Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. gegužės 19 d., priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. mirus jo motinai M. M., jis kaip vienintelis testamentinis palikėjos įpėdinis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties ir sužinojo, kad nėra įformintas palikimo priėmimas po motinos sutuoktinio Č. M. mirties. Nurodė, kad Č. M. mirė 2008 m. gegužės 19 d., jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad po Č. M. mirties liko jį pergyvenusi jo sutuoktinė M. M., ir du jų vaikai, pareiškėjas ir jo sesuo byloje esantį suinteresuotu asmeniu L. K.. Po palikėjo Č. M. mirties, nei pareiškėjo motina, nei jo vaikai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad visas palikėjo turtas priklausė jo sutuoktinei M. M.. Po palikėjo Č. M. mirties liko santuokoje įgytas bendros jungtinės nuosavybės teisėmis valdomas nekilnojamasis turtas: 1,73 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po Č. M. mirties jo turtu pradėjo rūpintis jo sutuoktinė M. M., kuri ir toliau liko gyventi bendrame jų name, naudojosi ir rūpinosi gyvenamuoju namu ir namų valdos žemės sklypu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, remontavo namą. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu tik teisme gali įrodyti, kad M. M. laiku priėmė sutuoktinio Č. M. palikimą, todėl šis nustatytinas faktas būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie Č. M. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Atsižvelgdama į tai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo teismo dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką.

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis 2025 m. gruodžio 10 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, nustatyta, kad Č. M. mirė 2008 m. gegužės 19 d. Taip pat iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad Č. M. mirė būdamas santuokoje su M. M.. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad Č. M. ir M. M. santuoka sudaryta 1957 m. gegužės 11 d. Iš Nekilnojamojo turto registro 2025 m. gruodžio 3 d. išrašų matyti, kad M. M. vardu buvo registruotas šis M. M. ir Č. M. santuokos metu įgytas turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Notaro T. P. V. 2025 m. rugpjūčio 19 d. išduotas liudijimas notarinio registro Nr. TPV-8256, patvirtina, kad pareiškėjas V. M. priėmė M. M. palikimą, pateikdamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto. Iš byloje pateikto 2025 m. gruodžio 8 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas Č. M. 2006 m. liepos 19 d. buvo sudaręs testamentą, notarinio registro numeris 4200. Taip pat iš minėto Testamentų registro matyti, kad po palikėjo Č. M. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreipęsis.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Remiantis CK 5.13 straipsniu, mirusiojo Č. M. sutuoktinė M. M. paveldi pagal įstatymą. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Po Č. M. mirties 2008 m. gegužės 19 d. per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau M. M. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. M. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad M. M. prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypus esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mokėdama už šį turtą su turto išlaikymu susijusius komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius. Taip pat byloje pateiktos 2009 m. birželio 10 d., 2010 m. birželio 8 d., 2011 m. birželio 22 d, 2012 m. birželio 12 d. 2013 m. birželio 5 d. 2014 m. birželio 10 d. paraiškos teiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos patvirtina, kad M. M. rūpinosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame sodino bulves ir kitas daržves, samdė techniką žemės naudojimui ir priežiūrai. Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinio mirties M. M. ir toliau liko gyventi bendrame jų name, naudojosi ir rūpinosi gyvenamuoju namu ir namų valdos žemės sklypu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, remontavo namą. Jokie kiti asmenys nėra priėmę Č. M. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad M. M. priėmė po sutuoktinio Č. M. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po M. M. mirties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. gegužės 19 d., likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. M. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.