- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-126-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38518-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Aušra Vingilė (pirm.), Aurelijus Rauckis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. S.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūra Alytaus apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. (M. S., toliau – M. S.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 357-203 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bei 64¹ straipsniu, nuteistas galutine bausme – 4368,56 eurų bauda.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, 64¹ straipsniu, nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme su 116 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis bei 64¹ straipsniu, nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme su 116 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas M. S. buvo panaikintas, nustatant galutinę vykdytiną 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei BK 64¹ straipsniu, nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 18 d.
3. 2019 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-203 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. S.. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, savo procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, priešingai nei savo nutarimu tai sprendė Komisija, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tik pradėjęs atlikinėti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, M. S. pradėjo dirbti ir pagal galimybes dengti iš jo priteistus civilinius ieškinius. Be to, nuteistasis turi šeimą, nepilnamečius vaikus, dėl savo padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Apeliacinio skundo duomenimis, M. S. dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bendrauja su psichologais, dėl ko, Komisijos nutarimu buvo pagrįstai nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, sprendžiant M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo M. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 63 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir M. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad asmuo laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, vertinamos visų jo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės teismo neriboja.
8. Įvertinus M. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis lankė anoniminių alkoholikų grupes, pataisos namuose buvo skatintas, dirba. Tačiau, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė M. S. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni nuteistojo teisės bei režimo pažeidimai, išsilavinimo, įsidarbinimo ir darbo išlaikymo problemos, finansiniai sunkumai ir dideli teismo įpareigojimai, gyvenimo stilius ir draugai, nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, jo mąstymas ir elgesys bei nuostatos, galinčių neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik M. S. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
9. Praeityje M. S. buvo teistas ne kartą, siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas (2 kartus), tačiau abu kartus nuteistasis nesugebėjo laikytis teismo nustatytų laisvės atėmimo bausmės atidėjimo vykdymo sąlygų, vėl nusikalto, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, M. S. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia M. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
10. Neignoruojant šių aplinkybių svarbu paminėti, kad paskutinė M. S. įvykdyta nusikalstama veika buvo susijusi su fizinio smurto panaudojimu savo sugyventinės atžvilgiu, tačiau šiuo metu, pasak nuteistojo, su sugyventine jis susitaikė ir ketina grįžti gyventi į tą pačią destabilizuojančią aplinką, o tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, gali nuteistąjį paskatinti nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, jog išimtinai pavyzdingo elgesio M. S. nedemonstravo ir laisvės atėmimo vietoje – buvo baustas drausmine tvarka. Skunde apygardos teismui jam skirtą drausminę nuobaudą M. S. menkina, savo netinkamą elgesį bandydamas pateisinti nežinojimu bei netinkamu pataisos namų administracijos darbu, tačiau tai nesudaro pagrindo jo asmenybę vertinti kaip išimtinai teigiamą ir nusipelniusią lygtinio paleidimo taikymo šioje bausmės vykdymo stadijoje. Priešingai, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog iki šiol jis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad iki šiol išlieka vidutinė M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 63 balus, o statinių svertinių taškų suma tesiekia 20 balų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma nuteistajam ir toliau atliekant jam skirtą bausmę pataisos įstaigoje.
11. Pagrįstų abejonių tinkama nuteistojo integracija į visuomenę ir įstatymų laikymąsi jo lygtinio paleidimo atveju teisėjų kolegijai kelia ir M. S. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi tik pagrindinį išsilavinimą, jokios specialybės nėra įgijęs, jos įgyti, siekdamas tinkamai integruotis į darbo rinką laisvėje, nesiekė ir atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors pataisos namuose M. S. dirbo, tačiau net ir darbo turėjimas šiam būnant laisvėje nuo nusikalstamo elgesio jo nestabdė. Nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje dažnai keisdavo darbus, nes antstoliai iš jo darbo užmokesčio išskaitydavo dideles pinigų sumas, dėl ko, jam nelikdavo lėšų pragyvenimui. Bylos duomenimis, būdamas laisvėje nuteistasis didžiąją laiko dalį gaudavo valstybės pašalpas, neturėjo nuolatinių pajamų. Tačiau, ir šiuo metu nuteistojo finansiniai įsipareigojimai išlieka dideli, pats M. S. nesitiki jų įvykdyti, jokių pastangų siekdamas įgyti specialybę ir tokiu būdu laisvėje gauti geriau apmokamą darbą jis nesiekė, kas leidžia pagrįstai teigti, jog M. S. kritiškai nevertina savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nesiekia jos atlyginti, o tai jį charakterizuoja labiau neigiamai ir nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. S. išgėrus, pasireiškia jo smurtinis elgesys. Pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, būdamas pataisos namuose jis noriai dalyvavo programose, susijusiose su nesaikingu alkoholio vartojimu, tačiau net ir esant šiems duomenims, teigti, kad nesaikingo alkoholio vartojimo problema M. S. nebėra aktuali, pagrindo nėra. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuvykęs į savipagalbos grupės, kovojančios su alkoholio vartojimo problemomis, susirinkimą, M. S. nurodė, jog tokio pobūdžio susirinkimai skirti alkoholikams, kuriems jis nepriklauso. Toks nuteistojo požiūris teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir pripažindamas savo problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, nuteistasis nededa visų įmanomų pastangų šios problemos eliminavimui, tokiu būdu nesiekia savo elgesio koreguoti išimtinai teigiama linkme.
13. Netaikant lygtinio paleidimo M. S. atžvilgiu, įvertintini ir jo mąstymo pokyčiai šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo elgesyje neretai pasireiškia impulsyvumas, daugiau kartų jis nusikalto orientuodamasis į tiesioginį atlygį, minimalizuodamas galimas neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams, tikėdamas savo sėkme ir neįvertinęs ankstesnės patirties. Nors šiuo metu nuteistasis yra linkęs atsižvelgti į kito asmens nuomonę, tačiau iki šiol jis labiau linkęs pasikliauti savo asmenine patirtimi bei vertinimu. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad pataisos namuose nuteistasis buvo baustas, neabejotina, jog šis jo asmenybės bruožas vis dar nėra eliminuotas, todėl gali turėti esminės įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ir jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią M. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. S. (M. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.