- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1-98-1021/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00184-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant prokurorui R. M., kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajam D. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, šiuo metu dirbantis ir gyvenantis Švedijoje, deklaravęs gyv. vt. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., neteistas, 2014-02-19 jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.8 p. ir 284 str.1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj. sav. esančioje kaimo turizmo sodybos kieme, t.y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, tuo šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, tyčia rankų kumščiais sudavė D. L. ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi jam konstatuota muštinė žaizda dešinio skruosto srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kraujosruvos akių vokuose, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas ir kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso šoninis lūžimas - nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d..
Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atvykęs į sodybą per Naujus metus ir sukonfliktavę su L., sudavęs 10 smūgių, gailisi už padarytą veiką. Jis nepripažįstantis muštynių, žiūrintis visai kitaip į gyvenimą, Švedijoje dirbantis, stengiasi kabintis į gyvenimą, kad kažką pasiekti. Iškart nuvykęs pas nukentėjusįjį atsiprašyti, atlyginti žalą, labai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikęs, nepyksta, pretenzijų nereiškia. Ligonių kasoms sumokėjęs viską. Į Gudelių pirtį nuvykęs, nuvažiavę Naujų metų sutikti, pašvęsti. Pakvietė merginos. Jis vienas tiktai buvęs. Iš L. pusės viena mergina jo draugui parašė, sako galit atvažiuoti, šampano išgersim. Jie atvažiavę, sakę šampano atsigersim, jis visai kitur šventęs. Jis nevairavęs, neblaivus buvęs, vairavo kitas žmogus. L. iš matymo pažinojęs, nebuvo bendravę anksčiau, žinojęs tik asmenį – vardą, pavardę. Iš jo kompanijos gal kelis asmenis pažinojęs. Sukonfliktavę, jis nelabai atsimenantis, praėjo penki mėnesiai. Prisiimantis kaltę, gailisi už padarytas žalas, tokio dalyko būti negali. Šitą įvykį nelabai atsimenantis, ar matė kas nors kai sudavęs smūgius, nelabai žinantis, tamsu buvo. Jam sužalojimai buvo padaryti veido srityje. Sudavęs smūgių apie 10, gal mažiau, nelabai atsimenantis. Jis gavęs kelis smūgius atgal, gynėsi nukentėjusysis. Buvo jam padaryta sužalojimai, nesikreipęs, jam nieko, daugiau nebuvo žmonių sužalota. Su bylos medžiaga susipažinęs, nukentėjusiojo parodymus žinantis. Į jo parodymus negalintis paaiškinti nieko. Nukentėjusįjį nebūtina apklausti. Veiksmus vertinantis kaip labai kvailus, neatsakingus. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Turintis mažametį vaiką, rūpinasi juo, kas mėnesį siunčiantis alimentus banko pavedimu. Lankantis, grįžęs dovanų priperka, stengiasi aprūpinti, nes vis dėlto jo vaikas. Nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintis. Lietuvoje galimybės bausmę atlikti neturėtų, nes neturintis kur gyventi. Piniginę baudą sumokėtų. Pirmą kartą teisiamas, pergyvenantis dėl to labai. Bendraujantis su nukentėjusiuoju ir dabar. Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), su jais nelabai bendraujantis. Dabar prisiglaudęs pas draugę. Ar buvo pagrįstas pagrindas naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, neatsimenantis, ankščiau neturėję konfliktų. Jis buvo išgėręs nemažai, buvo po to užmigęs. Įvardinti dėl ko galėjęs sumušti nukentėjusįjį, nežinantis. Nukentėjusiojo parodymus girdėjęs, sutinkantis su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Blaivas būtų tikrai taip nepasielgęs.
Nukentėjusysis D. L. parodė, kad su kaltinamuoju nesipykstantys, jis išėjęs tarnauti galimybės bendrauti neturintis. Šventę Naujus metus, truputį išgėręs buvo, neblaivaus proto, įvyko konfliktas, kai išėję parūkyti. Tai buvo Naujųjų metų išvakarės, per sausio 1 dieną, buvę kaimo sodybėlėje važiuojant link Gudelių. Šventę su draugais. Buvo su juo M., E., jo sesė, jo draugė G., L., dar pora pažįstamų. Organizavo šventę E. su drauge. Nebuvo uždaras renginys. Pašalinių nebuvo. Buvo atvažiavę kas ką pažįsta, visi draugiškai buvę, vienas vienam parašė draugui, kitas – kitam, atvažiavo. Kaltinamąjį prieš įvykį matęs ne sykį, žinąs, kad yra toks žmogus ir tiek, kad draugai tai ne, reikalų neturėjęs. Jis šventęs su savo draugais, po kiek laiko kaip supratęs, jis atvažiavo, kai kas iš pažįstamų jį pasikvietė, buvo ne vienas toks atvejis, buvo draugų užsukę, išvažiavo keli. Kai jis atvažiavo, grynai to momento nematęs, su draugais sėdėjęs. Matęs, kad kas atėjo ir tiek. Prieš konfliktą jo grynai nematęs, tik matęs, kad kas atėjo. Su juo prieš konfliktą nebendravęs. Konflikto niekas nematė, jis dažnai išėjęs parūkyti, išėjo jis. Jis buvęs lauke, išėjus iš pastato. Kai išėjęs parūkyti, daugiau nieko nebuvo. Nežinantis kiek buvo išgėręs, buvo neblaivaus proto tai tikrai, grubiai atsiminęs. Nebuvo pasigėręs, praradęs nuovoką. Praėjo nemažai laiko, įvykį tiksliai negalintis papasakoti. Stovėjęs lauke, įvyko konfliktas tarp jų žodinis ir susikeitę smūgiais ir viskas, 5 mėnesiai praėjo, neblaivaus proto buvęs, nenorintis prisiminti. Jis gynęsis. Dėl ko įvyko žodinis konfliktas, negalintis pasakyti, neprisimenantis. Iniciatorius konflikto buvo gal jis, gal kaltinamasis, negalintis pasakyti. Į galvos sritį smūgiai buvo, neskaičiavęs jų. Sudavė gal su rankomis smūgius, tiksliai negalintis pasakyti, mėginęs prisidengi, nežiūrėjęs kas vyksta. Nebuvo sužalojimai ant rankų. Galvoje mėlynės, nieko daugiau. Sudavęs keletą smūgių gindamasis. Kaltinamasis dėl smūgių nesakė, nesiskundė dėl smūgių. Atlygino žalą, atsiprašė, gailėjosi. Jis atleidęs, nematęs tikslo pykti. Ikiteisminiam tyrime buvo apklaustas iš karto po įvykio. Parodymai teisingi manantis buvo. Buvo išgėręs, reikia į tai atsižvelgti. Pagarsinus teisėjui ankstesnius parodymus, parodė, kad konfliktas įvyko, matyt kaltinamasis priėjo prie jo, kai jis per garsiai kalbėjęs, konfliktas žodinis ir įvyko, taip ir gavosi. Nuo to konfliktas ir prasidėjo, jis per garsiai šnekėjęs, gal kokį žodį leptelėjęs, taip gavosi. Jo sumušimo priežastis – žodinis konfliktas įvyko. Kad sudavęs kaltinamajam smūgius apklausoje nenurodęs, nes jis nesimušęs, jis tik gynęsis. Nežinantis, kodėl nenurodęs, buvęs tuo momentu sutrikęs, kai davęs parodymus, kai vyko apklausa, buvo dar neišsiblaivęs po to baliaus. Kad apklausoje sakęs, kad buvo kitų žmonių, kurie matė, o šiandien, kad nebuvo žmonių, jam taip pasirodė tuo momentu. Mušė jį, jam nepasirodė. Parodymų, nekeičiantis, negrasino, tiesą sakantis ir viskas. Kai jį apklausė, jis buvęs nuvažiavęs į ligoninę tuo metu, kai atvažiavo tyrėja, ligoninėje apklausė. Jautęs skausmą, dėl neblaivumo galėjo taip būti. Pasirašęs apklausoje, papildymų apklausoje neturėjęs. Konflikto priežasties – žodinis kivirčas įvyko ir viskas, manantis dėl to, kad išgėręs buvo. Jis nekonfliktuojantis, nepropaguojantis muštynių. Kivirčas nėra pagrindas padaryti nusikaltimą. Nepropaguojantis tokių dalykų, nepalaikantis tokių žmonių. Kivirčo apibūdinti negalintis, daug laiko praėjo, buvęs neblaivus. Tik mieste kiek matęs kaltinamąjį, nebendravęs anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinimo prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 291 str. nustatyta tvarka:
Protokolu-pareiškimu, kuriame nukentėjusysis D. L. policijai pranešė, kad 2016-01-01 apie 01:00 val. (duomenys neskelbtini),. Vilkaviškio r. kaimo turizmo sodyboje, prie namo suduodamas ne mažiau 10 kartų į veido ir galvos sritį sumušė nepažįstamas asmuo, dėl ko jautęs fizinį skausmą (b.b.6 l.)
Specialisto išvada Nr. G 151/2016(09), kurioje nustatyta, kad D. L. kliniškai konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, veido srities muštinė žaizda, kairio smilkinkaulio - viršutinio žandikaulio komplekso šoninis lūžimas bei kraujosruvos abiejų akių vokuose, kurie padaryti kietais bukais daiktais galimai 2016-01-01, galimai 2 poveikiais, šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats. Konstatuota muštinė žaizda dešinio skruosto srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kraujosruvos akių vokuose, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas ir kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso šoninis lūžimas-nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimai nėra pavojingi gyvybei (b.b.44 l.)
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 str.2 d.8 p. ir BK 284 str.1 d. sutaptį. 138 str. 2 d. 8 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą dėl chuliganiškų paskatų. Numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi agresija, susijusią su nukentėjusiojo užpuolimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. D., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, Naujųjų metų sutikimo šventėje, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r.sav., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. L. sveikatą. Jo veikos paskatos buvo chuliganiškos, kadangi jie tarpusavyje nebuvo pažįstami, ankščiau nebendravę, neturėję tarpusavio santykių. Kaltinamasis kaip savo elgesio vieną iš priežasčių nurodė savo girtumą, teigdamas, kad blaivas taip nebūtų pasielgęs, bei dėl to negalėjo nurodyti tikrosios konflikto priežasties. Nukentėjusiojo teigimu, jis buvo sumuštas dėl įvykio metu įvykusio žodinio konflikto, kurio iniciatorius buvo kaltinamasis, kas be abejonės laikytina menkaverte priežastimi. Visuomenėje nėra priimta kiekvieną iškilusį konfliktą spręsti panaudojant fizinį smurtą, todėl kaltinamojo veiksmai yra noras priešpastatyti save prieš visuomenėje egzistuojančias visuotines bendravimo normas, jų nepaisymas, nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu sukeldamas jam fizinį skausmą, o tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Viešoje tvarka buvo sutrikdyta realiai, kadangi nukentėjusysis be jokios rimtos priežasties buvo sužalotas viešoje vietoje šventės metu, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo nutrauktas jo dalyvavimas Naujųjų metų sutikimo šventėje, turėjo ilgai gydytis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik tas faktas, kad nukentėjusiam be jokios rimtos priežasties viešoje vietoje buvo sutrikdyta sveikata, pripažįstama viešosios tvarkos sutrikdymu, kadangi kiekvienas žmogus būdamas viešoje vietoje turi teisę į saugumą, galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi pagal įstatymus ir moralės normas. Kaltinamasis savo veiksmais šią viešą tvarką realiai sutrikdė, pažeisdamas nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus. Todėl jis pripažintinas kaltu ir baustinas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuri turi atitikti bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 str.1, 2 d.).
Valstybinis kaltintojas siūlė skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, taikyti jam BK 62 ar 54 straipsnių nuostatas. To prašė ir kaltinamojo gynėja, kaltinamasis. Nukentėjusysis teigė, kad kaltinamajam jis priekaištų neturintis, viskas jam gerai, susitaikę. Švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimą numato ir BK 62 str.1 d., 2 d.. Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str.. Pagal BK 62 str. 1 d. teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kadangi laisva valia pripažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė. (BK 59 str.1 d.2 p.). Kaltinamasis pats savo noru nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą bei atlygino padarytą žalą teritorinei ligonių kasai dar ikiteisminio tyrimo metu, kas taip pat yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. (BK 59 str.1 d.3 p.). Jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BPK 60 str.1 d.9 p.). Kaltinamasis neatitinka pilnai švelnesnės bausmės taikymo sąlygų, numatytų BK 62 str.1d., 2 d., todėl jam bausmė šio straipsnio atžvilgiu negali būti švelninama.
Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str.3 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d.. Skiriama bausmė turi atitikti savo paskirtį, kurios viena iš paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Taip pat būtina atsižvelgti ir į asmens, kurio teisės buvo pažeistos, t.y. nukentėjusiojo nuomonę dėl kaltinamajam skirtinos bausmės teisingumo.
Kaltinamasis yra ankščiau neteistas, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 138 str.2 d. 8 p. sankcija numato už šio nusikaltimo padarymą tik laisvės atėmimo bausmę, kuri atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, lengvinančias aplinkybes, teistumų nebuvimą, realiai nebūtų skirtina, būtų taikomas BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamasis nuo 2015-08-10 gyvena ir dirba oficialiai Švedijoje, turi dukrą, kuriai tik 2 metai, ją išlaiko. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo užsienio valstybėse. Nors kaltinamasis padarė apysunkį, pavojingą nusikaltimą, tačiau jo padaryta veika buvo spontaniška, jis veikė neapibrėžta tyčia, nėra nustatyta, kad nuteistasis, sužalodamas nukentėjusįjį, būtų panaudojęs kokius nors įrankius ar priemones, specialiai pritaikytus žmogui žaloti. Šios aplinkybės iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant, nesant galimybės jo vykdyti kaltinamojo dabartinėje gyvenamojoje vietoje Švedijoje, neproporcingai suvaržytų kaltinamojo teises, kadangi jam papildomai būtų suvaržytos teisė gyventi savo pasirinktoje vietoje, dirbti pasirinktą darbą, pažeistos ir jo mažametės dukters teisė į jo teikiamą išlaikymą, kadangi kaltinamojo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą Lietuvos Respublikoje yra minimalios. Bausmė turi būti skiriama atsižvelgiant į teisingumo principą, ji negali suvaržyti asmens labiau, negu jos skyrimu pasiektini tikslai. Švelnesnės bausmės - baudos skyrimas kaltinamajam, atsižvelgiant į padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, siekiamą tikslą ir priemones šiam tikslui pasiekti, teisingą pusiausvyrą tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, pasiektų bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., t.y. jį nubaustų, kadangi jis netektų dalies savo uždarbio - turto, sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, paveiktų, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kadangi jis turėtų kažkurį laiką dirbti ne sau, o tam, kad uždirbtų baudai ir ją sumokėti, bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi nebūtų neproporcingai varžomos jo teisės, bei atsižvelgta į nukentėjusiojo nuomonę, kad jis susitaikęs su kaltinamuoju, jam pretenzijų neturintis, žala jam atlygintina. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamajam A. D. skirtina švelnesnė, negu BK 138 str.2 d.8 p. numatyta bausmė, t.y. bauda. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str.1 d., padarymą taip pat skirtina bausmė - bauda. BK 64¹ str. nuostatos netaikytinos, kadangi jos taikymo sąlygų nėra. Šio taisyklės taikymas yra susijęs su proceso greitumo principu, t.y. supaprastintu įrodymų tyrimu, numatytu BPK 273 str., kuris išnagrinėtoje byloje nebuvo atliekamas, kitos galimybės taikyti šią taisyklę nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 298, 302, 304, 305, 307 straipsniai, teismas
nusprendžia:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę - 60 MGL (2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 euro centų) baudą.
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 MGL (376,6 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) baudą.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant nusikaltimų idealiai sutapčiai, subendrinti visiško apėmimo būdu, griežčiausia bausme, skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, apimti švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 60 MGL (2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 euro centų) baudą.
Įpareigoti Aurimą Didvalį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, arba į kitas sąskaitas, kurios išvardintos https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita.
Išaiškinti Aurimui Didvaliui, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Vilkaviškio apylinkės teismo raštinės (Gedimino g.9, Vilkaviškis) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.