- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- I3-2114-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00269-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Komisariatas, Vilniaus apskrities VPK) perskaičiuoti bei kompensuoti pareiškėjui 2008–2013 m. sumažintą bei neišmokėtą pareiginės algos dalį.
Pareiškėjas nurodo, kad iki 2013 m. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos padalinyje. 2008 m. statutiniams valstybės tarnautojams ir pareigūnams sumažintas pareiginės algos bazinis dydis. Nurodo, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl ekonominės krizės jo pareiginės algos bazinis dydis bus mažinamas, o pasibaigus ekonominei krizei pareiginės algos bazinis dydis bus perskaičiuotas bei kompensuotas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.
Paaiškina, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo. Atsakymo iš atsakovo negavo, todėl kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrių, kuris pareiškėjui paaiškino, jog jo pareiginė alga ekonominės krizės metu nebuvo sumažinta. Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad jo pareiginė alga nebuvo sumažinta (nes iš 2008–2013 m. pareiškėjo algalapių matyti, jog bazinis pareiginės algos dydis kasmet mažėjo), raštu kreipėsi į Policijos departamentą (toliau – ir Departamentas). Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pareiškėjo užimamos pareigos atitinka A lygio 8 kategoriją, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos jam nebuvo taikomos.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Departamentas nesiaiškino, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo sumažinta pareiginė alga, pakartotinai kreipėsi į Departamentą. Departamentas, atsakydamas pareiškėjui, nurodė, kad 2008–2009 m. darbo užmokestis statutiniams valstybės tarnautojams buvo skaičiuojamas vadovaujantis 2007 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. X-1270 ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-360 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikymo įstatymo pakeitimo“ nuostatomis, sumažinant pareiginės algos bazinį dydį. Pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui sumažintą pareiginės algos dydį, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas kompensuoti pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakyta priimti, išaiškinant, jog ieškinys nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o pareiškėjas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Komisariatą perskaičiuoti ir kompensuoti neišmokėtą pareiginės algos dalį. Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą, teisme gautą 2020 m. vasario 19 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo taikyti ieškinio senatį.
Nurodo, kad dėl ekonominės krizės Lietuvoje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai buvo mažinami valstybės biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui, siekiant stabilizuoti valstybės finansų sistemą. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė keletą įstatymų, susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų, teisėjų, valstybės politikų atlyginimo už darbą mažinimu.
Dėl pareiškėjo prašomos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą. Remdamasis LVAT formuojama praktika pažymi, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje. Antra, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių termino atnaujinimui svarbias aplinkybes. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindų, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad iš 2020 m. kovo 9 d. pažymos Nr. 5-PAZ(10)-90 matyti, jog pareiškėjui nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. priskaičiuota ir neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudarė nulį. Nurodo, kad skunde nurodyti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti grąžinta neišmokėta darbo užmokesčio dalis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas savo atsiliepimą iš esmės grindžia ginčui aktualiais teisės aktais (nuostatomis) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir formuojamą praktiką, nurodo, kad pareiškėjo darbo užmokesčio sumažinimas, kiek tai susiję su pareiginės algos (atlyginimo) baziniu dydžiu, nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip pat pažymi, kad ekonominės krizės laikotarpiu nebuvo mažintas statutiniams valstybės tarnautojams taikytinas priedų už kvalifikacines kategorijas ar laipsnius darbo užmokestis. Įvertinęs tai, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas neturi teisės į ekonominės krizės metu sumažinto darbo užmokesčio dalies kompensavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo Komisariato veiksmus, kuriais, pareiškėjo teigimu, Komisariatas nepagrįstai ir neteisėtai neperskaičiuoja ir nekompensuoja pareiškėjo pareiginės algos dalies. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė sumažinus valstybės tarnautojų pareiginės algos dydį laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2004 m. liepos 26 d. iki 2008 m. spalio 1 d. ėjo Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo pareigas. Nuo 2008 m. spalio 1 d. paskirtas eiti Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo pareigas. Pareiškėjui nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. nustatyta A7 valstybės tarnautojo kategorija, o nuo 2008 m. gegužės 1 d. – A8 kategorija. Pareiškėjui nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. suteiktas vyresniojo inspektoriaus laipsnis. 2008 m. gruodžio 5 d. suteikta 3 kvalifikacinė klasė, nuo 2008 m. gruodžio 5 d. – 2 kvalifikacinė klasė. Iš byloje pateiktų darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelių už 2008 – 2013 m. nustatyta, jog pareiškėjo pareiginės algos dydis 2008 m. gruodžio mėn. buvo 2155,00 Lt, 2009 m. sausio mėn. - 2090,00 Lt, 2009 m. rugpjūčio mėn. - 1980,00 Lt, 2013 m. vasario mėn. - 1980,00 Lt. Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus 2020 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 5-PAZ(10)-90 nurodyta, kad neapskaičiuota ir neišmokėta darbo užmokesčio dalis pareiškėjui nuo 2009 m. iki 2013 m. sudarė 0,00 Eur.
Pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. su prašymu dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK. Atsakymo į šį prašymą pareiškėjas iš atsakovo negavo. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Policijos komisariato Buhalterinės apskaitos valdybos darbo užmokesčio apskaitos skyrius 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 5-S-11612 „Dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo“ pareiškėjui nurodė, kad Valstybės tarnybos pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnių nei 14 kategorijų valstybės tarnautojams, o Valstybės tarnybos pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinai buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnių nei 10 kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę. Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas 2008 m. spalio 1 d. paskirtas į Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo (A lygio 8 kategorija) pareigas, todėl įstatymo nuostatos jam nebuvo taikomos.
Pareiškėjas, gavęs Departamento Buhalterinės apskaitos valdybos darbo užmokesčio skyriaus raštą, pakartotinai kreipėsi į Departamentą su 2018 m. vasario 1 d. prašymu, kuriame prašė paaiškinti, kokiais įstatymais, potvarkiais ar įsakymais remiantis pareiškėjui buvo sumažinta alga ir išdėstyti algos sumažinimo priežastis.
Departamento Buhalterinės apskaitos valdybos darbo užmokesčio skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. vasario 1 d. prašymą, 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. 5-S-1834 nurodė, kokiu teisiniu reguliavimu remiantis buvo apskaičiuotas valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą kompensuoti pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, išaiškindamas, kad ieškinys teismingas apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą kompensuoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
2020 m. gegužės 13 d. atsakovas pateikė teismui paaiškinimus, dėl kokių priežasčių buvo sumažintas pareiškėjo darbo užmokestis. Prie šių paaiškinimų atsakovas pridėjo Policijos departamento 2020 m. gegužės 13 d. pažymą. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo sumažintas dėl to, kad nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. teisės aktais kelis kartus buvo mažintas valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis.
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio (redakcija, galiojusi 2008–2009 m.) 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio (redakcija, galiojusi 2008–2009 m.) 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dydis buvo sumažintas dėl to, kad teisės aktais buvo mažintas bazinis dydis. 2008 m. gruodžio mėn. šis dydis buvo 490 Lt, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 Lt, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 450 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sumažintas pareiginės algos bazinis dydis (450 Lt) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas teisinį reguliavimą, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjui buvo mažintas jo pareiginės algos koeficientas.
2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymu Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas) buvo nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Pagal Grąžinimo įstatyme įtvirtintą reguliavimą, Komisariatas parengė paskaičiavimus dėl pareiškėjui grąžintinos sumos. Iš byloje esančios 2020 m. kovo 9 d. pažymos Nr. 5-PAZ(10)-90 matyti, kad pareiškėjui nepriskaičiuota ir neišmokėta darbo užmokesčio dalis (skirtumas) yra lygi 0,00 Eur (b. l. 36). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais paskaičiavimais. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kad atsakovo pateikti paskaičiavimai yra neteisingi.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi, jo teigimu, pareiškėjas praleido trijų metų terminą reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pateikti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra taikomas Grąžinimo įstatymas, pagal kurį neišmokėtos darbo užmokesčio dalys turi būti kompensuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, nepasibaigus šiam laikotarpiui, nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai apskaičiavo pareiškėjui nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (skirtumą), kuri yra lygi 0,00 Eur, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir kompensuoti 2008–2013 m. sumažintą bei neišmokėtą pareiginės algos dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.