- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 2KT-113/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12394-151/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12394-151/2013 pagal pareiškėjo Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuotiems asmenims R. T., T. T., antstolei A. A.. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei R. T. priklauso pusė T. T. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Šioje byloje gautas prašymas sujungti šią civilinę bylą su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama R. T. ir T. T. santuokos nutraukimo byloje.
Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-30777-862/2013 pagal ieškovo T. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atsakovei R. T. bei atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas pareiškėjas Bigbank AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą.
Kauno apylinkės teismas, nustatęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas šias civilines byla sujungti ir bylų sujungimo klausimą perdavė spręsti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi perdavė bylų sujungimo klausimą spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kadangi sujungtinos bylos nagrinėjamos skirtingų apygardų teismų
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sujungti bylas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, bylų sujungimo klausimas galėjo būti išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismui prie savo nagrinėjamos bylos prijungiant susijusią civilinę bylą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Nagrinėjamu atveju susipažinus su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-12394-151/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. N2-30777-862/2013, yra pagrindas daryti išvadą, kad šios bylos tarpusavyje yra susijusios, vienos bylos rezultatas gali turėti prejudicinę reikšmę kitos bylos rezultatui, o jas sujungus ginčai būtų greičiau ir teisingai išnagrinėti. Vienoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo klausimai, o kitoje byloje pareikštas reikalavimas dėl vieno iš sutuoktinių (skolininko) turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo. Tiek vienoje, tiek kitoje byloje turės būti nagrinėjamos su šalių turtinėmis teisėmis ir įsipareigojimais bei jų vykdymu susijusios faktinės aplinkybės. Vadinasi, teisingai išspręsti ginčą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12394-151/2013 galima tik šią bylą sujungus su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. N2-30777-862/2013, kadangi pareiškimo byloje dalykas yra susijęs su sutuoktinių turtu, kuris turi būti dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Pagal Lietuvos A. T. praktiką, jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 str.) (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos. Sujungus civilines bylas ginčai bus išnagrinėti greičiau ir teisingai (CPK 136 str. 4 d.), o taip pat bus įgyvendinti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos bei operatyvumo principai (CPK 2, 7 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-12394-151/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-30777-862/2013, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-12394-151/2013 prie civilinės bylos Nr. N2-30777-862/2013 ir perduoti jas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.