Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Telšių AVPK KPS) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį įspėjimu,

pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius (duomenys neskelbtini) straipsnį, 320,00 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. M. paskirta galutinė nuobauda – 320,00 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 13 d., apie 18.13 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį „Citroen Evasion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkotesteriu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilių ± 1,7 %), be to, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog taikant (duomenys neskelbtini) straipsnį administracinė nuobauda turėtų būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios galėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaip veiklos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas.

Telšių AVPK KPS atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vairuodamas padidinto pavojingumo objektą – transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio, V. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai, taigi padarė sunkų pažeidimą administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Tokiais argumentais ir motyvais, kokius nurodė teismas, taikant (duomenys neskelbtini) straipsnį ir skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, praranda prasmę pats administracinės nuobaudos veiksmingumas ir nepasiekiami ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms, tiek V. M., tiek kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščius ir pakartotinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes išlieka galimybė išvengti realios administracinės atsakomybės.

Telšių AVPK KPS apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 5 iki 11 eurų.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skirdamas V. M. nuobaudą už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vadovavosi (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, ir paskyrė jam 320,00 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad pietų metu paragavo vyno, vakare jautėsi visiškai blaivus, todėl nutarė, kad gali vairuoti automobilį, nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgęs (3–4 b. l.). Iš byloje esančių alkotesterio parodymų matyti, kad V. M. buvo nustatytas 0,44 promilių (± 1,7 %) girtumas (7 b. l.), kuris nežymiai viršija minimalų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilių girtumo laipsnį. Todėl darytina išvada, jog V. M. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jam sėdant už automobilio vairo, neviršijo leistinos normos. V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys taip pat liudija, kad anksčiau V. M. už vairavimą išgėrus nebuvo baustas (10–12 b. l.), jo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, savo veiksmais jis eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė. Kadangi V. M. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visus byloje surinktus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. M. švelnesnę, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, nuobaudą, – baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir skirti V. M. griežtesnę nuobaudą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.