Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2003-11-30 įgijo Prancūzijos pilietybę ir per du mėnesius nuo Prancūzijos pilietybės įgijimo raštu nepranešė asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 202 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai ( b. l. 2).

Nustatytas faktines aplinkybes ir A. P.kaltę, be jos pačios prisipažinimo, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 202 straipsnyje, įrodo : administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK:16059618179, kuriame nurodyta pažeidimo esmė ir asmens pasiaiškinimas : 1997 m. balandžio 19 d. ištekėjau Marijampolėje už Prancūzijos piliečio ir gyvenau Prancūzijoje su Lietuvos Respublikos pasu. 2011 m. vyras mirė, nusprendžiau įgyti Prancūzijos pilietybę, bet nežinojau, kad apie tai turėjau pranešti, sutinka su pažeidimu (b.l.1-2), Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus specialistės tarnybinis pranešimas dėl A. P. nepranešimo raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę : 2016 m. liepos 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje gautas A. P. pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kuriame nurodyta, kad 2004 m. liepos 27 d. Marijampolės migracijos skyrius (64), išdavė asmens tapatybės kortelę Nr.10619793, o 2004 m. rugpjūčio 4 d. išdavė Lietuvos Respublikos pasą Nr.20548129. Gyventojų registro tarnybos duomenimis A. P. 1992 m. kovo 12 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). A. P. pateikė Lietuvos Respublikos pasą, pranešime apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą nurodė, jog kortelę prarado Vokietijoje. A. P. savo pranešime nurodė, kad tiksliai neatsimena kada, bet kažkur 2003 m. lapkričio mėnesį įgijo Prancūzijos pilietybę, tačiau apie tai raštu nepranešė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. 1997 m. balandžio 19 d. ištekėjo Marijampolėje už Prancūzijos piliečio ir gyveno Prancūzijoje su Lietuvos Respublikos pasu (b.l. 3-4), Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kuriame nurodyta, kad A. P. 2003 m. lapkričio 30 d. įgijo Prancūzijos pilietybę, dokumento įrodančio pilietybės įgijimo datą šiuo metu A. P. neturi (b.l.5-6), A. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog 1997 m. balandžio 19 d. ištekėjo už Prancūzijos piliečio ir pradėjo gyventi Prancūzijoje. 2001 m. mirus vyrui, nusprendė priimti Prancūzijos pilietybę, bet nežinojo, kad apie tai reikia pranešti Lietuvos institucijoms (b.l. 7), A. P. paaiškinimas (b.l. 8), Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija (b.l. 9), Prancūzijos Respublikos piliečio paso kopija (b.l. 10), pranešimas apie Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą, kuriame nurodyta, kad A. P., gali būti 2012 m. Vokietijos mieste Duseldorfe, prarado asmens tapatybės kortelę, nes jai buvo išplėšta rankinė su visais dokumentais (b.l. 11), pažeidimą padariusio asmens duomenys (b.l.12-13), asmens duomenys (b.l. 14-15), išrašas apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l. 16-17).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 202 straipsnyje, požymius :A. P. raštu nepranešė asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes.

A. P.atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis ATPK 30² straipsniu, teismas sprendžia, jog A. P. skirtina ATPK 202 straipsnio vidurkį atitinkanti bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-32 straipsniais, 286-288 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 202 straipsnyje, ir paskirti 868 eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 313 straipsniu, išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra –16059618179. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašus siųsti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, A. P..