- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-147-544/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- R. Č.
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė, Nerijus Kirkilas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-147-544/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Č. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo A. Č. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. N2-1402-758/2012 ir iki ieškinio pateikimo dienos dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su juo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Č. Visagino miesto apylinkės teismui pateikė prašymą iki ieškinio pateikimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jo dukters R. Č., gim. 2000 m. kovo 17 d., gyvenamąją vietą su juo iki bus išnagrinėtas ieškinys dėl R. Č. gyvenamosios vietos pakeitimo (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2012-12-21 nutartimi ieškovo prašymą tenkino: pritaikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki ieškinio dėl R. Č. gyvenamosios vietos pakeitimo pateikimo dienos nustatė R. Č. gyvenamąją vietą kartu su tėvu pareiškėju A. Č., kuriam išaiškino, kad per 14 d. nuo šios nutarties įteikimo momento jis turi pateikti teismui ieškinį, o jei iki nustatyto termino ieškinys nebus pateiktas - laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, nurodė nutartį vykdyti skubiai (CPK 147 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad 2008-10-16 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta A. Č. ir R. Č. santuoka, o jų nepilnametės dukters R. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. Č.. 2012-11-23 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu likusiai be tėvų globos R. Č. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras. Ignalinos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad tikslinga taikyti laikinąsias pasaugos priemones iki bus išspręstas R. Č. gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas. Atsižvelgdamas į nepilnametės R. Č. interesus ir jos norą gyventi su tėvu, teismas nutarė taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę (b. l. 9-10).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės R. Č. atstovas advokatas Nerijus Kirkilas prašo panaikinti 2012-12-21 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundui pagrįsti nurodo, kad nutartis yra priimta netinkamai pritaikius laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas, neįvertinus faktinių bylos aplinkybių ir ieškovų argumentų. Pažymi, kad pagal nuo 2011-10-01 įsigaliojusią CPK 144 str. 1 d. redakciją, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nutartyje ir pareiškėjas prašyme nenurodė ir nemotyvavo, ar yra reali grėsmė dukros interesams tuo atveju, jeigu dukros gyvenamoji viena nebūtų nustatyta kartu su tėvu ir keliamai ginčo situacijai netinkamai taikė nurodytą CPK straipsnio normą, nes reikalavimai tikėtinai nepagrįsti. Teismas pažeidė CPK 147 str. 3 d. reikalavimus, nes pareiškėjas nebuvo nurodęs priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo interesams. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškovo pareikštinam ieškinio reikalavimui, kas savaime nesuponuoja pagrindo teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą iš esmės nagrinėti faktines bylos aplinkybes ir nutartimi pakeisti įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą. Iš ieškovo pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prie jo pateiktų dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokioje gyvenamojoje vietoje gyvena ieškovas, ar ta gyvenamoji patalpa jam priklauso nuosavybės teise, ar vaikui ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros gyvenimo ir ugdymo sąlygos, byloje nėra duomenų apie vaiko ir vaiko teisių apsaugos tarnybos išreikštas pozicijas dėl vaiko gyvenimo galimybės pas ieškovą. Šiuo metu turi būti vykdomas įsiteisėjęs 2008-10-16 Visagino miesto apylinkės teismas sprendimas, kuriuo dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. Č. (b. l. 33-34).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. Č. 2012-12-21 teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės atskirojo skundo reikalavimas, atitinkantis CPK 337 str. 1 d. reikalavimus, nesuformuluotas neatsitiktinai. Apeliantė nutyli tą aplinkybę, kad jų dukra pati pasiprašė paimama iš apeliantės namų ir sutiko apie mėnesį pagyventi Didžiasalio globos ir socialinės paramos šeimai centre iki jis grįš iš reiso. Kadangi pati mažametė mergaitė pasirinko geriau laikinai gyventi globos namuose, o ne su tikra motina, tai sukelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės sugebėjimo tinkamai įgyvendinti motinos valdžią dukters atžvilgiu. Tuo metu, kai vaikas gyveno globos namuose, apeliantė nedarė nieko, kad ją susigrąžintų. Jo žiniomis, dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukrą R. atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Visagino miesto PK, todėl vaiko grąžinimas motinai yra negalimas. Visas šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu. Apeliantė neginčija 2012-12-21 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. V2-1043, kuriuo dukra gražinta jam, todėl, net ir panaikinus 2012-12-21 nutartį, liktų galioti šis administracinis aktas. Iš 2013-01-07 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos VTAT atsiliepimo šioje byloje yra akivaizdu, kad specialistai detaliai išnagrinėjo vaiko gyvenimo su juo dabartines sąlygas ir nustatė, kad mergaitei sudarytos geros gyvenimo sąlygos, skirtas atskiras kambarys, jame yra visi reikalingi baldai, sudarytos tinkamos sąlygos mokytis, žaisti ir ilsėtis. Šio skyriaus specialistai išsiaiškino ir pačios mergaitės nuomonę, kad ji nori gyventi su juo, nes bijo savo motinos smurto ir su ja nesutaria. Nepilnamečio vaiko interesas augti saugioje aplinkoje yra svarbesnis nei galimi formalūs CPK normų pažeidimai jo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 42-43).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144-147 str., 375, 384 str. 5 d., CK 3.65 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamiems klausimams išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis CPK 147 str. 3 d., teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. CPK 144 str. 1 d. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pagal CK 3.65 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais.
Atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas sprendime nemotyvavo, o ieškovas nenurodė prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagrindo dėl grėsmės būti neįvykdytam galimai pozityviam teismo sprendimui ir nepagrindė savo prašymo. Paduodamas LR CPK 147 str. 3 d. numatytą prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. 2012-12-20 ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – nepilnametės dukros R. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu iki bus išnagrinėtas ieškinys dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo (b. l. 1). Kartu su prašymu pateikė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-23 įsakymą Nr. V2-932 dėl laikinosios globos nustatymo R. Č., kuri liko be tėvų globos (b. l. 6). Iš 2012-12-21 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos VTAT atsiliepimo matyti, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išspręstas R. Č. gyvenamosios vietos klausimas, yra tikslinga (b. l. 11-12). Jungtinių tautų vaikų teisių konvencijos preambulėje parėžiama, kad „vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje“. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisė augti šeimoje yra prioritetinė. LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Todėl vien faktas, kad vaikas liko be tėvų globos ir nebuvo užtikrinta jo teisė gyventi šeimoje, pažeidė ir sukėlė grėsmę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, paaiškėjus tokiems faktams būtina skubiai imtis atitinkamų priemonių, ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo teismui taikymo. Todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė priežasčių, dėl kurių kartu su prašymu nebuvo pateiktas ieškinys. Šiuo metu byloje jau yra Visagino miesto savivaldybės administracijos VTAT 2012-12-21 išvada Nr. (11.5)-30-1234, kurioje nurodyta, kad R. Č. šeima, priešingai nei A. Č. šeima, yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kad neprieštarauja dėl to, kad nepilnametės R. Č. gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į vaiko norą gyventi su tėvu, būtų nustatyta kartu su tėvu iki bus išnagrinėtas ieškinys (b. l. 13). Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad 2012-11-21 nepilnametis vaikas iš motinos buvo paimtas dėl smurto šeimoje. Tai patvirtina, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė nepilnametės dukros interesams, kas yra pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, likusiai be tėvų globos nepilnametei R. Č. galiojančio administracinio akto pagrindu yra nustatyta laikinoji globa (b. l. 6).
Atsiliepimas
Nepagrįstu pripažįstamas apeliantės argumentas, kad byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas ir galimybes jas suteikti dukrai. 2012-12-21 atsiliepime į prašymą VTAT nurodė, kad pareiškėjas gali sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas (b. l. 11-12). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas A. Č. dirba ir gauna pakakamai didelį darbo užmokestį (b. l. 26), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 22, 28), gyvena savo tėvų name, kuriame yra pakankamai gyvenamojo ploto, kad dalį jo skirti nepilnametei pareiškėjo dukrai, jo tėvai ir nepilnametės R. seneliai I. ir V. Č. sutinka, kad kartu gyventų ir jų anūkė, buities ir gyvenimo sąlygos geros (b. l. 29-30, 40-41). Byloje nebuvo jokių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tėvas, kurio teisė rūpintis ir auklėti savo vaikus yra išimtinė, negalėjo rūpintis be globos likusia savo nepilnamete dukra. Ieškinys teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo pateiktas nutartyje nurodytu terminu ir yra priimtas (b. l. 14-17). Byloje ir šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad tėvas netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Apeliantės valdžia vaiko atžvilgiu šiuo metu apribota ir ji nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju mergaitei geriau, nors ir laikinai, gyventi bei būti globojamai vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre, o ne gyventi kartu su tėvu.
Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, kad 2008-10-16 teismo sprendimu dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas. LR CK 3.169 str. 3 d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas šiuo atveju pasinaudojo CK 3.65 str. 1 d. įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo kol bus priimtas teismo sprendimas, o 2012-12-31 pareiškė ir atitinkamą ieškinį (b. l. 14).
Pažymėtina tai, kad toje bylos nagrinėjimo stadijoje, kurioje buvo priimta skundžiamoji nutartis, įrodymai išsamiai neturėjo būti vertinami, teismui pakako objektyvių duomenų apie realią grėsmę nepilnamečio vaiko interesams. Šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pats savaime neapsprendžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, be to, šios priemonės yra laikino pobūdžio, apibrėžiamos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 150 str. 4-5 d.).
Dėl išdėstyto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.