Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. M., teismo posėdyje išnagrinėjo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2007 m. spalio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. ld ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. ld., 4d. ir 9d. taisykles dalinio sudėjimo būdu su 2007-04-24 Vilkaviškio rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme trimis metais ir 6 mėnesiais laisvės atėmimo bausme, prie šios pridedant 3 mėnesius dalį nuo naujai skiriamos bausmės ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. ld. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. ld. atleistas kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta. Nutraukus baudžiamąją bylą paskirta kaltinamajam S. M. baudžiamojo poveikio priemonė įmokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 15 MGL, tai yra 1950 litų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši nuosprendžio dalis (S. M. atžvilgiu) neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisė už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 23 d. apie 02 val. 10 min., viešoje vietoje - Vasario 16-osios gatvėje, Pilviškiuose, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Nr. 16, veikdamas kartu su ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis sugriebęs T. G. už pečių šį pargriovė ant žemės, po to kartu su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nenustatytais asmenimis spyrė koja nemažiau kaip penkis kartus gulinčiam T. G. į galvos sritį, V. K. rankos kumštimi sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, šiam bandant pabėgti vijosi, bendrais veiksmais padarydamas T. G. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, V. K. sukeldamas fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. M. 2006 m. gruodžio 23 d. apie 02 val. 20 min., viešoje vietoje - Vasario 16-osios gatvėje, Pilviškiuose, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Nr. 16, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rankos kumštimi tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą L. Ž. į galvos sritį, šiam pargriuvus ant žemės, spyrė koja nemažiau kaip keturis kartus gulinčiam L. Ž. į įvairias kūno sritis, sumuštą L. Ž. įmetė į automobilio saloną, tuo padarydamas L. Ž. galvos ir dubens kairės pusės sumušimą odos nubrozdinimus veide - nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. M. 2006 m. gruodžio 23 d. apie 02 val. 30 min. viešoje vietoje - Vasario 16-osios gatvėje, Pilviškiuose, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Nr. 16, veikdamas kartu su S. M. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankos kumštimi sudavė ne mažiau kaip du kartus I. U. į veido sritį, šį pargriovė ant žemės, S. M. tyčia rankos kumštimi sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, I. U. pargriovė ant žemės, spyrė koja gulinčiam I. U. ne mažiau kaip tris kartus į veido ir kitas kūno sritis, tuo bendrais veiksmais padarydamas I. U. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, galvos, krūtinės ir dešinio kelio sumušimą, nubrozdinimą apatinėje lūpoje - nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi;

-M. M. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. prie 2007-04-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. paskirtos 3 m 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėti paskirtos bausmės dalį 1 metus, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėn. bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2007-04-25 d. nuosprendį.

Skunde nurodoma, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra rašymo klaidų, kurios neištaisytos, t.y. teismas konstatavo ne įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 str. d. 1 p.), o kaltinimo dėl kurio byla perduota nagrinėti teisme esmę, išreiškiant formuluote „...kaltinamasis M. M. kaltinamas tuo...". Taip pat teismas neteisingai konstatavo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, išreikšdamas formuluote „ ...bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą..." t.y. nusikalstamą veiką, kuri M. M. nebuvo inkriminuojama bylą nagrinėjant teisme. Kaip ir tai, kad teismas nuosprendyje išdėstydamas M. M. kaltės įrodymus ir nurodydamas teismo medicinos specialisto išvadomis nukentėjusiems nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje neteisingai konstatavo, kad kaltinamasis M. M. „nesunkiai sužalojo nukentėjusiųjų sveikatą", tačiau teismas toliau nurodytos nusikalstamos veikos neaptarė ir nekvalifikavo.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą, nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino M. M. kaltu BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstmą veiką. Apeliantas neginčija šio nuteistojo kaltės, apeliacinis skundas dėl S. M. nepaduotas.

Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstyta įrodytos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, matyti, kad šioje dalyje tikrai panaudotas išsireiškimas, kad M. M. „kaltinamas“. Tačiau toliau aprašydamas nusikalstamas veikas, teismas dėstė šias veikas, jų padarymo aplinkybes, ir net konkrečiai nurodė, kad aprašytieji nuteistojo padaryti veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Tad iš paminėto darytina išvada, kad žodis „kaltinamas“ nuosprendyje parašytas klaidingai, bet paties nuosprendžio esmės nekeičia. Dėl aptartų aplinkybių darytina išvada, kad minėtas išsireiškimas nuosprendžio turinio nekeičia, tad pirmos instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje pagrindo keisti nėra. Nuosprendžio dalis, kur pateikta formuluotė „nesunkiai sužalojo nukentėjusiųjų sveikatą“ yra patikslintina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padarytas nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas, būtent tokio sunkumo sužalojimas buvo nustatytas med. ekspertų bei ir inkriminuotas nuteistajam. Tačiau, kadangi atskirai nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už nusikaltimus žmogaus sveikatai (aptariamu atveju – BK 138 str.) nebuvo inkriminuoti ir nuteistasis pagal atskirą tai numatantį atsakomybę straipsnį nebuvo nuteistas, keisti nuosprendį apelianto nurodytais motyvais pagrindo taip pat nėra.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. M. nebuvo pripažintas pavojingu recidyvistu, o būtent tik BK 56 str. 2 d. ir numato, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė bausmė negu straispnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. BK 56 str. 1 d. nurodoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ką pirmos instancijos teismas M. M. ir paskyrė. Taip pat pažymėtina, kad M. M. nusikaltamą veiką padarė nebūdamas prieš tai teistas už sunkų nusikaltimą, todėl, sutinkamai su BK 27 str., jis negali būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir tai neturi įtakos bausmės skyrimui.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir ypatingai į nuteistojo asmenybę, į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nesimoko, nedirba, bylos nagrinėjimo metu teisme buvo nuoširdus. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad M. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus. Ir nors BK 284 str. 1 d. yra numatyta ir kitų alternatyvių bausmių, tačiau teismas paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taigi, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad viename epizode (nukentėjęs I. U.) jis veikė bendrininkų grupėje su broliu S. M.. Lengvinančomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Į šias aplinkybes skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė, ir paskyrė tinkamo dydžio bausmę. Apelianto argumentas, kad ši aplinkybė negalėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepagrįstas, nes, sutinkamai su BK 59 str. 2 d., teismas gali pripažinti lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis ir tokias, kurios nėra įstatyme konkrečiai nurodytos ar išvardintos. Tad šiuo atveju teismas nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi ir prisipažinimą teisme, pripažindamas lengvinančiomis aplinkybėmis, įstatymo nepažeidė.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, todėl pirmos instancijos teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per švelni. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia, tad ir apelianto motyvai yra atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros skundą atmesti.