- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- I-68-243/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Ramunė Kičiatovienė
- Kategorijos
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjai S. S., jos atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008-05-06 sprendimo Nr. 15548 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. S. skunde (t. 1, b.l. 6-7) ir patikslintame skunde (t. 1, b.l. 18-19) nurodo, kad 1991 m. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. Z. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą grąžinant žemę natūra. 2004-04-30 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 11802 jai atkurtos nuosavybės teisės į 26,71 ha žemės (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrityje grąžinant natūra 23,04 ha žemės ir atlyginant pinigais už 3,36 ha žemės. Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0027-206/2005 panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-30 sprendimo Nr. 11802 dalis, kuria už 3,67 ha žemės nuspręsta kompensuoti pinigais. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-05-06 sprendimu Nr. 15548 atkūrė jai nuosavybės teises į 3,67 ha (duomenys neskelbtini)grąžinant natūra 0,95 ha žemės ir atlyginant pinigais už 2,72 ha žemės. Pareiškėja ginčija sprendimo dalį, kuria nuspręsta atlyginti pinigais už 2,72 ha žemės. Pareiškėjos teigimu, 1991-09-23 prašymu ji prašė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, ne pinigais. Pripažįsta, kad 2,72 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priskirtas valstybės išperkamai žemei. Skundo reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatomis jai turi būti atlyginta perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio žemės plotą. Pareiškėja prašo panaikinti ginčijamo sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui.
Pareiškėjos atstovė išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu ir jos atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad 2008-03-04 raštu Nr. 2-792-(2.19) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo pareiškėją, jog buvusios žemės savininkės E. Z. 2,72 ha žemės dalis patenka į pagal įstatymus suteiktą ir naudojamą gyventojų asmeniniam ūkiui žemės plotą, kuris priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas ir pasiūlė pareiškėjai pasirinkti kitą įstatymo numatytą atkūrimo būdą, nes nėra galimybės grąžinti žemę natūra. Pažymi, jog 2008-04-15 raštu Nr. R7-166-(3.2) pareiškėja 2008-04-29 buvo kviečiama atvykti į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodo, S. S. atvyko ir išreiškė valią grąžinti žemę natūra. Ji nenurodė pasirinkto atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę. Atsakovė atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjai nepasirinkus nuosavybės teisių atkūrimo būdo, šį būdą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsniu, parinko Klaipėdos apskrities viršininkas. Akcentuoja, jog pagal Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimo nuostatas, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriami kiti nuosavybės atkūrimo būdai ir tai neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. (t. 1, b.l. 43-45).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjai S. S. 2004-04-30 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 11802 atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 26,71 ha žemės (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrityje grąžinant natūra 23,04 ha žemės ir atlyginant pinigais už 3,36 ha žemės. Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0027-206/2005 panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-30 sprendimo Nr. 11802 dalis, kuria už 3,67 ha žemės nuspręsta kompensuoti pinigais. Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-21 nutartimi ši teismo sprendimo dalis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2A-725-479/2005) Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-05-06 sprendimu Nr. 15548 atkūrė S. S. nuosavybės teises į 3,67 ha (duomenys neskelbtini)grąžinant natūra 0,95 ha žemės ir atlyginant pinigais 2731 Lt už 2,72 ha žemės (t. 1, b.l. 48, 121, 92-97). Pareiškėja ginčija sprendimo dalį, kuria nuspręsta atlyginti pinigais už 2,72 ha žemės. Pareiškėjai nuosavybės teisės negali būti atkuriamos natūra, nes žemė suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, todėl ji priskiriama valstybės išperkamai žemei. Nurodyta aplinkybė konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-725-479/2005.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp proceso šalių dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau Atkūrimo įstatymo) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas jai gali būti atlyginama tik vienu būdu perduodant lygiavertį žemės sklypą. Tokia pareiškėjo argumentacija yra nepagrįsta. Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyti atlyginimo už kaimo vietovėje esančią žemę keturi būdai, tame tarpe ir atlyginimas pinigais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė norėdama sužinoti pareiškėjos valią dėl pasirinkto atlyginimo būdo 2008-03-04 raštu Nr. 2-792-2 informavo apie galimus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę atlyginimo būdus ir siūlė pareiškėjai pasirinkti atlyginimo būdą ( t. 1, b.l. 47). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-04-15 raštu Nr. 27-166-13.2 panešė pareiškėjai, jog ji kviečiama į Kretingos žemėtvarkos skyrių 2008-04-29, nes Klaipėdos apskrities viršininkas priims sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (t.1, b.l. 46). Pranešimas pasiųstas laikantis tvarkos ir terminų, numatytų Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 112 punkte ( toliau Tvarka). Lietuvos pašto spaudu patvirtinamas pranešimo įteikimas pareiškėjai (t., b.l. 232). Iš byloje esančio nuosavybės teisių atkūrimo S. S. 2008-04-29 protokolo turinio matyti, jog pareiškėja dalyvavo posėdyje sprendžiant klausimą dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo (t.1, b.l. 234-235). Protokole nurodyta, jog S. S. nepasirinko atlyginimo būdo už išperkamą žemę, todėl Klaipėdos apskrities viršininkas nusprendė pats parinkti atkūrimo būdą, atlyginat už išperkamą žemę pinigais. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvo pareiškusi valią dėl atkūrimo būdo, suteikiant jai lygiavertį žemės sklypą, todėl konstatuojama, kad ji tikrai neišreiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės ir Klaipėdos apskrities viršininkas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, išdėstytą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 3 ir 10 punktuose, galėjo pats parinkti atkūrimo būdą. Klaipėdos apskrities viršininkas neviršijo kompetencijos ir nustatyto teisinio reglamentavimo priimdamas skundžiamą 2008-05-06 sprendimą Nr. 15548, kuriuo pareiškėjai S. S. atkurtos nuosavybės teises į 3,67 ha (duomenys neskelbtini) grąžinant natūra 0,95 ha žemės ir atlyginant pinigais už 2,72 ha žemės.
Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys, siekdamos išspręsti ginčą taikiai, prašė bylos nagrinėjimą atidėti tam, kad pareiškėja galėtų pareikšti valią Klaipėdos apskrities viršininkui raštu dėl atlyginimo būdo suteikiant lygiavertį žemės sklypą (t. 2, b.l. 6-7). Iš proceso dalyvių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja S. S. 2008-12-10 kreipėsi prašymu į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos žemėtvarkos skyrių, prašydama už negrąžintą natūra 2,72 ha žemės perduoti lygiavertę laisvą valstybinę žemę Palangos mieste. Pareiškėjai atsakovė atsakė 2009-01-06 raštu Nr. R7-(3.2), kuriame nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas Palangos mieste lygiaverčiai žemės sklypai už kaime turėtą žemę nesuteikiami (t.2, b.l. 9-10). Aptartos aplinkybės įrodo, jog pareiškėja siekė realizuoti savo teises Atkūrimo įstatyme nenumatytu būdu. Pareiškėja teismui pateikė 2009-01-14 prašymą, adresuotą tai pačiai institucijai, kuriame nurodo atlyginimo būdą – perdavimą lygiaverčio žemės sklypo (b.l. 15). Prašyme nepadaryta atžyma, jog atsakovė jį gavo. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, jog toks prašymas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje neužregistruotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja ir bylos nagrinėjimo metu nepareiškė atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo kompensuojant pinigais yra neteisėta ir nepagrįsta. Toks nuosavybės atkūrimo būdas atitinka Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarime suformuotą doktriną, jog jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriami kiti nuosavybės atkūrimo būdai ir tai neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nagrinėtina aplinkybė, ar teisingai atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija nustatė atlyginimo pinigais dydį. Iš byloje esančios nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog pareiškėja S. S. nebuvo pateikusi atsakovei duomenų, patvirtinančių, jog ji buvo tremtinė (t.l, b.l. 52-222). Prie skundo ji pridėjo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos 1989-08-01 pažymą Nr.31/6/6-16955, kurioje nurodyta, jog S. S. nuo 1949-04-21 iki 1957-10-30 buvo ištremta į Irkutsko sritį ( t. 1, b.l. 13). Nurodytą pažymą bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė ir atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, nes pažymos nuorašą teismui pateikė atsakovės atstovė (t. 2, b.l. 12). Klaipėdos apskrities viršininkas priimdamas sprendimą dėl atlyginimo būdo pinigais privalėjo nurodytą aplinkybę išsiaiškinti, nes pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatas atlyginimo pinigais dydis tremtiniams padidinamas 15 procentų. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, jog atlyginimo dydis tuo pagrindu nebuvo didinamas, todėl šioje dalyje ginčijamas administracinis aktas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Skundžiamo sprendimo dalis - 1.4 punktas, kuria nustatytas kompensavimo dydis 2731 Lt, naikintina ir siekiant apginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus atlyginimo dydžio nustatymo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 puntu, 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,
nusprendė:
panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008-05-06 sprendimo Nr. 15548 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. S. 1.4 punktą, kuriuo nustatytas 2731 Lt atlyginimo dydis pinigais ir įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl teisingo atlyginimo pinigais dydžio nustatymo,
kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.