Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1416-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-16
Bylos Nr.
2A-1416-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00978-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
J. S.
Civilinė byla Nr. 2A-1416-260/2015,Proceso Nr. 2-34-3-00978-2014-3,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2; 30.9.1; 111.14; 121.14; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-939/2015 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei J. S. dėl pripažinimo teisės be bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus, susijusius su bendru daiktu.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-4), kuriame prašė pripažinti jai teisę be atsakovės J. S. sutikimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis atlikti statybos darbus pagal UAB ,,Vilkaviškio architektūros biuras“ parengtą projektinį pasiūlymą, priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai ir atsakovei lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybę įgijo iš A. G. 2007-02-22 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovė nuosavybę įgijo iš J. G. 2001-07-30 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Tarp ankstesnių savininkų A. G. ir J. G. naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta teismo sprendimu. Prienų rajono liaudies teismo 1979-12-06 sprendimu A. G. naudotis ir valdyti buvo paskirta pietinė gyvenamojo namo pusė, t.y. pirmame aukšte kambarys 27,53 kv.m., veranda bei virš šios patalpos pusę patalpų salkose su 14,54 kv.m. kambariu, taip pat laiptai į aukštą, o J. G. paskirta: kambarys 12,24 kv.m. virtuvė 9,54 kv.m. vonia 4,72 kv.m., sandėliukas 3,2 kv.m., koridorius prie sandėliuko su įėjimu į virtuvę šiaurinėje namo pusėje pirmame aukšte, patalpos salkose virš jam paskirtų patalpų. Be to J. G. buvo įpareigotas pasidaryti laiptus į aukštą jam paskirtoje namo dalyje. Ieškovė turi teisę naudotis pusę patalpų salkose bei laiptais į antrą aukštą, tačiau šios teisės realizuoti negali, kadangi ant laiptų ir tuo pačiu į antrą aukštą patekti galima tik per koridorių (patalpa II-3), kuriuo naudojasi atsakovė. Todėl ieškovė ketina įrengti duris namo vidinėje sienoje, esančioje tarp laiptų ir jos naudojamos patalpos. Ieškovei atlikus projektiniame pasiūlyme numatytus bendro daikto pakeitimus nežymiai būtų pakeistas atsakovės naudojimosi bendru daiktu teisių turinys. Ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą duoti sutikimą savo lėšomis atlikti statybos darbus pagal parengtą projektinį pasiūlymą. Pagal parengtą projektą numatytas bendro daikto pakeitimas t.y. įrengimas durų namo vidinėje sienoje, esančioje tarp laiptų ir ieškovės naudojamos patalpos (1-3) bei įrengti pertvarą, kuri atskirtų ieškovei priklausančius laiptus ir atsakovės naudojamą patalpą-koridorių (II-3). Atsakovė sutikimo nedavė ir nepaaiškino motyvų. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą, nes ieškovei būtina atlikti minėtus statybos darbus, siekiant užtikrinti ieškovės patekimą į namo antrame aukšte esančias ir ieškovei priklausančias patalpas. Minėti pakeitimai iš esmės nepažeidžia atsakovės teisių.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 26-28) nurodė, kad ji 2001-07-31 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš J. G. įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo. Nuo to laiko ji gyvena minėtame name ir nebuvo gavusi jokių pretenzijų nei iš buvusios bendraturtės A. G., nei iš dabartinės bendraturtės I. J.. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuoti 2000-05-25 pakeitimai ir pažymėti laiptai į mansardą iš patalpų I-3 ir II-3. Patalpa I-3 priklauso ieškovei, o II-3 jai, todėl ieškovei niekas netrukdo naudotis patalpomis esančiomis mansardoje ir į jas patekti iš savo patalpų. Atsakovė nurodė nesutinkanti, kad ieškovė į laiptus patektų per jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (II-1 ir II-3), nes tai pažeistų jos ir jos šeimos narių interesus. Atsisakymą ji grindžia tuo, kad jai sumažės nuosavybės teise priklausančio namo plotas (patalpos II-3, II-5), ribojamas naudojimasis patalpa II-5 ir joje esančiais įrenginiais. Ginčo laiptais patenkama į mansardoje esančią jai priklausančią patalpą pažymėtą (II-7).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu (b.l. 89–94) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir 3,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Teismas pripažino, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovei atlikti namo rekonstrukciją pagal pateiktą projektą yra pagrįstas. Sprendime jis nurodė, kad bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos darbus teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo kaip savininko teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Atsakovė nesutikimą atlikti statybos darbus pagrindė tokiai motyvais: ji negalėtų naudotis laiptais, negalės patekti į savo patalpas, esančias mansardoje, kur yra jos šeimos miegamasis kambarys, o užlipus laiptais į viršų iš karto patenkama į miegamąjį kur yra atvira patalpa, be to, sumažėtų jai priklausančio ploto apie 2 kv.m, būtų pažeistas jos ir jos šeimos privatus gyvenimas, būtų triukšmas, kadangi laiptai yra virš jai priklausančio vonios kambario, būtų apribota jos galimybė naudotis vandens talpykla, kuri yra virš laiptų. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Teismas vertino, kad įvykdžius rekonstrukciją pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą atsakovė neturėtų galimybės naudotis ginčo laiptais ir tuo pačiu patekti į savo patalpas mansardoje, nežymiai sumažėtų atsakovei priklausančių patalpų plotas, padidėtų triukšmas, sumažėtų galimybė atsakovei naudotis vandens talpykla, esančia virš laiptų. Atsižvelgdamas į tai, t.y. kad pagal pateiktą ieškovės projektinį pasiūlymą didinamos tik jai priklausančios daikto dalys, kad apsukinamas atsakovės patekimas į patalpas esančias mansardoje, nesant bendrasavininkų sutarimo, teismas ir padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas pažeistų kito bendrasavininko- atsakovės - teises, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas. Sprendime teismas taip pat nurodė, jog nors ieškovė ir tvirtina, kad ginčo laiptai priklauso jai, nes paskirti 1979-12-06 teismo sprendimu, tačiau, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovei dalį namo perleidęs J. G. įpareigotas teismo sprendimu pasidarė laiptus į aukštą jam priklausančioje namo dalyje. Iš minėto 1979-12-06 teismo sprendimo matyti, kad A. G. buvo paskirtos patalpos salkose su 14,54 kv.m. ploto kambariu virš namo dalies jai paskirtų patalpų pirmame aukšte, taip pat laiptai į aukštą, iš 1991-06-06 namo pirmo aukšto plano matyti, kad patalpoje (1-3) yra pažymėti laiptai į mansardą iš ieškovei priklausančių patalpų, bei mansardos plane pažymėti laiptai, kuriais buvo patenkama į mansardą bei patalpoje (1-4) ties laiptais pažymėtos durys. Tuo pačiu teismo sprendimu J. G. buvo paskirtos patalpos pirmame aukšte pažymėtos 1991-12-06 projekte (II-1) (II-2) (II-3) (II-4), (II-5), (II-6) ir mansardoje (II-7), iš minėto plano matyti, kad iš atsakovei priklausančios patalpos (II-3) laiptais patenkama į mansardoje atsakovei priklausančias patalpas (II-7). Ir iš teismo sprendimo matyti, kad J. G. buvo paskirta patalpos salkose virš jam paskirtų patalpų, be to iš teismo sprendimo spręstina, kad A. G. buvo paskirtas kambarys, o J. G. patalpa virš jam paskirtų patalpų pirmame aukšte. Iš namo pirmo aukšto bei mansardos plano matyti, kad ginčo laiptai yra virš atsakovei priklausančios vonios, todėl ir vertintina, kad šiuos laiptus įsirengė J. G..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą (b.l.97-101) kuriame pareiškė prašymą panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti jai teisę be atsakovės J. S. sutikimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis atlikti statybos darbus pagal UAB ,,Vilkaviškio architektūros biuras“ parengtą projektinį pasiūlymą, priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Apeliacinį skundą ji grindžia tokiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Prienų rajono liaudies teismo 1979 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo metu A. ir J. G. priklausančiame name buvo tik vieni, A. G. priklausančiose patalpose įrengti, laiptai, o antruosius laiptus įrengė teismo sprendimu įpareigotas J. G.. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo tik savo paaiškinimais. Tačiau tokios aplinkybės nepatvirtino atsakovės kviesti liudytojai, o ieškovės prašymu pakviesti liudytojai A. S., R. Č. ir A. K. patvirtino, kad name laiptai, dėl naudojimosi kuriais kilo ginčas, buvo įrengti iki 1979 m. gruodžio 6 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal ieškovės projektinį pasiūlymą yra didinamos tik ieškovei priklausančio daikto dalys, atsakovei yra apsunkinamas patekimas į patalpas, esančias mansardoje. Šios išvados yra grindžiamos neteisinga prielaida, kad ginčo laiptus, esančius tarp ieškovės naudojamos patalpos (I-3) ir atsakovės naudojamos patalpos (II-5) įrengė J. G. po to, kai buvo priimtas Prienų rajono liaudies teismo 1979-12-06 sprendimas. Šiuos ginčo laiptus naudotis A. G. paskyrė teismas. Iš A. G. namo dalį įgijusi ieškovė įgijo ir teisę naudotis laiptais. Atsakovė teisės naudotis laiptais neįgijo, ji patekimui į patalpą mansardoje laiptais naudojasi neteisėtai. Todėl pagal ieškovės pateiktą projektą norimi atlikti statybiniai darbai, atsakovės teisių nepažeis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.106-108) atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengia jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl leidimo vykdyti pagal parengtą projektą gyvenamojo namo rekonstrukciją be atsakovės – to paties namo bendraturtės – sutikimo.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovė atsisako duoti sutikimą ieškovės pageidaujamai namo rekonstrukcijai pagal ieškovės parengtą projektą pagrįstai, nes įvykdžius tokią rekonstrukciją būtų pažeistos atsakovės teisės - ji negalėtų naudotis laiptais ir negalėtų laiptais patekti į jai priklausančias patalpas, esančias mansardoje, kur yra jos šeimos miegamasis, kuris faktiškai yra ne kambarys , o atvira patalpa, be to, sumažėtų jai priklausančio ploto apie 2 kv.m, būtų pažeistas jos ir jos šeimos privatus gyvenimas, taip pat jai būtų apribota galimybė naudotis vandens talpykla, kuri yra virš laiptų.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teisę į šių pastatų dalį įgijo iš A. G. 2007-02-22 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovė nuosavybės teisę į šių pastatų dalį įgijo iš J. G. 2001-07-30 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Tarp ankstesnių savininkų A. G. ir J. G. naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta 1979-12-06 Prienų rajono liaudies teismo sprendimu: A. G. naudotis ir valdyti buvo paskirta pietinė gyvenamojo namo pusė, t.y. pirmame aukšte kambarys 27,53 kv.m., veranda bei virš šios patalpos pusę patalpų salkose su 14,54 kv.m. kambariu, taip pat laiptai į aukštą, o J. G. paskirta kambarys 12,24 kv.m. virtuvė 9,54 kv.m. vonia 4,72 kv.m., sandėliukas 3,2 kv.m., koridorius prie sandėliuko su įėjimu į virtuvę šiaurinėje namo pusėje pirmame aukšte, patalpos salkose virš jam paskirtų patalpų. Be to J. G. buvo įpareigotas pasidaryti laiptus į aukštą jam paskirtoje namo dalyje. Po šio turto padalijimo teismo sprendimu, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek šie asmenys, tiek vėliau ir jų teisų perėmėjai kiekvienas savo namo dalimi naudojosi atskirai, bendrai naudojamų patalpų name nėra. Pagal Namų valdos, esančios Prienų rajone, Veiverių apylinkėje, Skriaudžių kaime, Jaunimo g. 4, techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nuo 1991 metų name, valdomame bendraturčių, esančios patalpos jau buvo atskirtos kaip tai nustatyta 1979 m. teismo sprendimu, pagal pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikaciją kiekvieno iš bendraturčių valdomos ir naudojamos patalpos plane pažymėtos skirtingais simboliais: A. G. naudojamos patalpos pažymėtos indeksais I-1, I-2, I-3, ir I-4; J. G. – indeksais II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, II-6 ir II-7. Šiomis patalpomis naudojasi ir jų teisių perėmėjos ieškovė ir atsakovė. Paminėtoje namų valdos techninės apskaitos byloje esančiuose planuose nurodyta, kad iš ieškovės naudojamos patalpos (I-3) – kambario pirmajame aukšte – laiptais galima patekti į mansardoje esantį kambarį (I-4), o iš atsakovės naudojamos patalpos (II-3) – koridoriaus – kitais laiptais galima patekti į mansardoje esantį kambarį (II-7). Šie oficialūs pastato inventorizavimo duomenys, pagal kuriuos į mansardoje esantį kambarį (I-4) vieni laiptai įrengti iš A. G. teismo sprendimu paskirto kambario (I-3), o kiti laiptai į mansardoje esantį kambarį (II-7) įrengti iš J. G. teismo sprendimu paskirtos patalpos (II-3), t.y. šiam asmeniui teismo sprendimu paskirtoje namo dalyje, teisėjų kolegijos nuomone, ir leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad antraisiais laiptais teisėtai naudojasi atsakovė. Dėl šios priežasties nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė teisės naudotis laiptais neįgijo, ji patekimui į patalpą mansardoje laiptais naudojasi neteisėtai.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Prienų rajono liaudies teismo 1979 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo metu A. ir J. G. priklausančiame name buvo tik vieni, A. G. priklausančiose patalpose įrengti, laiptai, o antruosius laiptus įrengė teismo sprendimu įpareigotas J. G., nes to nepatvirtino atsakovės kviesti liudytojai, o ieškovės prašymu pakviesti liudytojai A. S., R. Č. ir A. K. patvirtino, kad name laiptai, dėl naudojimosi kuriais kilo ginčas, buvo įrengti iki 1979 m. gruodžio 6 d.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – liudytojų paaiškinimus. Ieškovės prašymu teisme apklausti liudytojai A. S., R. Č., A. K. paaiškino, kad name buvo tik vieni laiptai (iš koridoriaus II-3 į mansardą), apie laiptus iš kambario (I-3) jiems nėra žinoma. Atsakovės prašymu apklaustos liudytojos A. B. N. ir K. A. K. paaiškino, kad po A. G. ir J. G. skyrybų jos lankėsi pas A. G. ir matė jos kambaryje buvusius laiptus, apie padėtį tuo metu buvusią J. G. naudojamoje namo dalyje nežino. Kadangi visų šių liudytojų paaiškinimai apie name buvusius laiptus nėra išsamūs, jie tik iš dalies paaiškina apie name buvusius laiptus, kas yra fiksuota oficialiame rašytiniame dokumente – namo techninės apskaitos byloje – esančiais inventorizavimo duomenimis, teismas turėjo pagrindą liudytojų parodymais nesiremti.

Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais negalima. Šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovė, atsiliepime prašiusi atmesti ieškovės apeliacinį skundą, taip pat pareiškė prašymą priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie 50 Eur išlaidas, turėtas apmokant už advokato teiktą teisinę pagalbą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šis atsakovės prašymas tenkinamas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 50 Eur suma. (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis