- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- e2-8230-962/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17370-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- V. Č.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas pareiškimu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
1.1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas elektros energijos tiekimo paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018 m. spalio 24 d. asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu nebuvo gautas, teismas, esant ieškovės prašymui, priėmė byloje sprendimą už akių.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad sunkiai supranta lietuvių kalbą, todėl gautų iš teismo procesinių dokumentų turinį gali išsiaiškinti tik padedant kitiems asmenims. Gavęs ieškinio kopiją ir pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, suvokė, kad privalės dalyvauti teismo procese dėl naudojimosi šilumos energija įsiskolinimo nagrinėjimo, paties rašto turinio esmės nesuprato, todėl laukė teismo šaukimo į posėdį, kur ruošėsi išsakyti savo poziciją.
1.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., teismas nesiaiškino, kokia šiluminė energija buvo tiekiama 2018 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais, kuomet šildymo sezonas Kaune buvo pasibaigęs. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas gyvena nuo 1996 metų kartu su savo motina R. D. Nuo 2005 metų atsakovo motina nuolat kreipėsi į įvairias institucijas su prašymu sureguliuoti šilumos tiekimą, kadangi šiluminė energija, patenkanti į butą, yra nepakankama. 2005 m. sausio 10 d., 2008 m. sausio 14 d. Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus specialistai konstatavo, kad buto šilumos temperatūra nepalaikoma teisės aktuose nustatytame lygmenyje, 2008 m. sausio 14 d. rašte nurodyta, kad nesant name atestuoto asmens, atsakingo už šilumos ūkį, šildymo ir karšto vandens sistemas eksploatuos šilumos tiekėjas. Prasidėjus šildymo sezonui, situacija nesikeitė. Buvo kreiptasi į AB „Kauno energija“, kuri 2017 m. gruodžio 27 d. raštu atsakė, kad už pastato viduje esančių šildymo ir karšto vandens sistemų tinkamą funkcionavimą ir tolygų šildymą yra atsakingas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, tai yra 202 Butų savininkų bendrija. Atsakovo manymu, šios aplinkybės rodo, kad iki sprendimo už akių priėmimo dienos atsakovui buvo tiekiama nekokybiška paslauga, ieškovė dar prieš 10 metų įsipareigojo pati eksploatuoti šildymo ir karšto vandens sistemas ir tuo suteikė pagrįstą lūkestį, kad atsakovo problemos baigsis, tačiau ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Priimant sprendimą už akių, šios aplinkybės nesiaiškintos, be to, į bylą turėtų būti įtraukta (duomenys neskelbtini) Butų savininkų bendrija, nes tai tiesiogiai liečia ir bendrijos interesus, surengtas teismo posėdis, jame išspręsti procesinio pobūdžio klausimai ir išklausyti šalių paaiškinimai.
2. Ieškovė atsiliepimu prašo teismo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė pažymi, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, atsakovo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti svarbiomis ir tenkinti pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas nutaria:
pareiškimas atmetamas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 703,79 Eur skolą už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) susidariusią laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., 10,89 Eur skolą per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą, iš viso – 714,68 Eur, 22,24 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai
5. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, viena iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
3.1. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
6. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
4.1. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
7. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
8. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
6.1. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai (ieškinio patvirtinta kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) buvo įteikti 2018 m. spalio 24 d. atsakovui asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodo, kad gautų iš teismo procesinių dokumentų turinį gali išsiaiškinti tik padedant kitiems asmenims, nes sunkiai supranta lietuvių kalbą, gavęs procesinius dokumentus, pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo turinio esmės nesuprato, todėl laukė šaukimo į posėdį, kur ruošėsi išsakyti savo poziciją.
6.2. Teismas pažymi, kad nors atsakovas ir tvirtina, jog gavęs ieškinio kopiją ir teismo pranešimą nesuvokė, jog reikia pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau gavęs sprendimą už akių, jis pateikė procesinį dokumentą, kurį teismas vertino kaip pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė trūkumus procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų. Be to, teismo pranešime buvo aiškiai nurodyta, jog atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat detaliai išdėstyta, kas jame turi būti nurodoma ir paaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Nesuprasdamas gautų procesinių dokumentų turtinio, atsakovas turėjo galimybę apie tai pranešti teismui, nurodyti, jog nesupranta valstybinės lietuvių kalbos, tokiu atveju teismas galėjo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui skirtas ieškinio ir jo priedų kopijas išverstas į atsakovui suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), taip pat teismas būtų išsiuntęs atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, parengtą atsakovui suprantama kalba. Atsakovas pirmiau nurodytų veiksmų neatliko, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį.
9. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, informacijos apie tai, kad atsakovas nesupranta valstybinės kalbos, nepateikė, todėl darytina išvada, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamų priežasčių ir esant ieškovės prašymui teismas priėmė sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
10. Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią atsakovas turi įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
11. Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta būtina pirma sąlyga – pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
9.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas, butui ieškovė tiekia šilumos energiją, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Ieškovės su ieškiniu pateikti buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas tinkamai neatsiskaitė, todėl susidarė 703,79 Eur skola už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas ir 10,89 Eur skola per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą, iš viso – 714,68 Eur.
9.2. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodo, kad teismas nesiaiškino, kokia šiluminė energija buvo tiekiama 2018 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais, kuomet šildymo sezonas Kaune buvo pasibaigęs. Duomenų apie tai, kad 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais šildymo sezonas buvo pasibaigęs atsakovas nepateikė, o iš ieškovės pateikto buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2018 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais mokestis buvo skaičiuojamas už ieškovės patiektą šilumos energiją vandens pašildymui.
9.3. Atsakovas taip pat nurodo, kad iki sprendimo už akių priėmimo dienos atsakovui buvo tiekiama nekokybiška paslauga, ieškovė dar prieš 10 metų įsipareigojo pati eksploatuoti šildymo ir karšto vandens sistemas ir tuo suteikė pagrįstą lūkestį, kad atsakovo problemos baigsis, tačiau ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Priimant sprendimą už akių, šių aplinkybių teismas nesiaiškino. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2004 m. gruodžio 7 d., 2007 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno teritorinį skyrių, kuris 2005 m. sausio 10 d., 2008 m. sausio 14 d. raštuose konstatavo, kad buto šilumos temperatūra neatitinka teisės aktais reglamentuotos temperatūros. AB „Kauno energija“ 2017 m. gruodžio 27 d. rašte atsakovui nurodė, kad atsako tik už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, už pastato viduje esančių šildymo ir karšto vandens sistemų tinkamą funkcionavimą ir tolygų šildymą yra atsakingas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas – (duomenys neskelbtini).
9.4. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu reglamentuoja Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių IX skyrius, nustatantis šilumos tiekėjo teises ir pareigas, nenumato šilumos tiekėjo (nagrinėjamoje byloje – ieškovės AB „Kauno energija“) atsakomybės už šilumos vartotojų butuose esančius radiatorius, šilumos tiekėjas yra atsakingas tik už iki namo tiekiamos šilumos energijos kokybę, šilumos paskirstymo punktą aptarnauja namo administratorius arba prižiūrėtojas (Taisyklių XI skyrius). Taisyklių X skyriaus 133.1. punktas nustato šilumos vartotojo pareigą tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės. Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) yra įsteigta (duomenys neskelbtini), atliekanti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, ši aplinkybė neabejotinai yra žinoma atsakovui, kadangi atsakovo pateiktuose 2005 m. sausio 10 d., 2008 m. sausio 14 d., 2017 m. gruodžio 27 d. raštuose yra nurodyta, kad už pastato viduje esančių šildymo ir karšto vandens sistemų tinkamą funkcionavimą ir tolygų šildymą yra atsakingas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pirmininką dėl netinkamos šilumos tiekimo į jo butą, be to, kaip matyti iš ieškovės pateikto buto apyvartos žiniaraščio, jau nuo 2005 metų turėdamas pretenzijų dėl tiekiamos šilumos kokybės, atsakovas ginčo laikotarpiu atliko dalinius mokėjimus už ieškovės suteiktas paslaugas.
9.5. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su ieškovės reikalavimu atsiskaityti už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad ieškovė teikia atsakovui netinkamą paslaugą (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsniu, 288 straipsniu, 290–292 straipsniais,
nutaria:
atsakovo V. Č. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.