- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-903-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- Kauno miesto apylinkės vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- G. J.
- Kategorijos
- 27.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys G. J. IĮ, G. J., VĮ Registrų centro Kauno filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Valstybės turto fondas dėl Kauno miesto savivaldybės rejestro tarnybos rejestro tvarkytojo 1997-07-18 įsakymo Nr.456 dalies panaikinimo, pripažinimo įmonę įsteigta neteisėtai ir jos likvidavimo bei VĮ Turto fondo paskyrimo įmonės likvidatoriumi.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausias prokuroras ieškiniu prašė: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės rejestro tarnybos rejestro tvarkytojo 1997-07-18 įsakymo Nr.456 dalį 1.8 dėl G. J. įmonės adresu Benediktinų g.45-3, Kaunas, registro Nr. IP 97-759, kodas 3499792 įregistravimo; pripažinti juridinį asmenį - G. J. įmonę neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo jo įregistravimo Kauno miesto savivaldybės Rejestro tarnybos registre momento, įmonę likviduoti. G. J. įmonės likvidatoriumi skirti Valstybės įmonę Valstybės turto fondą. Nurodė, kad pasinaudojus G. J. prarastu ir paskelbtu negaliojančiu pasu G. J. įmonę G. J. vardu įregistravo nenustatytas asmuo. Įmonė įsteigta neteisėtai, kadangi tikrieji įmonės steigimo tikslai yra neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia tuo metu galiojusias juridinio asmens steigimo taisykles: tikrasis steigėjas pareiškimo įregistruoti įmonę nepateikė, tikrojo įmonės savininko nenurodė, todėl pažeidė tuo metu galiojusios LR Įmonių įstatymo 3,7,21 str., Įmonių rejestro įstatymo 4 str. Dėl šių aplinkybių Kauno miesto savivaldybės Rejestro tvarkytojo įsakymo NR. 456 1.8 p. yra neteisėtas ir naikintinas, o įmonė pripažintina neteisėtai įsteigta nuo jos įregistravimo momento. Pripažinus įmonę neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu, įmonė likviduotina LR CK 2.108 str. ir 2.114 str. 2 d. nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino neteisėtu ir panaikino Kauno miesto savivaldybės rejestro tarnybos rejestro tvarkytojo 1997-07-18 įsakymo Nr.456 dalį 1.8 p. dėl G. J. įmonės adresu Benediktinų g.45-3, Kaunas, registro Nr.IP 97-759, kodas 3499792 įregistravimo. Pripažino juridinį asmenį - G. J. įmonę neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo jo įregistravimo Kauno miesto savivaldybės Rejestro tarnybos registre momento. Nusprendė likviduoti G. J. įmonę, likvidatoriumi skirti Valstybės įmonę Valstybės turto fondą. Priteisė valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos - 127 Lt žyminio mokesčio ir 134,50 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų siunčiant procesinius dokumentus šalims. Trečiajam asmeniui G. J. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisė 79,50 Lt patirtų kelionės išlaidų. Teismas nurodė, kad steigiant įmonę, steigimo dokumentus privalėjo pateikti ir pasirašyti pats individualios įmonės savininkas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendė, kad yra didesnė tikimybė, jog G. J. nesteigė individualios įmonės bei nepasirašinėjo steigimo dokumentų - todėl laikė šiuos faktus nustatytais ir įrodytais. Pačiam G. J. steigimo dokumentų nepildžius ir nepateikus savivaldybei, bei nesant duomenų, jog buvo sumokėtas mokestis už įmonės steigimą ir nemokėjus už tai nustatyto mokesčio - laikė jog buvo pažeistos imperatyviose teisės normose reglamentuotos juridinio asmens steigimo taisyklės, todėl panaikino Kauno miesto savivaldybės rejestro tarnybos 1997-07-18 įsakymą Nr. 456 punktą 1.8, o taip pat G. J. įmonę pripažino neteisėtai įsteigta CK 2.114 str. 1 d. antrojo punkto pagrindu. Konstatavo, kad jog įmonės steigimui buvo pateikti suklastoti dokumentai, ir tuo buvo pažeistos imperatyvios teisės normos bei viešoji tvarka. Taip pat nurodė, kad savivaldybės tarnautojai, priimdami ir tikrindami pateiktus dokumentus, privalėjo tinkamai ir teisėtai vykdyti savo funkcijas, laikytis įstatymo reikalavimų, tam tarpe ir imtis visų priemonių, kad nebūtų neteisėtai įsteigta įmonė. Nustatė, kad asmens dokumentas nebuvo pateiktas savivaldybei, ir sprendė, kad savivaldybės darbuotojams nepareikalavus originalių dokumentų ar notaro patvirtintų jų kopijų nustatant steigėjo tapatybę - atsakomybė dėl to tenka jiems. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog G. J. įmonė pripažinta neteisėtai įsteigta ir nuspręsta ją likviduoti, o steigėjai realiai nenustatyti ir neįtraukti į procesą, kad iš jų būtų galima priteisti išlaidas - išlaidas priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyse dėl 134,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų siunčiant procesinius dokumentus, ir 127 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei bei 79,50 Lt patirtų kelionės išlaidų – trečiajam asmeniui G. J. panaikinti ir tose dalyse priimti naują sprendimą. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad šioje civ. byloje yra du atsakovai: Kauno miesto savivaldybės administracija ir G. J. įmonė, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš vieno - Kauno miesto savivaldybės administracijos. Teigia, kad teismas, nustatęs, kad įmonė įsteigta neteisėtai ir nusprendęs ją likviduoti, nors tikrieji įmonės steigėjai nenustatyti, nesilaikė CPK 266 str. bei neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovus ieškinyje nurodo ieškovas. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, G. J. įmonė teismo buvo laikoma tinkamu atsakovu, o jokie kiti nedalyvaujantys byloje asmenys, kuriems gali būti nukreiptas reikalavimas, patraukti atsakovais nebuvo, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ir iš G. J. įmonės. Teismas, priimdamas ginčijamas sprendimo dalis, nusižengė jurisprudencijos tęstinumo principui, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimus analogiškose bylose, bylinėjimosi išlaidas priteisia per pusę abiems atsakovams (Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-30 sprendimu civ. byloje Nr. 2-274-435/2009, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra du atsakovai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, Kauno miesto savivaldybės administracijai priteisė pusę bylinėjimosi išlaidų).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo 2010-02-17 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti pilnai, todėl bylinėjimosi išlaidas turi apmokėti atsakovas. Byloje buvo du atsakovai, tačiau G. J. įmonė buvo pripažinta neteisėtai įsteigta ir nuspręsta ją likviduoti. Asmenys, įsteigę šią įmonę, taip ir nebuvo nustatyti, įtraukti jų į bylą atsakovais nebuvo galimybės, kaip ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų siunčiant procesinius dokumentus, žyminio mokesčio bei dėl patirtų kelionės išlaidų priteisimo pagrįstai sprendė, kad visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo - Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nesprendė klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, o tik konstatavo faktą, kad įmonė įsteigta neteisėtai nuo jos įregistravimo momento, steigėjai realiai nenustatyti, todėl visas išlaidas nuspręsta priteisti iš vieno atsakovo, kuris ir buvo atsakingas už įmonės įkūrimą t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų tarp dalyvaujančių byloje asmenų paskirstymo. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstais visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš vieno atsakovo. CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškinio patenkinimo atveju, vadovaujantis šiomis normomis tiek ieškovo, tiek teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma tenka atsakovui. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas konkretaus administracinio akto ir su jo priėmimu susijusių teisinių pasekmių atsiradimo teisėtumo klausimas. Administracinio akto priėmimas yra vienašalis veiksmas, todėl, nepriklausomai nuo to, jog jį sąlygojo netinkami nenustatytų asmenų veiksmai, institucija, kurios struktūrinio padalinio tarnautojas priėmė minėtą aktą, vertintina kaip vienintelis tinkamas atsakovas byloje. Byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl neteisėtu pripažinto administracinio akto priėmimo besikreipusių asmenų atžvilgiu, neprašoma, pvz., priteisti dėl neteisėtų veiksmų patirtą žalą ar panaikinti sandorius, sąlygojusius ginčijamo administracinio akto priėmimą, todėl net ir tuo atveju, jeigu dėl juridinio asmens registravimo besikreipę asmenys būtų žinomi, į nagrinėjamą bylą pagal ieškinio reikalavimus, kurių pagrįstumo klausimą įvertino teismas, jie galėtų būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, bet ne atsakovais. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. J. IĮ į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, šis proceso dalyvis negali būti vertinamas kaip atsakingas už nagrinėjamoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, kadangi byloje nėra ginčijami įmonės, kaip juridinio asmens, atlikti veiksmai, be to, įmonė ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pripažinta neteisėtai įsteigta, taip paneigiant jos teisinį subjektiškumą, o kartu ir galimybes atsirasti tiek materialinėms, tiek procesinėms piniginėms prievolėms jos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija negali būti vertinama kaip vien formalus atsakovas, nesusijęs su bylinėjimosi išlaidų atsiradimu dar ir dėl to, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji ginčijo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, prašė ieškinį atmesti, tvirtino ginčijamą administracinį aktą esant pagrįstu. Aplinkybė, kad kitoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas analogiškoje situacijoje priėmė kitokį sprendimą taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, kadangi pirmosios instancijos teismo formuojama praktika nėra privaloma aukštesnės instancijos teismui.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog, patenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė būtent iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.