Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, kad 1993-04-26 mirė pareiškėjos senelis S. M. (b.l. 10). Po jo mirties 1998-11-26 buvo priimtas Panevėžio apskrities viršininko įsakymas atkurti nuosavybės teises į 11,88 ha žemės Aleksandrovo kaime, Biržų rajone (b.l. 8, 9). Po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jo dukra, pareiškėjos mama J. N. nesikreipė, taip pat į notarą nesikreipė ir jo sūnus, pareiškėjos dėdė A. K. M., todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 5). A. K. M. šeimos neturėjo, buvo nevedęs, vaikų taip pat neturėjo, jis mirė 2005-03-14 (b.l. 6, 11). J. N. po savo brolio A. K. M. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą taip pat nesikreipė. Ji sunkiai sirgo ir mirė 2006-02-19 (b.l. 14, 19). Pareiškėja po savo mamos J. N. mirties per įstatymo nustatytą termine palikimą priėmė, notarų biure paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 5). Pareiškėja yra vienintelė savo senelio S. M. turto paveldėtoja, įstatyminė įpėdinė.

Dėl mirusio asmens, kuris, būdamas gyvas, neįgyvendino teisės paveldėti atstovavimo teise, įpėdinio teisės įgyvendinti šią palikėjo teisę, prašant teismą pratęsti terminą palikimui priimti mirusio asmens vardu

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia - jis gali nuspręsti, priimti ar ne palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios, priimti palikimą ar jo nepriimti. Mirusio įpėdinio įpėdinis negali išreikšti už mirusįjį jo valios, kurios jis neišreiškė būdamas gyvas. Dėl to tokiems atvejams, kai įpėdinis, turintis teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą, reglamentuoti įstatymų leidėjo specialiąja teisės norma įtvirtintas mirusio įpėdinio teisės priimti palikimą perėjimo jo įpėdiniams institutas, suteikiantis teisę mirusiojo įpėdinio įpėdiniams savo, o ne mirusio įpėdinio vardu įgyvendinti mirusiojo neįgyvendintą teisę priimti palikimą (1964 m. CK 589 straipsnis; 2000 m. CK 5.58 straipsnis). Teisės doktrinoje toks teisės priimti palikimą perėjimas vadinamas paveldėjimo transmisija. Priimti mirusio įpėdinio nepriimi palikimą ar ne, lemia jau mirusio įpėdinio įpėdinių valia, t. y. paveldėjimo transmisijos institute suteikia mirusio įpėdinio įpėdiniams teisę išreikšti savo, o ne mirusio įpėdinio, valią dėl palikim priėmimo. Pažymėtina, kad mirusio įpėdinio įpėdinių teisė priimti palikimą, t. y. teisė pavelde transmisijos būdu, yra savarankiška jų teisė, t. y. mirusio įpėdinio įpėdiniai gali tiek priimti mirusi įpėdinio nepriimtą palikimą, tiek tokio palikimo nepriimti, o priimti tik palikėjo paliktą turtą. Tam, jog mirusio įpėdinio teisė priimti palikimą pereitų jo įpėdiniams 1964 m. CK 58 straipsnio pagrindu, buvo būtinos tokios sąlygos: pirma, įpėdinis įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą būdamas gyvas; antra, toks įpėdinis mirė nespėjęs šios teisės įgyvendinti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Be to, nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu, darytina išvada, kad teisė priimti palikimą ir paveldėti transmisijos būdu mirusio įpėdinio įpėdiniui galėjo pereiti tik tokiu atveju, jeigu šią teisę turėjęs įpėdinis mirė nepasibaigus įstatymo nustatytai palikimo priėmimo terminui; jeigu toks įpėdinis mirė, kai jau buvo praėjęs įstatymo nustatyta palikimui priimti terminas, jo įpėdiniai netenka teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą, nes teisė priimti palikimą jau buvo pasibaigusi jo (palikėjo) mirties momentu. Pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 588 straipsnio, reglamentavusio termino palikimui priimti prailginimą (pratęsimą), nuostatas teisė prašyti prailginti (pratęsti) palikimo priėmimo terminą (praleistą dėl svarbių priežasčių) buvo suteikta tik įpėdiniui. Mirusio įpėdinio įpėdiniai galėtų prašyti, kad jiems, o ne mirusiam įpėdiniu būtų pratęstas palikimo priėmimo terminas, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinis, turėjęs teisę priimti palikimą, mirė, kai dar nebuvo pasibaigęs terminas palikimui priimti, o mirusiojo įpėdiniai nespėjo (dėl svarbių priežasčių) įgyvendinti jiems įstatymo pagrindu perėjusios teisės priimti palikimą per likusią termino palikimui priimti (kuris buvo šeši mėnesiai) dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 c nutartis civilinėje byloje S. D. v. L N. V., bylos Nr. 3K-3-133/2011).

Nors pareiškėja nurodė, kad jos mama J. N. įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po S. M. mirties praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo silpnos sveikatos ir sunkiai sirgo, ir pati pareiškėja po savo mamos per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo ir taip palikimą priėmė, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jo dukra J. N. per įstatymo numatytą 6 mėnesių palikimui priimti terminą nesikreipė ir taip neišreiškė savo valios, kad norėtų paveldėti po S. M. likusį turtą, ji mirė praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, o būtent 2006-12-19, t.y. praėjus daugiau kaip 7 metams nuo teisės į palikimą – nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, atsiradimo dienos. Dėl nurodytos priežasties, pareiškėja, kaip jos įpėdinė, neteko teisės priimti mirusiosios nepriimtą palikimą, nes teisė priimti palikimą jau buvo pasibaigusi jo (palikėjo) mirties momentu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad J. N. sunkiai sirgo tik nuo 2002 m, kas matyti iš jos medicininių dokumentų (b.l. 19), todėl atmestinas teiginys, kad ji iki to laiko negalėjo priimti palikimo po J. N. mirties kreipiantis į notarą dėl pateisinamos priežasties. Taip pat pareiškėja teisme negalėjo paaiškinti, kodėl tik dabar, po 6 metų ji kreipėsi su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti po senelio S. M. mirties, nors po savo mamos J. N. mirties ji į notarą kreipėsi per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos V. M. pareiškimas pratęsti terminą palikimui priimti po senelio S. M. mirties netenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti V. M. pareiškimą pratęsti terminą palikimui priimti po senelio S. M. mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.