Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-219-843/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
AN2-219-843/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00533-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Pažeidėjas
E. M.
Institucija
Vilniaus pataisos namai
Kategorijos
Byla Nr. AN2-219-843/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00533-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.18; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimas, kuriuo E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu E. M. nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d., 14.35 val., buvo vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), atlikus narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo testą, buvo nustatyta, kad testas teigiamas AB-PINACA.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. M. skundą, 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimą paliko nepakeistą nurodydamas, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą E. M. turėjo teisę prašyti, kad jo tyrimas būtų pakartotinai atliktas laboratorijoje, tačiau už tokį tyrimą privalėjo pats susimokėti. E. M. mėginys laboratorijai buvo paruoštas, užantspauduotas, tačiau į laboratoriją neišsiųstas, pareiškėjui neturint pakankamai lėšų. Tokiu būdu pataisos namuose atlikto tyrimo rezultatai išliko nepaneigti.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu E. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį bei Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, o administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1 Apelianto teigimu, apylinkės teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais E. M. pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, privalo priimti ne formalius, o iš tiesų teisingus sprendimus. Teismas, nagrinėdamas skundą, turi vadovautis ANK 641 straipsnio nuostatomis, be kita ko nustatyti ir atsižvelgti į tai, ar pareigūnų veiksmai buvo teisėti, ar nebuvo pažeisti teisės aktai. Apylinkės teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, dėl jų iš esmės nepasisakė, tokiu būdu palikdamas neatsakytus šiuos skundo argumentus.

3.2 Apelianto nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo bei sprendimo aiškumo reikalavimų, nenurodė teisinių argumentų dėl jo skunde išdėstytų teiginių, jog nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar testai buvo tinkami naudoti, jie nebuvo išpakuoti jo akivaizdoje. Pirmosios instancijos teismas į šias reikšmingas aplinkybes neįsigilino ir dėl jų nepasisakė. Todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

3.3 Savo skunde apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė ir objektyviai netyrė 2021 m. sausio 15 d. Vilniaus pataisos namų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-45(1) turinio, tai yra, ar buvo šiame akte konstatuoti kokie nors jo apsvaigimo požymiai ir pan. Atkreipia teismo dėmesį, jog pareigūnų paaiškinimai surašyti daugiau nei po dvejų mėnesių (2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. kovo 29 d.). Tai kelia abejonių, ar pastarieji galėjo atsiminti visas aplinkybes, kai pataisos namuose bausmę atlieka daugiau nei 500 nuteistųjų, o testai atliekami daugeliui jų kasdien. Tokie tarnybiniai pranešimai turėjo būti pripažinti niekiniais. Įvykio dieną pareigūnų J. Š. (J. Š.) ir V. J. (V. J.) rašytų tarnybinių pranešimų nėra ir neaišku kodėl. Pažymi, jog net gydytojo pažyma išrašyta tik 2021 m. vasario 18 d., tai yra paėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio.

3.4 Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, kuri reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimą. Šis teisės aktas yra bendro pobūdžio ir galioja visoje Lietuvos Respublikoje, tad turi galioti ir pataisos įstaigose. Teismas nesigilino, kodėl nagrinėjamo įvykio metu nebuvo paimti du tiriamosios medžiagos mėginiai, vienas – testui atlikti, kitas – siuntimui į Mykolo Romerio universitetą (aprašo 18-18.2 punktai).

3.5 Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog Vilniaus pataisos namų pareigūnai 2021 m. sausio 15 d. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 (su 2020 m. pakeitimais) patvirtinto reikalavimo įjungti vaizdo registratorių, siekiant įrašyti bendravimo su juo ir testo atlikimo aplinkybes. Apelianto vertinimu, taip siekta nuslėpti neteisėtus veiksmus atliekant testą.

3.6 Apelianto vertinimu pareigūno statusas nėra toks pats, kaip liudytojo, nes pareigūnai visada yra suinteresuoti duoti kaltinančius parodymus. Galimybė ginčyti tokius parodymus yra būtina sąžiningo proceso stadija, kaip ir jų parodymus tikrinti su kitais bylos duomenimis. Šiuo atveju byloje pirmenybė suteikta išskirtinai vien pareigūnų parodymams, nors yra daug abejonių.

3.7 Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje jam dalyvaujant nuotoliniu būdu, atnaujinti įrodymų tyrimą ir juos ištirti iš naujo.

Atsiliepimas

4. Vilniaus pataisos namų administracijos atsiliepime prašoma traukiamo administracinėn atsakomybėn E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam E. M. atlikus greitos priemonės testą, buvo nustatyta, jog jis yra vartojęs psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą (AB-PINACA). Dėl šio nusižengimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

4.2. Atsiliepime pažymima, jog savo veiksmais E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu nubaustas bauda.

4.3. Atsiliepime teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nubaustojo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje.

7. Dėl apeliaciniame skunde pateikto prašymo administracinio nusižengimo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka (dalyvaujant nuotoliniu būdu), atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš naujo juos ištirti, pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio, reglamentuojančio bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimą, 2 dalyje yra nurodyta bendra taisyklė, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas išimtis. Pagal jas teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju nėra pateikti jokie nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui, apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nėra motyvuotas, todėl teismas sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėti minėta tvarka nėra, tad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytų nusižengimų) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. Tokie veiksmai užtraukia asmenims baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.

9. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu E. M. nubaustas už tai, kad bausmės atlikimo metu vartojo psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą (AB-PINACA) be gydytojo paskyrimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 15 d. 14.35 val. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. apsvaigimas buvo tikrinamas Vilniaus pataisos namuose vykdant narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos programą. Tuo tikslu jis buvo nuvestas į 1-ojo saugojimo valdymo skyriaus tarnybines patalpas, kur nuteistajam greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba buvo atliktas narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo testas. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad nuteistasis E. M. vartojo sintetinį kanabinoidą (AB-PINACA). E. M. inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ne tik anksčiau minėti atlikto testo rezultatai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas (b. l. 10-11), pareigūnų J. Š., M. A. ir V. R. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai (b. l. 34-36, 51-53) bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. M. nenurodė, kad rastas medžiagas būtų vartojęs gydytojo paskyrimu, be to, byloje esantis 2021 m. vasario 18 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad tikrinimo metu joks gydymas jam nebuvo skirtas (b. l. 15). Tai rodo, jog nuteistojo šlapime rastos medžiagos suvartotos be gydytojo paskyrimo. Nubaustojo skundo argumentas, kad gydytojo pažyma išduota praėjus mėnesiui po jam atlikto tyrimo, nesumažina jos svarbos, kadangi visuose gydymo įstaigose asmenų ligos eiga ir jos gydymas yra fiksuojamas, ne išimtis yra ir laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigos.

10. Viso proceso metu apeliantas kategoriškai neigė vartojęs nustatytą ar kitas draudžiamas psichotropines medžiagas. Apeliaciniame skunde jis ginčijama testų dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarka, nurodo, jog testai nebuvo išpakuoti jo akivaizdoje, nebuvo paimti du mėginiai (vienas – testui atlikti, kitas – siuntimui į Mykolo Romerio universitetą) bei nebuvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės dėl jo apsvaigimo požymių. Apygardos teismas pažymi, jog apelianto skundžiamos aplinkybės buvo detaliai ištirtos apylinkės teismo posėdžio metu ir pagrįstai konstatuota, kad patikrinimo procedūrą pareigūnai atliko nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teisme liudytojais apklausti pataisos namuose patikrinimą atlikę pareigūnai V. R. ir J. Š. parodė, jog E. M. atlikti testai buvo nauji, išpakuoti nuteistojo akivaizdoje, jam parodytas testo galiojimo laikas. Svarbu paminėti, kad pastarieji liudytojai tokius parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų, kad būtent tarp šių liudytojų ir E. M. būtų susiklostę konfliktiniai santykiai, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas. Liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštaringos, jos sutampa tarpusavyje. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą šių liudytojų parodymais vadovautis. Minėti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog E. M. buvo atlikti du testai, kurių vienas – 14 reikšmių testas (skirtas organinių narkotinių medžiagų aptikimui) nieko neparodė, tuomet buvo daromas antrasis – 4 reikšmių testas (skirtas sintetinių medžiagų atlikimui) ir būtent pastarasis buvo teigiamas. Testavimą atlikę Vilniaus pataisos namų pareigūnai patvirtino, kad yra susipažinę su testų atlikimo tvarka, nustatytos tvarkos laikėsi. Apylinkės teismui buvo pateiktas greitojo testo priemonės naudojimo instrukcijos lapelis, iš joje pateiktos informacijos ir paties atlikto testo nustatyta, kad testo kasetę sudaro keturios reikšmės, kurias reikia panardinti į šlapimo mėginį ir laukti rezultato, būtent tokį antrojo testo panaudojimą nurodė ir pats E. M., todėl apygardos teismui nekyla abejonių, jog patikrinimo procedūra atlikta tinkamai. Be to, pareigūnų posėdžio metu duotus parodymus, patvirtina ir byloje esantys pareigūnų M. A., V. J. ir J. Š. tarnybiniai pranešimai (b. l. 13-14, 45-46).

11. Apeliantas skunde taip pat kelia klausimą dėl dviejų mėginių tyrimo metu paėmimo (vieno – testui atlikti, kito – siuntimui į Mykolo Romerio universitetą Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją). Pažymėtina, kad nagrinėjamo tikrinimo metu galiojusio Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas; laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas. To paties Aprašo 15 punkte nustatyta, kad jeigu suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Taigi, iš aptarto reglamentavimo akivaizdu, jog privalomas dviejų mėginių paėmimas jame nėra numatytas, o tai iš esmės reiškia, jog vienas ir tas pats mėginys gali būti naudojamas ir greitajam testui atlikti, ir vėliau, testuojamam asmeniui pareikalavus, gali būti siunčiamas į toksikologijos laboratoriją pakartotiniam tyrimui. Todėl apelianto argumentas dėl vieno mėginio paėmimo neturi teisinio pagrindo, tuo labiau, kad aptariamas šlapimo mėginys dėl nuteistojo disponuojamų piniginių lėšų stokos į Mykolo Romerio universitetą Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją taip ir nebuvo išsiųstas.

12. Skunde apeliantas teigia, kad nebuvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės dėl jo apsvaigimo požymių, atliktas tik šlapimo testas. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį užtraukia narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo, todėl kilti atsakomybei pagal šį straipsnį pakanka paties tokių medžiagų vartojimo fakto nustatymo. Apsvaigimo nustatymas šiuo atveju nebuvo reikšmingas. Pasisakant dėl procedūros nustatant psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, kaip jau paminėta šioje nutartyje, E. M. apsvaigimas buvo tikrinamas Vilniaus pataisos namuose vykdant narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos programą. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu parodė liudytojas pareigūnas J. Š., tokie patikrinimai pataisos namuose yra atliekami pastoviai kiekvieną pamainą, tai įprasta prevencinė priemonė. Be to, E. M. nebuvo vienintelis, kuriam buvo atliekamas toks tyrimas, anksčiau minėtuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad atsitiktiniu būdu buvo pasirinkti net trys 2-o būrio nuteistieji, įskaitant ir apeliantą, todėl apygardos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto iškeltai versijai, kad tyrimas buvo atliekamas vien tik todėl, jog jis neįtiko „aukštesniems“ pareigūnams. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos taisyklės, įtvirtintos Apraše, kadangi buvo atliktas apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas bei tiriamos medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu). Nors nuteistasis su tyrimo rezultatais nesutiko, juos ginčijo, tačiau tiriamoji medžiaga, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją siunčiama nebuvo, nes nuteistajam nepakako sąskaitoje lėšų sumokėti už tyrimą. Pastarojo fakto Apeliantas neginčijo, todėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatai nebuvo paneigti.

13. Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamo testavimo metu nebuvo įjungti vaizdo įrašo registratoriai, pažymėtina, jog Aprašo II dalyje yra reglamentuota neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas laisvės atėmimo vietose tvarka, tačiau joje nėra nurodyta, jog atliekant tokį tyrimą būtų privalomas vaizdo įrašo priemonių naudojimas. Šį faktą patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai. Pareigūnai J. Š. ir V. R. papildomai nurodė, kad procedūra, kai tiriamajam atliekama asmens krata bei stebimas šlapimo mėginio paėmimas, yra įprasta ir būtina praktika, jeigu pas pareigūną yra vaizdo registratorius, tai paties testo atlikimas yra filmuojamas (b. l. 34-35, 51-53).

14. Nors apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog pareigūnų paaiškinimai surašyti daugiau nei po dviejų mėnesių po aptariamo jo testavimo, tai yra 2021 m. kovo 24 d., tačiau ši nubaustojo nurodyta aplinkybė nesumenkina pareigūnų V. J. ir J. Š. tarnybinių pranešimų byloje reikšmės. Pastarieji pareigūnų paaiškinimai buvo gauti teismo iniciatyva atliekant įrodymų tyrimą, siekiant surinkti informaciją apie nuteistojo testavimo aplinkybes iš testavimą iniciavusių ir betarpiškai jį atlikusių asmenų, kas ir apygardos teismo vertinimu, patvirtina teismo siekį detaliai nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, pareigūnas J. Š. papildomai buvo apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, dalyvaujant apeliantui, kai jis turėjo galimybę užduoti pastarajam liudytojui klausimus ir šia savo teise, kaip matyti iš bylos duomenų pasinaudojo (b. l. 51-53).

15. Dėl apelianto skunde nurodomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos pažymėtina, kad minėta metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmę atliekančio apelianto patikrinimas buvo vykdomas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o jo įkalinimo vietoje, tad pagrindo vadovautis apelianto nurodytu teisės aktu nebuvo. Jo patikrinimas atliktas pagrįstai vadovaujantis Aprašu.

16. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad E. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai, E. M. už šį administracinį nusižengimą nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga jo padarytam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o E. M. apeliacinis skundas netenkinamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė