kredito sutarčių ir SEB lizingo sutarčių restruktūrizavimo plano ir visų įsipareigojimų perkėlimo Bendrovei patvirtinimą. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė pagal 2009-06-30 finansinio lizingo sutartis, sudarytas su UAB „SEB lizingas“, lizingo būdu įsigijo įvairaus ilgalaikio materialaus turto. 2009-03-16 dėl sutarties sąlygų nevykdymo, nepasibaigus lizingo sutarties terminui, UAB „SEB lizingas“ nutraukė minėto turto lizingo sutartis su UAB „Ultrapramogos“ ir susigrąžino jai nuosavybės teise priklausantį turtą, išrašydama UAB „Ultrapramogos“ 24 kreditines PVM sąskaitas - faktūras už 1 140 821 Lt apmokestinamąją vertę ir 203 625,60 Lt pirkimo PVM. Šių aplinkybių neginčija ir mokesčių administratorius. Taip pat neginčija ir to, kad UAB „SEB lizingas“, dėl susigrąžinto turto išrašiusi kreditines PVM sąskaitas -faktūras, apskaičiavo pardavimo PVM ir jį į biudžetą sumokėjo. Taigi Bendrovė įsigijo turtą iš UAB „SEB lizingas“, o ne iš UAB „Ultrapramogos“, todėl jos teisei į apskaitą yra reikšminga aplinkybė, ar UAB „SEB lizingas“ sumokėjo pardavimo PVM. Kadangi UAB „SEB lizingas“ PVM į biudžetą yra sumokėjęs ir dėl pastarosios aplinkybės ginčo nėra, tai Bendrovės teisė atskaityti pirkimo PVM pagal UAB „SEB lizingas“ išrašytas PVM sąskaitas -faktūras yra absoliuti ir nepaneigiama. LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A1-355/2004) konstatavo, jog Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Priešingai nei teigia atsakovas ir Komisija, santykiuose tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Ultrapramogos“ Bendrovė nedalyvavo, jo baigties ar pasekmių neįtakojo. Ginčijamo turto valdymo teisės praradimas buvo įtakotas vienašališko UAB „SEB lizingas“ apsisprendimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam, kaip laiduotojui, kaip tik buvo žinomos išimtinai tik tos aplinkybės, kurios susijusios su turto likimu jau po lizingo sutarčių su UAB „Ultrapramogos“ nutraukimo, kadangi tą turtą iš UAB „SEB lizingas“ nusipirko pati Bendrovė.
2.8. Pareiškėjo teigimu, aprašyti santykiai negalėjo būti įforminti niekaip kitaip - turto savininkas (UAB „SEB lizingas“), vienašališkai nutraukdamas lizingo sutartis ir atgaudamas jam priklausantį turtą, išrašė kreditines sąskaitas – faktūras, kaip to reikalauja PVMĮ ir su juo susiję teisės aktai. Taip pat UAB „SEB lizingas“, parduodamas savo turtą Bendrovei, išrašė jai sąskaitas - faktūras, kurias Bendrovė apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, kaip to reikalauja įstatymai. Tai, kad UAB „Ultrapramogos“, su kuria Bendrovė šiuo aspektu neturėjo jokių ūkinių operacijų, neatliko savo pareigų ir tinkamai neįformino lizinguojamo turto grąžinimo, negali būti kliūtimi Bendrovės teisei į PVM atskaitą. UAB „Ultrapramogos“ mokesčių į biudžetą nesumokėjimas ir Bendrovės PVM atskaita už įsigytas prekes galėtų būti susiję ir Bendrovė galėtų būti kaltinama nesąžiningumu (dėl ko netektų teisės į PVM atskaitą) tik tokiu atveju, jeigu ginčo prekes Bendrovė būtų tiesiogiai įsigijusi iš UAB „Ultrapramogos“ (kuri neįvykdė mokestinės prievolės). Tačiau šiuo atveju Bendrovė, kaip minėta ir dėl ko ginčo nėra, jokio tiesioginio santykio, priimdama ginčijamą turtą tiesiogiai iš UAB „SEB lizingas“, su UAB „Ultrapramogos“ neturėjo, todėl neturėjo pareigos domėtis ne sandorio šalies, t. y. UAB „Ultrapramogos“, mokestinių prievolių vykdymu.
2.9. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus išvados remiasi prielaidomis ir niekuo nepagrįstais spėliojimais. LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-438-830/2010) nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al1-648/2003 UAB „Palink“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 136) laikomasi nuostatos, kad įrodinėjimo našta teisingai apskaičiuojant mokesčio sumą mokesčio mokėtojo patikrinimo metu tenka mokesčių administratoriui, t. y. apskaičiuodamas mokesčius, mokesčių administratorius negali remtis prielaidomis ir spėjimais, kuriuos vėliau turi paneiginėti mokesčių mokėtojas. Sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos renkant ir nešališkai vertinant įrodymus.
2.10. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Bendrovės nesąžiningumą, todėl pažeidimo pobūdis negali būti laikomas baudą didinančia aplinkybe. Atsižvelgdamas į tai ir į nustatytas baudas mažinančias aplinkybes, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo skirti tokios didelės baudos. Juo labiau, kad, pasak Inspekcijos, nustatyta vienintelė sunkinanti aplinkybė ir kelios lengvinančios.
II
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 95-98) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus:
1. Atsakovo teigimu, ginčas tarp Pareiškėjo ir Inspekcijos vyksta dėl jo teisės atskaityti PVM konstatavus, kad Pareiškėjas nebuvo sąžininga, t. y. žinojo ar galėjo žinoti, kad ūkinių operacijų pirkimo PVM nebus sumokėtas, taip pat dėl teisės atskaityti fiziniam asmeniui suteiktas maitinimo paslaugas (kaip atlygį už nuomos paslaugas), įsigytas iš trečiųjų asmenų. Nors Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamus sprendimus visa apimtimi, pats nurodo, kad neginčija papildomai priskaičiuotų 5888,54 Lt PVM pagal UAB „Ultrapramogos“ ir UAB „Makrofood“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už maitinimo paslaugas.
2. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT) 2004 m. spalio 27 d. administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 yra nurodęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė, be kitų aplinkybių, gali būti įgyvendinta tik egzistuojant tam tikrų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai PVM sistemos esmę. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog ankstesnėje jo įsigytos prekės apyvartos grandinėje buvo nesumokėti su šios prekės apyvarta susiję mokesčiai, laikytinas nesąžiningu. Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visumą bylos aplinkybių, tokių kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas, elgsena prieš sandorio sudarymą ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kito: veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt. Sąžiningumas yra principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. LVAT savo 2010 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-230/2010 konstatavęs, kad jeigu „mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet turi galimybes žinoti, ir nepaisydamas to atlieka operaciją, jis elgiasi nesąžiningai“.
3. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 676 672,69 Lt prekių apmokestinamąją vertę ir į PVM atskaitą įtraukė 121801 Lt pardavimo PVM pagal UAB „Ultrapramogos“ 2008 m. vasario 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Nustatyta, kad pareiškėjas pagal šią sąskaitą faktūrą apskaitė įvairaus ilgalaikio turto įsigijimą už 676672,69 Lt. Įsigyto ilgalaikio turto 798473,69 Lt verte pareiškėjas sumažino UAB „Ultrapramogos“ debitorinį įsiskolinimą. Įsigytą turtą pareiškėjas tą pačią dieną išnuomojo UAB „Ultrapramogos“. Nustatyta, kad šio sandorio sudarymo metu (2008 m. vasario 29 d.) pareiškėjas turėjo 60 proc. UAB „Ultrapramogos“ akcijų, o A. P. (Pareiškėjo akcininkas - 87 proc. akcijų, 13 procentų Pareiškėjo akcijų turėjo UAB „Makrogrupė“) turėjo 40 proc. Pagal Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodomą informaciją matyti, kad Pareiškėjas pateikė su A. P. 2009 m. gegužės 15 d. sudarytą sutartį, kurioje nurodyta, kad Pareiškėjas perduoda nuosavybėn 24000 vnt. paprastųjų vardinių nominalios vertės akcijų (kas sudaro 60 proc. įstatinio kapitalo) už 3000 Lt A. P. Pagal 2009 m. gegužės 15 d. A. P. 100 proc. akcijų pardavė Rusijos piliečiui A. M. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Ultrapramogos“ deklaravo 2008 m. vasario mėn. – 2 734,934 Lt apmokestinamų tiekimų, 604 300 Lt pardavimo PVM, 232056 Lt mokėtino į biudžetą PVM, 2008-03-27 PVM nepriemoka sudarė 126087 Lt. 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijose deklaravo 1 791 045 Lt apmokestinamų tiekimų, 340 299 Lt pardavimo PVM, 54089 Lt mokėtino į biudžetą PVM, PVM nepriemoka sudarė 917117 Lt. Nuo 2008-03-27 PVM nepriemoka biudžetui didėjo, nuo 2009 m. balandžio mėn. UAB ,,Ultrapramogos“ PVM deklaracijų Inspekcijai nebeteikė.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kontrahentui nebuvo suteikta jokių galimybių įvykdyti mokestines prievoles, kylančias iš ilgalaikio turto perleidimo (UAB „Ultrapramogos“ iš pareiškėjo faktiškai negavo turto pardavimo PVM). Todėl šalių pasirinktas atsiskaitymo būdas rodo tai, kad Pareiškėjas, sudarydamas minėtą pirkimo sandorį ir siekdamas atskaityti šio turto pirkimo PVM, elgėsi nesąžiningai ir prisidėjo prie to, jog į biudžetą nebūtų mokamas PVM, kurį jis siekia atskaityti. Toks bendrovių pasirinktas elgesio modelis leidžia teigti, kad visų pirma buvo siekiama išsaugoti turtą susijusių asmenų nuosavybėje, nesiekiant užtikrinti prievolių valstybės biudžetui vykdymo. Nustatyta, kad Pareiškėjo kontrahento mokestinė nepriemoka nuolat didėjo, Pareiškėjo veiklos vykdymo vietose nuo 2009 m. pradžios veiklą ėmė vykdyti naujai įsteigti ūkio subjektai, į kuriuos iš UAB „Ultrapramogos“ (UAB „M.Foodmaster“) perėjo dirbti darbuotojai, naujai įsteigti ūkio subjektai, kurie naudojasi Mambo prekiniu ženklu, taip pat įsteigta UAB „Makro food“, kurios direktoriumi dirbo buvęs UAB „Ultrapramogos“ (UAB „M.Foodmaster“) direktorius V. P., naujai įsteigtų ūkio subjektų buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Makro food“, į kurią perėjo UAB „Ultrapramogos“ (UAB „M.Foodmaster“) dirbusi buhalterė. Minėtų aplinkybių visuma rodo, kad Pareiškėjas turėjo realias galimybes žinoti, kad jo kontrahentas pardavimo PVM į biudžetą nesumokės, todėl jam pagrįstai neleista atskaityti pirkimo PVM pagal UAB „Ultrapramogos“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
8. Nustatyta, kad Pareiškėjas pagal 2009 m. birželio 30 d. lizingo sutartis iš UAB „SEB lizingas“ įsigijo ilgalaikį turtą (baldus, virtuvės įranga, kompiuterinę techniką, šviestuvus ir kt. įrangą) ir lizingo bendrovė 2009 m. birželio 30 d. Pareiškėjui išrašė 24 PVM sąskaitas faktūras 1359590,09 Lt (iš jų 214938 Lt PVM) sumai, o Pareiškėjas 214938 Lt PVM sumą įtraukė į 2009 m. birželio mėn. PVM atskaitą. Nurodytu ilgalaikiu turtu anksčiau naudojosi UAB „Ultrapramogos“, tačiau UAB „SEB lizingas“ dėl UAB „Ultrapramogos“ nevykdomų finansinių įsipareigojimų 2009 m. birželio 30 d. nutraukė lizingo sutartis. Patikrinimo akte nurodyta, kad Pareiškėjas 2007-03-05 sudarė su UAB „SEB Lizingas“ Laidavimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Pareiškėjas neatlygintinai įsipareigoja kaip solidarus bendraskolis atsakyti Lizingo bendrovei, kaip UAB „Ultrapramogos“ kreditoriui, jeigu UAB „Ultrapramogos“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal tarp Lizingo bendrovės ir UAB „Ultrapramogos“ 2007-03-06 sudarytas finansinio lizingo sutartis. Taigi prieš tai įvykęs prekių tiekimas tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Ultrapramogos“ buvo anuliuotas ir tokiu būdu pasikeitė dėl prekių tiekimo mokėtinas atlygis, kuris įforminamas išrašant kreditines PVM sąskaitas faktūras (PVMĮ 83 str.). UAB „Ultrapramogos“, pagal UAB „SEB lizingas“ jai 2009-06-30 išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras, PVM deklaracijoje už 2009 m. birželio mėn. privalėjo patikslinti PVM atskaitą 203626 Lt suma. Tačiau minėta bendrovė nepateikė PVM deklaracijos už 2009 m. birželio mėnesį ir į biudžetą šio mokesčio nesumokėjo. Nors Pareiškėjas teigia, kad jis turėjo teisę pasinaudoti PVM atskaita, nes įsigijo turtą iš ūkio subjekto (lizingo bendrovės), pardavimo PVM sumokėjo, todėl šiuo atveju aplinkybės, kad turtu iki jos perleidimo Pareiškėjui UAB „Ultrapramogos“ (UAB „M.Foodmaster“) nėra reikšmingos, negali būti laikoma pagrįsta. Tam, kad apmokestinamųjų asmenų atžvilgiu neutrali grandinė veiktų, būtina užtikrinti, kad PVM būtų sumokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje ūkio subjektas turėtų teisę atskaityti būtent tą PVM dalį, kuri buvo sumokėta prieš tai vykusioje civilinės apyvartos stadijoje. Taigi jei ankstesnėje stadijoje PVM nėra sumokamas, nutrūksta PVM sumokėjimo-atskaitymo grandinė ir taip iškreipiama PVM sistemos esmė, todėl šiuo atveju tai būti vertinama visa ūkinių operacijų grandinė, o ne tik ta dalis, kurioje, kaip teigia Pareiškėjas, dalyvavo jis ir lizingo bendrovė. Mokestinio ginčo byloje yra pateiktas AB „SEB bankas“ 2009 m. birželio 18 d. raštas Nr. vv0900869, adresuotas tiek Pareiškėjui, tiek UAB „Ultrapramogos“, kuriame abu ūkio subjektai buvo informuoti, kad patvirtintas abiejų įmonių kredito sutarčių ir SEB lizingo sutarčių restruktūrizavimo planas bei patvirtintas visų įsipareigojimų perkėlimas iš UAB „Ultrapramogos“ į Pareiškėją, nurodoma, kad nuspręsta nutraukti su UAB „Ultrapramogos“ lizingo sutartis ir suteikti Pareiškėjui finansinį lizingą su kapitalizuotais nesumokėtais daliniais grąžinimais perkelto turto iš UAB „Ultrapramogos“ finansavimui 1,372 mln. Lt bendra suma, nurodant rašte papildomas sąlygas. Minėtos aplinkybės rodo, kad apie lizingo sutarčių nutraukimą ir turto perkėlimą į Pareiškėją buvo žinoma abiems ūkio subjektams, t. y. šių veiksmų atlikimą inicijavo abu ūkio subjektai.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodo, kad UAB „SEB lizingas“, nutraukus lizingo sutartis su UAB „Ultrapramogos“ (UAB „M.Foodmaster“), pagal 2009 m. birželio mėn. išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras, taip pat pateiktoje PVM deklaracijoje už 2009 m. kovo mėn. atitinkamai turėjo tikslinti pardavimo PVM. Pagal PVM įstatymo nuostatas, kai dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo (pvz. trečiasis asmuo yra nemokus) lizingo davėjas susigrąžina lizinguojamą turtą iš trečiojo asmens, tai tokio turto susigrąžinimas turi būt įforminamas išrašant kreditines PVM sąskaitas faktūras. Tuo atveju, jeigu nepasibaigus nuomos (lizingo) sutarties terminui, nuomos (lizingo) sutartis nutraukiama ir lizingo bendrovė atsiima iš turto gavėjo jam perduotą turtą, tai vadovaujantis PVM įstatymo 83 straipsniu, lizingo bendrovė turi teisę išrašyti turto gavėjui kreditini dokumentą, kuriame atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, nurodyti patikslintą turte apmokestinamąją vertę ir PVM sumą. Atsižvelgdama į kreditiniame dokumente nurodytą PVM sumą, lizingo bendrovė turi patikslinti mokestinio laikotarpio (to, kuriame buvo išrašytas kreditinis dokumentas) PVM deklaracijoje mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. Turto gavėjas, dėl nuomos (lizingo) sutarties nutraukimo grąžinęs lizingo kompanijai turtą, turi patikslinti PVM atskaitą, t.y. padidinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą (sumažinti grąžintinais biudžeto PVM sumą) lizingo kompanijos kreditiniame dokumente nurodyta PVM suma. Pareiškėjo kontrahentas pagal lizingo kompanijos išrašytas PVM sąskaitas faktūras PVM nesumokėjo.
10. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad Pareiškėjo kontrahentui neketinant vykdyti tolesnės veiklos (UAB „Ultrapramogos“), PVM nepriemoka 2009 metais didėjo, nuo balandžio mėnesio nebeteikiamos PVM deklaracijos, 2009 m. pradžioje buvo įsteigti nauji ūkio subjektai, kurie nuo įregistravimo PVM mokėtojais ėmė vykdyti iki tol vykdytą Pareiškėjo kontrahento veiklą, tai rodo ir buvusio šio ūkio subjekto direktoriaus V. P. paaiškinimas, kaip ir tai, kad 2009-05-15 Pareiškėjo direktorius (prieš tai įsigijęs visas UAB „Ultrapramogos“ (UAB „M.Foodmaster“) akcijas, jas perleido Rusijos piliečiui), Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti savo kontrahento veiklos tęstinumą, iš lizingo bendrovės perėmė turtą, kurį iki šiol savo veikloje naudojo UAB „Ultrapramogos“, žinodamas, kad šis mokestis sandorių grandinėje UAB „Ultrapramogos“ - UAB „SEB lizingas“ – pareiškėjas visuose ilgalaikio turto pardavimo etapuose, į biudžetą nebuvo sumokėtas. Tai, kad Pareiškėjas tai žinojo ir (ar) galėjo žinoti, įrodo ir tai, kad pats Pareiškėjo direktorius savo 2010-04-29 paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad Pareiškėjas buvo nuostolingas, nebuvo galimybių jį finansuoti, akcijos nebuvo nieko vertos, todėl jos buvo parduotos už 1 Lt. Atsakovo nuomone, darytina išvada, kad UAB „Ultrapramogos“ (UAB „M.Foodmaster“), nesumokėjus į valstybės biudžetą pardavimo PVM, o Pareiškėjui siekiant įgyvendinti teisę į PVM atskaitą, sukuriamas mokestinis pranašumas, kuris laikytinas piktnaudžiavimu PVM srityje. Atitinkamai tai paneigia mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą. Būtent patikrinimo metu nustatytų sandorių vykdymo aplinkybių visuma, šalių tarpusavio santykiai, elgsena leidžia daryti išvadą, jog bendrovė žinojo ir galėjo žinoti, kad pardavimo PVM jo kontrahentas į biudžetą nesumokės, kas paneigia jos teisę į PVM atskaitą.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu, skirtinos baudos dydis buvo motyvuotas, įvertinant Pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį bei atsižvelgiant į Pareiškėjo geranorišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi. Atsakovas pažymi, kad Pareiškėjo padaryti pažeidimai, dėl kurių jam skirta 30 proc. bauda, pasireiškė sąmoningu prisidėjimu prie PVM nesumokėjimo, žinant, kad jo kontrahentas pirmuoju atveju PVM į biudžetą nesumokės, antruoju atveju, kad PVM sandorių grandinėje UAB „Ultrapramogos“ – UAB „SEB lizingas“ – Pareiškėjas nebus sumokėtas. Todėl Inspekcija pagrįstai skyrė aukščiau nurodytas baudas.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 94) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis VMI atsiliepime išdėstytais motyvais.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Liucija Jankoitė, remdamasi skunde išdėstytais motyvais, prašė skundą patenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 676 672,69 Lt prekių apmokestinamąją vertę ir į PVM atskaitą įtraukė 121 801 Lt pardavimo PVM pagal UAB „Ultrapramogos“ 2008-02-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Bendrovės buhalterė paaiškino, kad jai 2008-02-29 UAB „Ultrapramogos“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo pateikta 2009-03-03, todėl prekių pagal šią sąskaitą faktūrą įsigijimas buvo deklaruotas 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje. Bendrovė pagal šią sąskaitą faktūrą apskaitė įvairaus ilgalaikio turto įsigijimą už 676 672,69 Lt; įsigyto ilgalaikio turto 798 473,69 Lt (676 672,69 Lt + 121 801 Lt PVM) verte bendrovė sumažino UAB „Ultrapramogos“ debitorinį įsiskolinimą bendrovei. Įsigytą turtą bendrovė tą pačią dieną išnuomojo UAB „Ultrapramogos“ pagal 2008-02-29 ilgalaikio materialaus turto nuomos sutartį. Bendrovės buhalterė paaiškino, kad nuo 2009 m. balandžio mėn. nuomos sutartys nutrauktos, bet turtas į bendrovę negrįžo, sudarytos kitos sutartys su naujomis įmonėmis, kur turtas praktiškai ir liko.
1.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad sandorio sudarymo metu 2008-02-29 bendrovė turėjo 60 proc. UAB „Ultrapramogos“ akcijų, o A. P. (bendrovės akcininkas – 87 proc. akcijų) turėjo 40 proc. Pagal 2009-05-15 sutartį, bendrovė A. P. už 3000 Lt perdavė nuosavybėn 24000 vnt. paprastųjų vardinių nominalios vertės akcijų (60 proc. įstatinio kapitalo). Pagal 2009-05-15 sutartį A. P. 100 proc. UAB „Ultrapramogos“ akcijų pardavė Rusijos piliečiui A. M..
1.4. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pagal 2009-06-30 lizingo sutartis iš UAB „SEB lizingas“ įsigijo ilgalaikį turtą ir lizingo bendrovė 2009-06-30 bendrovei išrašė 24 PVM sąskaitas faktūras 1 359 590,09 Lt sumai, o bendrovė 214 938 Lt PVM sumą įtraukė į 2009 m. birželio mėn. PVM atskaitą. Nurodytu ilgalaikiu turtu anksčiau naudojosi UAB „Ultrapramogos“, tačiau UAB „SEB lizingas“ dėl UAB „Ultrapramogos“ nevykdomų finansinių įsipareigojimų 2009-06-30 nutraukė lizingo sutartis. Nustatyta, kad bendrovė 2007-03-05 sudarė su UAB „SEB lizingas“ laidavimo sutartį, pagal kurią bendrovė neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarus bendraskolis atsakyti lizingo bendrovei, kaip UAB „Ultrapramogos“ kreditoriui, jei ši nevykdys visų ar dalies savo prievolių. UAB „Ultrapramogos“ pagal UAB „SEB lizingas“ jai 2009-06-30 išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras, PVM deklaracijoje už 2009 m. birželio mėn. privalėjo patikslinti PVM atskaitą 203 626 Lt suma, bet bendrovė nepateikė PVM deklaracijos.
2. 2011-05-10 pareiškėjas pateikė pastabas Inspekcijai ir prašė 2011-02-28 Patikrinimo akto Nr. (4.65)-08-77-2 netvirtinti (Komisijos byla, b. l. 50-58).
3. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011-09-15 sprendimu Nr. 69-214 Inspekcijos 2011-06-09 sprendimą Nr. (4.65)-256-110 patvirtino (b. l. 30-45).
4. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011-12-20 sprendimu Nr. S-281 (7-231/2011) patvirtino VMI 2011-09-15 sprendimą Nr. 69-214 (b. l. 15-24).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjo teisės atskaityti pirkimo PVM, konstatavus, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.
2. Teisiniai santykiai dėl PVM atskaitos nuo 2002 m. liepos 1 d. reglamentuojami 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymu, kurio 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. To paties įstatymo 64 straipsnio ir 80 straipsnio nuostatų pagrindu konstatuotina, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuri turi visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą teisminę praktiką (2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004), sprendžiant tokio pobūdžio bylas, privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių pirmenybė yra teikiama pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitą, yra įforminti netinkamai, ir tai neleidžia nustatyti tikrojo ūkinės operacijos turinio, įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas.
Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. Draudimas piktnaudžiauti teise yra bendrasis teisės principas, kurio egzistavimą pagrindžia ir ETT praktika (žr., pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 14 d. preliminarų nutarimą Emsland-Stärke, C-110/99, rink. p. I-11569). Jei mokesčių mokėtojas dalyvaudamas ūkinėje operacijoje elgiasi nesąžiningai, t. y. žino ar, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitą praranda. Norint nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visų bylos aplinkybių, tokių kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas, elgsena prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt. Siekdamas paneigti ūkio subjekto teisę į PVM atskaitą dėl šio subjekto nesąžiningumo, mokesčių administratorius, tikrindamas mokesčių mokėtojo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą bei spręsdamas dėl mokesčių mokėtojo teisės atskaityti konkretaus dydžio PVM, pirmiausia privalo ištirti, ar šį PVM sumokėjo pardavėjas. Tuo pačiu mokesčių administratorius turi pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčio mokėtojo sąžiningumu. Tokiu atveju įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas.
Europos Teisingumo Teismo praktikoje aiškinant mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sąžiningumo principą taip pat konstatuota, kad „Šeštoji direktyva turi būti aiškinama taip, jog ji draudžia apmokestinamojo asmens teisę atskaityti perkant sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, jei sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant. Kad būtų pripažintas piktnaudžiavimas, reikalaujama, pirma, kad nagrinėjamais sandoriais, neatsižvelgiant į formalų atitinkamų Šeštosios direktyvos ir šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinės teisės aktų nuostatose numatytų sąlygų taikymą, būtų įgyjamas mokestinis pranašumas, kurio suteikimas pažeistų šiomis nuostatomis siekiamą tikslą. Antra, objektyvių požymių visuma taip pat turi patvirtinti, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas. Nustačius piktnaudžiavimą, jam panaudoti sandoriai turi būti apibrėžti iš naujo taip, kad būtų atstatyta situacija, kuri būtų egzistavusi nesant piktnaudžiaujant sudarytų sandorių.“ (Europos Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimas byloje C-255/02). Šioje byloje Europos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, „kad piktnaudžiavimo nustatymas turi lemti ne baudą, kuriai paskirti būtinas aiškus ir nedviprasmiškas teisinis pagrindas, bet paprasčiausią pareigą iš dalies ar visiškai atlyginti nepagrįstai įgytas perkant sumokėto PVM atskaitas“ (sprendimo 93 p.); mokesčių administratorius „taip pat turi leisti apmokestinamajam asmeniui, kuris, nesant piktnaudžiaujant sudarytų sandorių, būtų buvęs gavėjas pagal pirmąjį sandorį, nesudarytą piktnaudžiaujant, atskaityti šiam pirkimo sandoriui tenkantį PVM pagal Šeštojoje direktyvoje nustatytos atskaitos tvarkos nuostatas.“ ETT sujungtose bylose C-439/04 ir C-440/04 2006-07-06 priėmė sprendimą, kad tuo atveju, jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti jam naudotis teise į atskaitą. Tam, kad mokesčių mokėtojas įgytų teisę į PVM atskaitą, būtina juridinių faktų visuma: realus ūkinės operacijos atlikimas, šią operaciją patvirtinantis juridinę galią turintis buhalterinės apskaitos dokumentas bei asmens, siekiančio įgyti teisę į PVM atskaitą, sąžiningumas, t. y. ar asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie galimą ūkinių operacijų partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su sukčiavimu arba kita neteisėta veika PVM prievolių vykdymo srityje.
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmiausia kyla klausimas, ar Bendrovė, 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaravusi 676 672,69 Lt prekių apmokestinamąją vertę ir į PVM atskaitą įtraukusi 121 801 Lt pardavimo PVM pagal UAB „Ultrapramogos“ 2008 m. vasario 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, segtuvo pirmi 200 lapų, b. l. 88-103), pasielgė sąžiningai. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdus pareiškėjo piktnaudžiavimo mokestinėmis galimybėmis faktas, nors pagal civilinės teisės nuostatas minėti pareiškėjo atlikti veiksmai nedraudžiami.
Mokesčių administratorius patikrinimo aktu (b. l. 63-76) nustatė, kad pareiškėjas pagal šią sąskaitą faktūrą apskaitė įvairaus ilgalaikio turto įsigijimą už 676672,69 Lt. Įsigyto ilgalaikio turto 798473,69 Lt verte pareiškėjas sumažino UAB „Ultrapramogos“ debitorinį įsiskolinimą. Įsigytą turtą pareiškėjas tą pačią dieną išnuomojo UAB „Ultrapramogos“. Nustatyta, kad šio sandorio sudarymo metu (2008 m. vasario 29 d.) (Komisijos byla, segtuvo pirmi 200 lapų, b. l. 104-107) pareiškėjas turėjo 60 proc. UAB „Ultrapramogos“ akcijų, o A. P. (pareiškėjo vadovas) (Pareiškėjo akcininkas - 87 proc. akcijų, 13 procentų Pareiškėjo akcijų turėjo UAB „Makrogrupė“) turėjo 40 proc. Pagal Operatyvaus patikrinimo pažymoje (Komisijos byla, segtuvo kiti 200 lapų, b. l. 90-93) nurodomą informaciją matyti, kad Pareiškėjas pateikė su A. P. 2009 m. gegužės 15 d. sudarytą sutartį, kurioje nurodyta, kad Pareiškėjas perduoda nuosavybėn 24000 vnt. paprastųjų vardinių nominalios vertės akcijų (kas sudaro 60 proc. įstatinio kapitalo) už 3000 Lt A. P. Pagal 2009 m. gegužės 15 d. A. P.100 proc. akcijų pardavė Rusijos piliečiui A. M. (žr. šią sutartį, Komisijos byla, segtuvo kiti 200 lapų, b. l. 77-79).
Nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą sumažino 676 672,69 Lt UAB „Ultrapramogos“ debitorinį įsiskolinimą bendrovei, jokie realūs mokėjimai tarp sandorio šalių nebuvo vykdyti. Vadinasi, toks PVM sąskaitos faktūros išrašymas ADB Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, segtuvo pirmų 200 lapų, b. l. 88-103), kai iš esmės A. P. valdė abi bendroves, bei realių mokėjimų nurodytos bendrovės neatliko, o be to UAB „Ultrapramogos“ iš esmės jau nebevykdė veiklos (žr. patikrinimo aktą, b. l. 63-76), negali būti laikomas sąžiningu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priskaičiuota 121 801 Lt PVM.
4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat kyla klausimas, ar Pareiškėjas pagal 2009 m. birželio 30 d. lizingo sutartis iš UAB „SEB lizingas“ įsigijęs ilgalaikį turtą (baldus, virtuvės įranga, kompiuterinę techniką, šviestuvus ir kt. įrangą), lizingo bendrovei 2009 m. birželio 30 d. Pareiškėjui išrašius 24 PVM sąskaitas faktūras 1359590,09 Lt (iš jų 214938 Lt PVM) sumai (žr. patikrinimo aktą, b. l. 63-76), sąžiningai 214938 Lt PVM sumą įtraukė į 2009 m. birželio mėn. PVM atskaitą.
Pabrėžtina, kad iš UAB „SEB lizingas“ įsigytu ilgalaikiu turtu anksčiau naudojosi UAB „Ultrapramogos“, tačiau UAB „SEB lizingas“ dėl UAB „Ultrapramogos“ nevykdomų finansinių įsipareigojimų 2009 m. birželio 30 d. nutraukė lizingo sutartis (žr. patikrinimo aktą, b. l. 63-76). Pareiškėjas 2007 m. kovo 6 d. sudarė su UAB „SEB Lizingas“ Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, segtuvo pirmi 200 lapų, b. l. 198-200), pagal kurią Pareiškėjas neatlygintinai įsipareigoja kaip solidarus bendraskolis atsakyti Lizingo bendrovei, kaip UAB „Ultrapramogos“ kreditoriui, jeigu UAB „Ultrapramogos“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal tarp Lizingo bendrovės ir UAB „Ultrapramogos“ 2007 m. kovo 6 d. sudarytas finansinio lizingo sutartis. Taigi prieš tai įvykęs prekių tiekimas tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Ultrapramogos“ buvo anuliuotas ir tokiu būdu pasikeitė dėl prekių tiekimo mokėtinas atlygis, kuris įforminamas išrašant kreditines PVM sąskaitas faktūras (PVMĮ 83 straipsnis).
Teismas, įvertinęs tai, kad ūkinės operacijos buvo vykdomos tarp susijusių asmenų (faktiškai A. P. vienas valdė tiek Pareiškėją, tiek UAB „Ultrapramogos“), kad ūkinės operacijos buvo vykdytos sąmoningai, siekiant išsaugoti kontroliuojamos įmonės turtą, reikšmingą tolimesnei analogiškai veiklai vykdyti, kad UAB „Ultrapramogos“ jau buvo neveikli bendrovė, kurios nebebuvo galimybės finansuoti, daro išvadą, jog pareiškėja galėjo žinoti, jog UAB „Ultrapramogos“ UAB „SEB lizingas“ kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodyto pirkimo PVM atskaitos nepatikslins ir į biudžetą nesumokės. Dėl to pareiškėjo elgesys, siekiant įgyvendinti teisę į PVM atskaitą, vertintinas kaip nesąžiningas, todėl pareiškėjui, remiantis nurodyta teismų praktika, pagrįstai nesuteikta teisė atskaityti PVM sąskaitose faktūrose išskirto 214938 Lt PVM.
Pagal PVM 123 straipsnio 2 ir 4 dalis PVM mokėtojui, nepagrįstai sumažinusiam apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda. Teismo vertinimu paskirta 30 proc. bauda šioje byloje yra adekvati padarytam pažeidimui, nes pareiškėjas buvo nesąžiningas mokestinių prievolių prasme, ypač atsižvelgiant į tą faktą, jog pareiškėjos vadovas A. P. faktiškai valdė abi bendroves (ir UAB „Ultrapramogos“).
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-281(7-231/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 69-214 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-110 nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo – UAB „Turto valdymo centras“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo – UAB „Turto valdymo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.