Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui T. B., ieškovų atstovei advokatei Genutei Ročienei, atsakovės Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkui B. A. N., atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovei, įgaliotam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. B. ir T. B., K. B. ieškinį atsakovams Lietuvos gyvūnų globos draugijai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-03-15 ieškovai įsigijo vokiečių aviganių veislės kalytę, kurią 2008-03-15, 2008-05-06 paskiepijo (b. l. 10), 2008-06-03 šuns savininke registruota ieškovė (b. l. 8, 9), augintinei buvo implantuotas integrinis grandynas (mikroschema), suteiktas elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numeris, iš kurio galim nustatyti gyvūno tapatybę. 2008-11-11 ieškovų augintinis dingo iš namų. 2013-08-16 ieškovai sužinojo, kad jų augintinis 2009-01-20 Lietuvios gyvūnų globos draugijos buvo padovanotas Lietuvos veterinarijos akademijai (šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetui) (b. l. 11). Ieškovai prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro šuns įsigijimo kaina – 400 Lt, ir su jo priežiūra susijusios išlaidos – 150 Lt; taip pat patirtą neturtinę žalą.

Teismas nurodo, kad pagal LR CK 6.245 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Asmuo (ieškovas), reiškiantis reikalavimus dėl žalos, nuostolių atlyginimo byloje paprastai turi įrodyti būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.), t.y. priešingos šalies neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakingo asmens kaltę. Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama LR CPK 178 str. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma LR CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (LR CPK 263 str. 1 d.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis šalių jam pateiktais įrodymais.

Pagal delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 str. 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese ieškovai, siekdami civilinės atsakomybės taikymo šioje byloje turėjo įrodyti, kad jie patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kokio atlyginimo jie reikalauja, ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovų neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie neišsiaiškino šuns savininko pagal integrinį grandyną. Teismas nurodo, kad Pagal LR CK 6.246 str. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, t. y. dėl neteisėto neveikimo.

LR CK 4.61 str. 1 d. nustato, kad asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui nustatyti. Ieškovų šuns dingimo metu galiojusi LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) redakcija (galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2013-01-01) 16 str. numatė, kad benamiams gyvūnams laikyti gali būti steigiamos gyvūnų prieglaudos, kurių kūrimą ir veiklą kontroliuoja pagal savo kompetenciją savivaldos institucijos. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595 redakcija) patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 19 p. nustatė, jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui; 20 p. jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, integrinį grandyną arba antkaklį su adresu, šios tarnybos darbuotojai turi nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną; 63 p. apie sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti, skelbiama benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, globos, karantinavimo ir utilizavimo paslaugas teikiančios įmonės interneto svetainėje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovei Lietuvos gyvūnų globos draugijai buvo nustatyta pareiga ieškoti bepriežiūrių gyvūnų šeimininkų, tačiau nebuvo detaliai reglamentuota, kaip ir kokiu mastu šią pareigą vykdyti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė Lietuvos gyvūnų globos draugija, ieškovų šuns dingimo metu (veiklą nutraukė 2009 m.), buvo Kauno miesto savivaldybės finansuojama įstaiga, t. y. šios įstaigos finansiniai šaltiniai buvo savivaldybė ir asmenų paaukotos lėšos. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad nebuvo skiriama lėšų rastų augintinių šeimininkų aktyviai paieškai, taip pat skaitytuvo įsigijimui, t. y. ši prieglauda integrinio grandyno skaitytuvo neturėjo. Paaiškino, kad ieškovų šuns dingimo metu buvo net kelių gamintojų skaitytuvai, tačiau lėšų šių prietaisų įsigijimui savivaldybė neskyrė, todėl atsakovės nuomone dėl objektyvių aplinkybių atsakovė negalėjo nustatyti dingusio šuns šeimininko pagal mikroschemą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. M. paaiškino, kad žmonės, kurie ieškodavo pasimetusių gyvūnų, buvo informuojami, kad kuo dažniau lankytųsi prieglaudoje, patiems ieškoti savo augintinio, taip pat patvirtino, kad buvo galimybė prieglaudos darbuotojams pranešti apie rastą panašų gyvūną interesantams. Šiuo konkrečiu atveju apklaustas liudytojas negalėjo nurodyti, ar ieškovai buvo kreipęsi į prieglaudą, ar buvo palikę kontaktinius duomenis. Ieškovas nurodė, kad į prieglaudą buvo nuvykęs, paliko savo telefono numerį jos darbuotojams, kurie pažadėjo paskambinti, jeigu atsirastų panašus šuo, tačiau skambučio nesulaukė. Ieškovas nurodė, kad integruota mikroschema turėjo garantuoti, kad šuns dingimo atveju, jis tikrai bus surastas. Bylos nagrinėjimo metu išklausius atsakovę Lietuvos gyvūnų globos draugiją, liudytoją K. M., įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad savivaldos institucija buvo nustačiusi pareigą augintinius žymėti, taip pat pareigą nustatyti augintinių šeimininkus pagal integrinį grandyną, tačiau neskyrė lėšų minėtos pareigos įgyvendinimui, todėl realiai nebuvo objektyvių galimybių surasti šuns šeimininką pagal mikroschemą. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovų augintinis turėjo integrinį grandyną, o atsakovė neturėjo realių galimybių įsigyti skaitytuvo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė Lietuvos gyvūnų globos draugija atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kurie lemtų civilinę atsakomybę.

Ieškovai nurodė, kad atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad šuns dovanojimo metu, ši institucija turėjo skaitytuvą, todėl galėjo nustatyti tikruosius šuns šeimininkus. Teismas šiuos motyvus atmeta, kaip nepagrįstus.

Vadovaujantis LR CK 4.61 str. 3 d., jeigu bepriežiūrių ir priklydusių gyvulių bei galvijų savininkas paaiškėja per vieną mėnesį, o smulkiųjų gyvūnų – per dvi savaites nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui; šios straipsnio 4 d. nustatyta, jeigu per nurodytą laiką gyvūno savininkas nepaaiškėjo, jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn. Pirmiausia pastebėtina, kad teisės aktuose pareiga ieškoti gyvūnų savininko atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jų augintinis pabėgo 2008-11-11, šuo dovanojimo sutartimi perleistas atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui 2009-01-20. Darytina išvada, kad ginčo šuo pats atsakovę Lietuvos gyvūnų globos draugiją išbuvo ilgiau nei du mėnesius, todėl pagal minėtų teisės aktų reikalavimus ieškovai prarado nuosavybės teises į šį šunį. 2009-01-20 dovanojimo sutarties Nr. 09/01/20/04 sudarymo metu teisėta savininke buvo Lietuvos gyvūnų globos draugija, kuri turėjo teisę perleisti šį gyvūną atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. Ši sutartis yra teisėta ir galiojanti, reikalavimų dėl šios sutarties nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančia nėra reiškiama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų civilinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (LR CPK 178 str.).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Ieškovai nurodė, kad dėl šuns praradimo jie patyrė 550 Lt turtinę žalą, kurią sudaro šuns įsigijimo kaina ir su jo priežiūra susijusios išlaidos, ir neturtinę žalą. Teismas nurodo, kad patirta žala nepreziumuojama ir jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovai (LR CPK 178 str.).

Ieškovas turtinę žalą įrodinėjo paaiškinimais, rašytiniais duomenimis, liudytojų parodymais. Ieškovo teigimu, šunį įsigijo už 400 Lt, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja nurodė kitas aplinkybes, t. y., kad šunį pardavė už 600 Lt. Rašytinių duomenų, patvirtinančių šuns įsigijimo išlaidas, aplinkybes nėra pateikta. Kadangi byloje yra prieštaringi duomenys, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė jiems padarytos turtinės žalos dydžio dėl šuns įsigijimo (LR CPK 178 str.). Taip pat ieškovai prašė atlyginti 150 Lt susijusių su šuns priežiūra, t. y. 150 Lt (b. l. 13). Šiuo metu šuo yra atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuosavybė, šuns perdavimo sandoris yra teisėtas ir galiojantis, todėl atsakovams nekyla pareiga atlyginti išlaidas susijusias su šuns priežiūra.

Ieškovai teigia, kad dėl pabėgusio šuns patyrė neturtinę žalą. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju ieškovai patirtą neturtinę žalą įrodinėjo tik parodymais, jokių kitų duomenų teismui nepateikė. Objektyvių duomenų, kad kiekvienas ieškovas patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą nepateikė. Darytina išvada, kad jų reikalavimas dėl neturtinės žalos ir jos dydžio neįrodytas todėl atmestinas (LR CPK 178 str.).

Neįrodžius minėtų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veisimų ir žalos dydžio ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakytina, nes civilinei atsakomybei kilti būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Ieškinį atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovų K. B. ir T. B., K. B. ieškinį atsakovams Lietuvos gyvūnų globos draugijai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.