Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-1036/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
1-5-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53916-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
E. M.
Kaltinamasis
E. P.
Advokatai
Anatolijus Novikovas, Laurynas Pakštaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-5-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53916-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.1; 2.3.6.4.5.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, nukentėjusiajai E. M., jos atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2017 m. spalio 15 d., apie 3:50 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja E. M. prieš jos valią, pastarajai esant neblaiviai ir miegojus ant dešinio šono lovoje šios sodybos kambaryje, esančiame 2-ajame aukšte dešinėje pusėje už vonios kambario, t. y. pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, atsigulė ant dešinio šono nukentėjusiajai už nugaros, numovė pastarajai maudymosi kostiumėlio kelnaites, padėjus ant nukentėjusiosios kairės peties savo ranką, įvedė savo lytinį organą į pastarosios makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. M. natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nukentėjusiąją E. M., pasinaudojęs pastarosios bejėgiška būkle.

Kaltinamasis E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad tą dieną buvo A. gimtadienyje. Nuvyko su R. ir jo draugu V. A. tuo metu nepažinojo. Nuvažiavo į sodybą, ten susipažino, pasveikino A. su gimtadieniu. Kai atvažiavo į sodybą, nukentėjusioji E. M. jau buvo atvykusi. Su svečiais jį supažindino A., pristatydama visus vardais. E. M. buvo su Ž., ji vakaro metu bučiavosi su juo, visur vaikščiojo susikibę už parankių, todėl pagalvojo, kad jis jos vaikinas. Nukentėjusioji E. M. vartojo alkoholį, ten gimtadienis, dauguma vartojo. Išgėrus alkoholio ėjo į pirtį, po pirties į „džiakuzi“. Kai vaikščiojo į pirtį E. M. kartu nebuvo. E. M. su maudymosi kostiumėliu nematė. Vėliau R. ir V. išvažiavo, jis paprašytas A. pasiliko. Buvo linksma kompanija, manė, kad viskas bus gerai. Po to dauguma žmonių ėjo miegoti, liko jis ir dar keli asmenys. Susiruošė eiti miegoti. Ž. klausė, kur galėtų miegoti. Parodė kambarį, kuriame nieko nebuvo, sakė „gali čia miegoti“. Pirmame aukšte buvo likę keturiese, jis, V. S., jo mergina ir Ž. E. M. buvo nuėjusi miegoti. Kai ėjo miegoti, nebuvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Negali pasakyti, kiek lovų buvo kambaryje. Miegojo ant lovos, vienas. Tame kambaryje nieko nebuvo, todėl ten ir atsigulė. Kambaryje šviesos nebuvo, bet nuo koridoriuje degančios šviesos matė, kad kambaryje nieko nėra. Per visą vakarą tik vieną kartą buvo antrame aukšte, tada kai ėjo miegoti. Bemiegant, jį pažadino Ž., liepė nusileisti į apačią. Kai atsigulė miegoti, iki Ž. žadinimo praėjo gal 40 min., gal pusę valandos. Tada jis buvo sumuštas, nes neva išžagino merginą. Pakeliui iš kambario į apačią sutiko du asmenis, jam atrodo, kad jie jau laukė pirmame aukšte. Antram aukšte koridoriuje ar laiptinėje nieko nesutiko. Negali būti, kad antrame aukšte sutiko A. Kai jį kambaryje žadino Ž., šalia daugiau nieko nebuvo. Nusileidus į apačią pasipylė smūgiai, neteko sąmonės, paryčiais jį rado moteris. Paprašė tos moters paskambinti. Jis paskambino motinai, kuri atvažiavo jo paimti. Nuvežė į Lazdynų ligoninę, jį ten apžiūrėjo, tačiau jis pageidavo važiuoti namo ilsėtis. Su savo kaimynu buvo nuvažiavęs aiškintis prie „Forum Palace“, norėjo išsiaiškinti, kodėl buvo sumuštas. E. M. sakė, kad jis ją išžagino, sakė, kad jei jis nerašys pareiškimo, tai ir ji nerašys pareiškimo. Kitą dieną po susitikimo parašė pareiškimą. Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, tokiu būdu prisidengia dėl jo sumušimo. Nežino, kodėl jis buvo sumuštas. Vakaro metu nebuvo asmenų, kurie būtų nusiteikę prieš jį. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Vakaro metu buvo išgėręs, bet tikrai ne girtas, suprato aplink vykstančius procesus. Vaizdo medžiagoje save atpažįsta, buvo apsigaubęs su antklode, kurią rado pirmame aukšte prie pirties.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji E. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą apie 6-7 val. atvažiavo į sodybą, su M. L., S. ir G. Atvažiavę paruošė maistą, svečiams. Tik atvažiavę nusinešė daiktus į kambarį, niekas nenurodė kur turės miegoti. Didžiąją laiko dalį praleido su Ž. Ji jam jautė simpatiją, tačiau pora nebuvo. Vakaro metu su A. planavo eiti į „džiakuzi“, persirengė „maudymukus“. Su Ž. leido laiką „džiakuzi“. Po to išėjo į kambarius miegoti. Vakarėlio metu visi lietuviškai kalbėjo, nebuvo, kad kas rusiškai kalbėtų. Vakarėlio pabaigoje jautėsi apsvaigusi, bet viską, kas aplink vyksta, suprato. Atsigulė viename kambaryje su Ž. į vieną lovą, po viena antklode, šnekėjosi. Su Ž. neplanavo turėti lytinių santykių. Ž. nesiekė turėti lytinių santykių. Ž. išėjo parūkyti. Prieš jam išeinant buvo su kelnaitėmis. Jam išėjus užmigo, ant dešinio šono. Nežino, kiek laiko praėjo, kai prabudo, suvokė, kas vyksta. Prabudo ir pajuto lytinį aktą. Ji dėvėjo maudymosi kostiumėlį iš dviejų dalių. Viršutinė maudymosi dalis buvo užsegta. Kelnaitės buvo visiškai numautos. Nejautė kaip jai buvo numautos kelnaitės. Pajutusi lytinį aktą, grįžo į sąmonę, išgirdo, kad rusiškai šnekama, tačiau neprisimena ką. Iš balso pažino, kad tai ne Ž., jis rusiškai nemoka. Pradėjo rėkti, šaukti, spyrė iš kojų. Mano, kad tas asmuo lytinio akto nebaigė. Buvo tamsu, nematė, ar spėjo asmuo spėjo apsigaubti. Ž. turėjo prasilenkti su tuo žmogumi, nes nuo asmens išbėgimo iki Ž. atėjimo praėjo akimirka. Buvo didelis stresas, Ž. klausė, kas įvyko. Jam papasakojo, kad su lytiškai santykiavo. A. buvo užėjusi, klausė, kas įvyko. Tada ji nusisuko į sieną, visą vakarą iki ryto ten praleido. Kelnaites rado, kai buvo su policija. Tą patį vakarą ieškojo, tačiau nerado. Iš kitų girdėjo, kad buvo muštynės, kad A. su E. nuo laiptų nukrito. Kitą dieną grįžo namo. Ją namo parvežė M. Parvažiavusi namo nuėjo maudytis, pirmiausia surinko daiktus, ėjo miegoti, po to nuėjo į dušą. Po įvykio buvo susitikimas prie „Forum Palace“. Susitiko ji, A., kaltinamojo pusbrolis ar kaimynas, E. ir draugas su panele dalyvavo. Susitiko daiktus perduoti ir pašnekėti dėl muštynių. Susitikimo metu kaltinamojo kaimynas ar pusbrolis neadekvatus buvo, buvo pradėta grasinti dėl muštynių. Ji bandė pasakyti, kas įvyko, tačiau jos niekas neklausė. Ji nežinojo kaip elgtis, nenorėjo, kad kas sužinotų apie išžaginimą, vengė viešumo. Ji palaiko civilinį ieškinį. Patirta žala susideda iš psichologinių išgyvenimų. Po įvykio labai blogai jautėsi. Įvykio metu dirbo. Dėl šio įvykio ėmė nemokamas atostogas, nes suprato, kad fiziškai nepajėgs dirbti. Per atostogas didžiąją laiko dalį buvo su A. Jos buvo įbaugintos E. kaimyno K. Grasinimai buvo Ž. susidorojimu prie „Forum Palace“, A. buvo žinutės iš R. ir K. Vaizdo medžiagoje ji atpažįsta kaltinamąjį, kuris apsigaubęs jos patalyne. Tas daiktas, kuriuo vyras apsijuosęs, yra jos.

Liudytoja A. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šventė gimtadienį sodyboje su draugais. Vakare atvažiavo Ernestas su draugais. Pirma į sodybą nuvyko ji, S., G., E. ir Mantas. Važiavo 2 mašinos, reikėjo vežti daiktus. Vėliau atvažiavo A. su V., E., Ž., T. J. su J. Vėliausiai atvažiavo kaltinamasis su dviem draugais – G. ir R. Kai atvažiavo paskutiniai svečiai, daug kas iš svečių jau miegojo, buvo vėlus vakaras. E. ne draugas ir nepažįstamas. Jis R. draugas. Supažindino naujai atvykusius su tais, kas dar buvo pirmame aukšte. G., R. ir E. atvažiavę pasveikino su gimtadieniu, prisėdo prie stalo, išgėrė, sakė važiuos namo, ji siūlė pasilikti. G.s su R. išvažiavo, E. liko. Vakaro metu ėjo į pirtį, į kubilą, E. pasikvietė. Ėjo ji, E., A. ir V. Kiti jau miegojo. Vakarėlio pradžioje daugmaž buvo sutarę kur kas miegos, bet išėjo taip, kad kiekvienas skirtingai miegojo. Užsiėmė kambarius, kai atvažiavo, pasidėjo daiktus, kur patogiausia. Nuėjus E. su Ž. miegoti daug kas irgi nuėjo miegoti. Ji pati paskutinė nuėjo miegoti. Tuo metu dar buvo likę A. ir V. Kai ėjo prie stalo, nusileido Ž. iš viršaus ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko E.. Kur tuo metu buvo E. – nežino. Ž. pradėjo klausinėti, kas nutiko, nusistebėjo, kodėl klausia jų kas nutiko. Ž. sakė, kad nuėjo parūkyti, grįžęs pamatė, kad E. verkia. Tada ji pakilo į viršų, pamatė E., kuri kūkčiojo, verkė, aiškiai nešnekėjo, vos suprato, ką ji sako. Ž. nieko nesakė, teigė, kad kažkas atsitiko, jis negali suprasti kas. Ji klausinėjo E. kas nutiko. E. jai sakė, ją bandė išprievartauti ar išprievartavo. Ji aiškiai nešnekėjo, buvo pasimetusi, apsiverkusi, minėjo, kad tas asmuo šnekėjo rusiškai. E. sunkiai šnekėjo, buvo emociškai palūžusi. Kai ji užėjo į E. kambarį jokios „kaldros“ ar patalynės nebuvo. E. gulėjo su striuke ar apsiklojusi, ar užsidėjusi. Ž. buvo pasimetęs, susinervinęs, sakė, kad matė E. Visi buvo susinervinę, nesuprato, kada tai spėjo įvykti. Pakilusi į viršų ji matė kaip Ž., V., E. kalbėjosi tarpusavyje. Kiek nugirdo jie klausinėjo, ar buvo pas E. kambaryje, ar lindo prie jos. Neišgirdo ką atsakė E. E. bėgo nuo berniukų. Nežino, kodėl E. bėgo. E. bėgdamas užkabino ją, jie kartu nukrito nuo laiptų. Tiksliai aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivi. Vakarėlio metu visi vartojo alkoholį. Kitą dieną atsikėlė apie 9 valandą. Namo išvažiavo apie 12-13 val. Ji važiavo su S. ir G. E. važiavo su M. Po gimtadienio su E. buvo susitikusios gal po dienos. R. jai paskambino, kad E. ieško, nori pabendrauti. Paskambino E. ir susitiko pašnekėti. E. norėjo paklausti E., kodėl jis prie jos lindo, priekabiavo prie miegančios. Susitiko kitą dieną „Forum Palace“ aikštelėje. Ji ir E. važiavo, R. buvo, jo mergina L., E. ir E. dėdė K. K. grasino susidorojimu dėl to, kad E. sumušė, reikalavo 5000 eurų. Kai E. pasakė, kad E. su ja nederamai elgėsi ir ją išžagino, E. dėdė sakė, kad jei taip buvo, jos turi kreiptis į ligoninę, į policiją. Tuo metu E. nieko nesakė. Po pokalbio prie „Forum Palace“ E. buvo labai sugniuždyta, verkė. Tą patį vakarą E. nuvežė į Antakalnio ginekologijos kliniką, po to nuvažiavo į policiją prie Mindaugo „Maximos“. Po įvykio ji E. išvežė pas savo mamą į kaimą, kad ji užsimirštų. E. pažįsta keletą metų. Yra geros draugės, šalia gyvena. E. neturi savybių išsigalvoti, meluoti. Žino, kad vakarėlio metu A. su V. filmavosi, kai šoko. Yra įrašas, kur A. su V. šoka, kažkas su E. patalyne, „kaldra“ apsivyniojęs praeina. Vytautas sakė, kad matė einantį E. su „kaldra“ ar užklotu. Tai E. „kaldra“, nes tik ji vežėsi patalynę.

Liudytoja S. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo A. gimtadienyje, (duomenys neskelbtini). Į gimtadienį atvyko su A., E., M. ir G.. Vėliau atvažiavo A. su V., E. ir Ž. Vakaro metu šoko, valgė, gėrė, ji maudytis nėjo. Vakaro metu jai pasidarė bloga ir ji nuėjo miegoti. Miegojo rastame laisvame kambaryje. Atsikėlus ryte visi gėrė kavą. Ryte bendravo su E., ji elgėsi keistai, buvo be nuotaikos. Apie įvykius per gimtadienį kalbėjo vėliau. E. jai sakė, kad ją išprievartavo. D. E. nepasakojo, tik sakė, kad tai padarė E. Ryte pastebėjo, kad A. šlubuoja. A. jai aiškino, kad nukrito nuo laiptų. E. yra jos bendradarbė, kolegė, draugė daugiau nei 2 m. E. nebūdinga savybė išsigalvoti, meluoti.

Liudytoja A. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš metus laiko buvo draugės A. gimtadienyje. Į gimtadienį važiavo su draugu V. Iš gimtadienio svečių pažinojo S., su kitais susipažindino A. Svečiai į gimtadienį suvažiavo etapais. Vėlai vakare, tiksliai kada nežino, atvažiavo dar keturi, trys vaikinai. Svečiai vakaro metu vartojo alkoholį. Matė, kad ir kaltinamasis vartojo alkoholį, nes sėdėjo šalia jos. Vakaro metu ji su V. šoko, ėjo į pirtį, kubilą. Kaltinamasis su jais taip pat ėjo į pirtį. Pamena, kad kai ji su V.šoko kaltinamasis buvo atėjęs pusnuogis, apsigaubęs antklode. Miegoti nuėjo apie 3-4 valandą nakties. Vakaro metu bendravo daugiausiai su V., su kitais svečiais bendravo mažai. Didžioji dalis svečių nuėjo miegoti anksčiau nei ji su V. Vakaro metu, sėdint pirtyje išgirdo, kad kažkas nukrito. Kai išgirdo triukšmą V. pirtyje nebuvo. Išgirdusi triukšmą ji iškarto išėjo iš pirties. Išėjusi pamatė gulinčius A. ir kaltinamąjį. Kaltinamasis atsistojo ir išbėgo iš sodybos. E. iš sodybos pabėgo vienais apatiniais, neapsirengęs. Ji teiravosi kas nutiko. Jai pasakė, kad į E. kambarį buvo atėjęs E., jis prie jos lindo, išprievartavo. Ji buvo nuėjusi pas E. į kambarį pasiklausti, kas nutiko. E. visą laiką verkė, nieko nesakė. Ji klausė, ar ją išprievartavo, E. atsakė, kad taip. D. E. nepasakojo. Apie išprievartavimą pirmiausiai išgirdo iš A., kuriai padėjo atsikelti, kai ji buvo nukritusi. Tuo metu kai A. nukrito nuo laiptų, E. buvo pusnuogis, tik su apatinėmis kelnaitėmis. Ryte atsikėlė kai jau buvo šviesu. Pabuvo apie 30 min. ir išvažiavo.

Liudytojas V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pakviestas į draugės gimtadienį. Nuvyko į gimtadienį, buvo daug svečių, susipažino su jais visais. Gimtadienio metu kažkuriuo momentu atvažiavo kaltinamasis su draugais. Kaltinamasis liko šventėje, kartu ėjo į pirtį, į kubilą. Vienu momentu su A. šoko, priėjo kaltinamasis iš tos pusės kur yra laiptai. Iš paskos atbėgo Ž., klausdamas „ką padarei?“, „kas atsitiko?“. Išjungė muziką, įjungė šviesą, nuėjo į antrą aukštą aiškintis, kas atsitiko. Su kaltinamuoju, Ž. pakilo į antrą aukštą. Užėjęs į kambarį pamatė nukentėjusiąją ant lovos susigūžusią, isteriškai verkiančią. Paklausė, kas atsitiko, kodėl taip yra, ji pasakė, kad ja pasinaudojo kaltinamasis. Jis klausė, ar tikrai taip padarė, jis gynėsi, kad to nedarė. Ž. kaltinamojo klausė, tai kodėl aš mačiau, kai išėjai iš to kambario, uždarei duris ir žemyn nusileidai? Kaltinamasis tuo momentu išsirovė ir bėgo link laiptų žemyn. Viršuje A. buvo pakilusi ant laiptų viršaus, bėgdamas jis susidūrė, užkliuvo, abudu nukrito žemyn nuo laiptų. Greitu žingsniu su Ž. leidosi žemyn, pamatė, kaip kaltinamasis išbėgo pro išėjimo duris. Bėgdamas kaltimamasis virto ant gėlyno, nubėgo į automobilių pusę. Tada paskutinį kartą matė kaltinamąjį. Grįžo atgal, su A. neužilgo kažkuriuo momentu nuėjo miegoti. Ryte atsikėlę kaltinamojo nerado. Vakarėlio metu susidarė įspūdis, kad E. buvo pora su Žygimantu. Jis šoko kartu su A., šitą šokį telefonu užfiksavo. Vaizdo įraše matyti kaip įtariamasis nusileido apsidengęs antklode. Kambaryje E. isteriškai verkė, kūkčiojo, labai sunkiai paaiškino, nes isterija buvo labai didelė, sakė, kad ja pasinaudojo. Po įvykio buvo susitikęs su E., ji klausė ką daryti, patarė kreiptis į policiją, palydėjo į komisariatą Algirdo gatvėje. Žinojo, kad kvies į policiją, tačiau parodymų tarpusavyje nederino, papasakojo viską kaip buvo.

Liudytoja G. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gimtadienis. E. sakė, kad ją išprievartavo. Ji tuo netiki, nes būtų girdėjusi riksmus. Vakaro metu girdėjo, kad buvo konfliktas, girdėjo, kad kažkas garsiai šneka, rėkia. Pagalvojo, kad švenčia, net neatkreipė dėmesio. Konflikte nedalyvavo. Ji viena pirmųjų, kuri nuėjo miegoti. Vartojo alkoholį, bet nelabai daug. Ryte atsikėlė viena iš pirmųjų. Prieš ją buvo atsikėlęs T. ir J. Po kažkiek laiko A. papasakojo, dėl ko konfliktas, kalbėjo, kad E. išprievartavo. Ryte su E. tik pasisveikino. Iš E. elgesio ryte nepasakytų, kad kažkas būtų buvę. Iš žmogiškosios pusės mergina, jeigu ją išprievartauja, tikrai nesėdės linksma, lyg niekur nieko nebūtų buvę. Ryte atsikėlusi pastebėjo, kad A. koja buvo visa mėlyna, ji šlubavo. Sakė užsigavo, ar nuo laiptų nusivertė.

Liudytojas R. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į gimtadienį maždaug su V. ir E.. Apie 2.20- 2.30 val., išvažiavo namo, vežė V. V. negėrė, buvo kaip vairuotojas. E. liko. Buvo M. gimtadienis. Kai atvažiavo svečiai jau buvo, jie buvo paskutiniai. Gimtadienio metu šiek tiek vartojo alkoholio, nematė, ar E. vartojo, negali to pasakyti. Gimtadienio metu nebuvo konfliktinių situacijų, tvarkingai ir adekvačiai viskas vyko. Grįžęs namo tos nakties ryte sulaukė V. S. skambučio, kuris paklausė, ar tavo draugas gyvas? Vakare išsiaiškino, kad E. P. guli labai prastoj būklėj, jį pamatęs liko šoke. E. P. mama liepė pasiteirauti, kur buvo, nes buvo dingę dokumentai, kortelės ir drabužiai. A. M. teiravosi, sakė, kad nežino ir nematė. E. daiktus kitą dieną jam perdavė. Apie įvykį važiavo kalbėtis prie „Forum Palace“. Pokalbyje apie įvykį nedalyvavo, nieko negirdėjo.

Liudytojas M. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo M. gimtadienyje. Vakarėlio metu truputį išgėrė. Nuėjo miegoti, miegojo mašinoje. Į gimtadienį pakvietė A., jie kartu dirbo. Vakarėlio metu konfliktinių situacijų, muštynių, nematė. Nepamena, kada kitą dieną išvyko namo. Jis pavėžėjo E. E. pakeliui nepasakojo įspūdžių apie vakarėlį. Tuo metu buvo pavargę, po to vakarėlio, E. niekuo nesiskundė.

Liudytojas T. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į A. gimtadienį. Su visais pasisveikino. Sėdo prie stalo ir „baliavojo“. A. E. su savo draugais. Tiksliai nežino kelintą valandą, mano, kad apie 11 val. Su A., G. ėjo į pirtį. Išėjus iš pirties, į „džiakuzį“, vėl grįžo į pobūvių salę, šoko, gėrė. Su J. į viršų nuėjo miegoti. Ryte atsibudo. G., A., jis ir Ž. miegojo tame pačiame kambaryje. Ž. pirmas nuėjo į apačią, jis antras. Pasidarė kavos, sėdėjo terasoje. Apie išprievartavimą nieko nežino, tik po kažkiek laiko sužinojo, kad išprievartavo. A. skambino, sakė, kad nuvažiavo po gimtadienio tyrimus daryti. Kitą rytą terasoje visi sėdėjo, E. buvo be nuotaikos.

Liudytojas Ž. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo A. gimtadienyje. Iš gimtadienio svečių pažinojo tik A. ir E. Kiti buvo nepažįstami. Gimtadienis buvo įprastas – alkoholis, muzika, linksmybės. Gimtadienio eigoje daug bendravo su E. Nuėjo į kubilą lauke, išgėrė, pašoko. Po vidurnakčio, kartu su E. nuėjo į viršų, buvo su ja kambaryje. Po kiek laiko išėjo parūkyti į lauką ir tualetą. Grįždamas pas E., kambario tarpdury susitiko E., kuris buvo prisidengęs „kaldra“, buvo pusnuogis, be „maikės“. Įėjęs į kambarį pamatė, kad E. verkia, guli lovoje. Paklausė, kas atsitiko, ji atsakė kad ja pasinaudojo, verkė. Iškart nesuprato. Nuėjo į apačią, prie stalo sėdėjo V., V. panelė. Priėjo prie E. o paklausti, ką padarė. E. atsakė, kad nieko nedarė. Tada jis (Ž. Ž.) pasiūlė nueiti į viršų, parodyti, kad E. verkia, kad kažkas buvo. V., jis ir E. užlipo į viršų pas E. Klausė E., ar E. buvo pas ją kambary. Ji sakė, kad taip jis buvo, tada E. išbėgo iš to kambario. Ana tuo metu buvo pakilusi laiptais. E. užkliuvo už A. ir jie nusirito kartu su A. nuo laiptų. A. liko gulėti nukritusi nuo laiptų, o E. išbėgo toliau pro terasos duris. Daugiau jo nematė. Su V. pabuvo, parūkė, užlipo atgal pas A., pas E. į tą patį kambarį. Ryte konkrečiai niekas nebendravo. A. labai šlubavo. Kitą dieną teiravosi, kaip E. jaučiasi, tačiau stengėsi detalių neklausinėti. Prieš gimtadienį E. nepažinojo. E. rodė dėmesį kaip merginai, nebuvo pora, tiesiog simpatizavo vienas kitam. To vakarėlio metu su E. neturėjo lytinių santykių. Kai ėjo miegoti, E. nebuvo smarkai apsvaigusi nuo alkoholio, savarankiškai galėjo nueiti. Kai išėjo parūkyti, užėjo į tualetą, matė prie stalo V. su mergina. E. tuo metu pirmame aukšte nebuvo. Išėjo į terasą parūkyti, vienas rūkė. Nuo momento, kada išėjo iš E. kambario, iki kada sutiko E., praėjo apie 15-20 min. Kai grįžo parūkęs, V. su mergina dar buvo pirmame aukšte, sėdėjo, kalbėjo, gal šoko, tiksliai neprisimena. Kai nuėjo į pirmą aukštą, po pokalbio su E., E. buvo prie stalo, stovėjo prisidengęs su „kaldra“. Kai nuėjo atgal pas E., jis apsigaubęs ta „kaldra“ ir buvo visą laiką. Iš kambario E. išbėgo be „kaldros“, buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. „Kaldra“ šviesi buvo, su raštais.

Liudytoja L. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ryte, rugsėjį ar spalį reikėjo nueiti į tualetą. Išėjus į koridorių pamatė baisią sceną, pamatė labai sumuštą vyrą. Vyras prašė pagalbos. Paprašė paskambinti. Jis kažkokį numerį sakė, paskambino giminaičiams. To vyro vardas E. Giminaičiai klausė kaip kas. Žmogus, kurį rado sumuštą, iškart kalbėjo lietuviškai, po to rusiškai. Vyras buvo tik su kelnaitėmis. Tai buvo rytas, tiksliai negali pasakyti.

Liudytojas D. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis tvarko giminaičių sodybą. Kaltinamojo nepažįsta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patvirtinti buvo paskelbti liudytojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojas. Jis gyvena šioje sodyboje ir priiminėja svečius, kurie nuomoja sodybą. 2017-10-14 sodyba buvo išnuomota svečiams. Jis paruošė sodybą, iškūreno pirtį ir nuėjo į savo kambarį - namuką, esantį maždaug 50 metrų nuo nuomojamojo namo. Šventės metu jokių konfliktų, muštynių nebuvo. 2017-10-15 apie 13.00 val. jis atėjo į namą jį tvarkyti, nes po 15.00 val. turėjo atvykti kiti svečiai, o žmonės, kurie prieš tai išsinuomojo namą, turėjo išvykti iki 14.00 val. Kai jis tvarkė namą, jokių nesusipratimų tarp svečių nebuvo, į jį su prašymais niekas nesikreipė, jokių paliktų daiktų jis nerado. Į sodybą patalynę atveža patys svečiai (t. 1, b. l. 39).

Liudytojas J. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendradarbė A. M. pakvietė į gimtadienį Tą dieną dirbo, todėl į gimtadienį važiavo iš karto po darbo, apie 22 val. važiavo su bendradarbiu T. J. Kai atvyko gimtadienis jau buvo prasidėjęs. Ne visus svečius pažinojo. Pažinojo tik bendradarbius A. M., T. J., G. D., A. draugę E. Po valandos nuo jų atvykimo, atvyko E. Vakaro metu konfliktinių situacijų nebuvo. Išgėręs alkoholio, pasijuto blogai ir apie 1 val. nuėjo miegoti. Apie 3 valandą buvo pabudęs, nusileido į pirmą aukštą, apie 20 minučių pakalbėjo su T. J. ir vėl nuėjo miegoti. Matė, kad A., E., kitas vyrukas su mergina, ėjo į pirtį. Ryte atsikėlė, matė E., kuri lauke sėdėjo ant suoliuko, su niekuo nekalbėjo, daug rūkė. Ryte E. nebuvo. Po gimtadienio A. į darbą negrįžo, sakė, kad koją susižalojo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patvirtinti buvo paskelbti liudytojo J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas J. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo 2017 m. spalio mėnesio 14 d . apie 23.00 val. kartu su bendradarbiu T. J. pagal bendradarbės A. kvietimą dalyvauti jos gimtadienyje. Jis ir T. atvažiavo kiekvienas savo automobiliu. Kai jie atvažiavo į sodybą, joje jau buvo A., S., K., G. D., mergina vardu E. ir dar trys vaikinai ir dvi panelės. Visi svečiai linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 24.00 val. į sodybą automobiliu atvažiavo trys vaikinai, vienas iš jų buvo E. E. vizualiai yra jo bendraamžius, gal kažkiek jaunesnis. Jis apie 175 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, atrodo, trumpai rudos spalvos plaukų, kurių daugiau buvo pakaušio srityje. Pas E. ant kaklo buvo tatuiruotė, kažkokios juostos. Po to visi svečiai namo 1-ame aukšte, pobūvio salėje gėrė alkoholinius gėrimus, jis taip pat vartojo alkoholį. Maždaug apie 01.30 val. jam pasidarė bloga, todėl jis nuėjo į namo antrą aukštą, nes norėjo miegoti. Iš pradžių jis nuėjo į vieną kambarį, į kurį būtent nepamena. Kambaryje buvo, atrodo 4-ios lovos. Šiame kambaryje jis miegojo iki 03.00 val. Apie 03.00 val. jis prabudo ir pamatė, kad kambaryje kitoje lovoje gulėjo panelė, kurios jis iki 2017-10-14 nebuvo matęs. Tada jis nusileido į namo 1-ąjį aukštą. Apačioje jis pamatė, kad į pirtį, esančią 1-ajame aukšte nuėjo A., E. ir dar vienas jam nepažįstamas vyras ir jo draugė. Apačioje jis su maudymosi kelnaitėmis sutiko T. J., jis matyt buvo pirtyje. Jis su T. trumpai, apie 5-10 minučių pašnekėjo apačioje ir po to kartu su juo iš karto nuėjo į kitą kambarį, kuris buvo 2-ame aukšte. Viso namo 2-ame aukšte buvo 4 kambariai. T. pradėjo eilės tvarka nuo laiptų atidarinėti kambarių duris ir žiūrėti ar juose yra laisvų lovų. Jis pats nežiūrėjo, nes buvo labai girtas. Kiek pamena, T. buvo atidaręs dviejų kambarių duris ir pasakęs, kad kambariai yra užimti. Jis nežino, kas ir kiek žmonių buvo tuose kambariuose. Po to T. atidarė trečiojo kambario duris ir jie nusprendė ten pasilikti miegoti, nes šiame kambaryje buvo jų bendradarbė G. D., todėl ir nusprendė, kad geriau miegoti su pažįstamais žmonėmis. Kambaryje buvo 3 lovos, 2- viengulės ir viena- dvigulė. Jis ir T. atsigulė miegoti ant dvigulės lovos. G. miegojo ant viengulės lovos. Jis iš karto užmigo, miegojo iki 08.00 val. Naktį nebuvo prabudęs, nieko negirdėjo ir nematė, kad vyko sodyboje naktį, nes buvo girtas. Jis atsikėlė apie 08.00 val. Pamatė, kad kambaryje be T. ir G.s miegojo ir A. Jis nežino ir negirdėjo kada į kambarį atėjo A. Jis laiptais nusileido į 1-ąjį aukštą, kur pobūvių salėje pamatė ant suoliuko kažkieno drabužius - juodos kelnes, megztinį, maikę. Jis nežino ar tarp drabužių buvo kokių nors daiktų ar dokumentų, ar ne. Apie 10.00 val. pradėjo keltis kiti žmonės. Jie pradėjo ruoštis išvažiuoti, pradėjo tvarkyti namą. Jis pamatė, kad po 10.00 val. namo 1-ajame aukšte susirinko visi svečiai, išskyrus tuos tris vaikinus, taip pat ir E., kurie atvažiavo į sodybą paskutiniai. Jis paklausė A. ir T. kieno čia drabužiai guli ant suoliuko. T. atsakė, kad nežino, o A. atsakė, kad šiuos drabužius pamiršo kažkas iš tų trijų vaikinų, kurie atvažiavo paskutiniai. Jis paklausė A., kaip jie galėjo pamiršti tuos drabužius, bet A. jam nieko konkretaus neatsakė. Po to kažkas pradėjo apžiūrinėti tuos drabužius ir tarp jų rado piniginę ir dokumentus, nežino kokius. E. visą laiką tylėjo, rūkė lauke. Apie 14.00 val. visi išvažiavo iš sodybos. Po kelių dienų jis paklausė A. kieno gi drabužiai buvo palikti sodyboje. Tada A.atsakė, kad E. jai pasakė, kad ją (E.) naktį kambaryje, kuriame ji miegojo, išprievartavo E. A. pasakė, kad tie vaikinai, ar vyrai, kurie tuo metu nemiegojo, lyg tai bandė apginti E. ir tarp jų ir E. lyg tai įvyko kažkokios muštynės, bet tiksliai apie tai jis nežino. Jis pats jokio triukšmo negirdėjo, niekur nedalyvavo, nežino ir nematė, kas įvyko naktį sodyboje. Jis paskutinį kartą sodyboje, namo 1-ajame aukšte, matė E. su maudymosi kelnaitėmis apie 03.00 val., kas vyko toliau - nežino ir nematė. Ana po kelių dienų pasakė, kad E. rašys pareiškimą į policiją dėl šio įvykio, sakė, kad E. jai grasino, kad suras tuos žmones, su kuriais mušėsi, ir atkeršys. Jis asmeniškai su E. apie šį įvykį nekalbėjo (t. 1, b. l. 68-69).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patvirtinti buvo paskelbti liudytojos L. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja L. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P. yra jos draugas. Ji gyvena kartu su R. B.. 2017 m. spalio 15 d. apie pietus R. paskambino A. M. draugas V., kuris yra A. M. draugas, ir paklausė ar jo, t. y. R. draugas gyvas. Ji suprato, kad kalbama apie E. P., kuris dieną prieš tai kartu su R. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), kur šventė A. gimtadienį. Buvo įjungtas telefono garsiakalbis, todėl ji girdėjo jų pokalbį. R. V. paklausė, kas atsitiko, į ką V. atsakė - „paklausk pas savo draugą“ ir padėjo ragelį. R. bandė skambinti E., bet jam nepavyko prisiskambinti, nes jo telefonas buvo išjungtas. Tada R. paskambino E. mamai, kuri pasakė, kad E. guli namuose sumuštas. Po kelių dienų, atrodo, spalio 17 d. jie susitiko su E. prie jo namų, jis sunkiai ėjo, jo veidas buvo su mėlynėmis. E. prie namo papasakojo, kad jis sodyboje nuėjo miegoti vienas į kambarį 2-ame aukšte, atrodo, kambarys yra pirmas iš kairės užlipus iš apačios, kad tame kambaryje nieko nebuvo. Jis ten atsigulė ir užmigo. Po kažkiek laiko tame kambaryje kažkas įjungė šviesą ir pasakė jam nusileisti į apačią. Jis prabudo, nusileido į apačią vien su triusikais, ir V. jo paklausė „lietei ją?“, bet nesulaukęs jo atsakymo, V.s jam trenkė vieną kartą į veidą. E. sakė, kad jis dar bandė atsistoti, bet V. jam trenkė į veidą antrą kartą, ir jis „atsijungė“. E. sakė, kad po antro smūgio jis bandė bėgti, sakė, atsimena, kad buvo lauke, kad ji vijosi V. ir kiti žmonės iš sodybos, o po to tik atsigavo kažkur prie (duomenys neskelbtini), kur jį rado nepažįstami žmonės ir apipylė šaltu vandeniu. Tada tie žmonės iš jo telefono paskambino Ernesto mamai, kuri atvažiavo su kaimynu ir nuvežė E. į ligoninę. E. norėjo namo, todėl atsisakė gydytis ligoninėje. 2017-10-17 susitikimo metu E. pasakė R., kad jis liko be paso. Tada R. paskambino A. ir paklausė, kur yra E. pasas. A. atsakė, kad nežino. Dar prieš tai, t. y. 2017-10-15 R. paskambino A., nes norėjo sužinoti, kas įvyko sodyboje. R. ir ji nuvažiavo prie „Forum palace“, kur susitiko su A. A. perdavė R. maišą su E. drabužiais, kurį R. atidavė E. Maždaug po 2-3 dienų R. paskambino A., nes norėjo iš jos atsiimti E. pasą, kurį jis paliko sodyboje. A. pasakė, kad E. pasą rado pirtyje ir E. pasą prie „Forum palace“ Vilniuje grąžino R., kuris jį perdavė E. Šio susitikimo metu dalyvavo ji, E., R. ir E. brolis, kurį ji matė pirmą kartą, jo duomenų nežino, jis gyvena užsienyje, o iš kitos pusės – A. su drauge vardu E. Ji su E. sėdėjo mašinoje, o E. brolis su R. kalbėjo su A., o E. stovėjo ir tylėjo. Ji tik girdėjo, kad E. brolis tik klausė „kas, už ką ir kodėl“, daugiau nieko negirdėjo (t. 1, b. l. 64).

Iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis, matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos ir paimtos juodos spalvos kelnaitės ir antklodė, kurios pridėtos prie bylos ir perduotos saugoti į Vilniaus AVPK daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 12-22, 101-102);

Iš byloje esančio liudytojo V. S. pateikto tyrimui vaizdo įrašo, matyti, kad įraše yra du failai. 1 failas: nuotrauka, jos duomenys 2017 spalio 15 d. 03.51 pavadinimas 20171015 0351 25 mp4. Nuotraukoje matosi blogai apšviestoje patalpoje stovinti apsikabinusi pora - vyras ir moteris. Vyras yra su trumpikėmis, moteris - su maudymosi kostiumėliu, juodų plaukų žemiau pečių. Vyras tamsių trumpų plaukų, ant jo dešinės rankos yra didelė tatuiruotė. Jų veidai nusisukę į priešingą pusę nuo kameros. Už jų iš dešinės pusės matosi vaikino siluetas. Vaikinas dešine ranka prie savęs prispaudžia antklodę baltos spalvos su juodos spalvos langeliais. 2 failas: vaizdo įrašas su garsu. Įrašo duomenys - 2.001-20171031 11.43 MP4 File, 15022 KB. Įrašo trukmė 00 00 07. Girdisi grojanti muzika, matosi lėtai šokanti pora - vyras ir moteris, kurie buvo aprašyti 1 faile. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje matosi šalia jų praeinantis vaikinas sportiško kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, trumpų plaukų. Vaikinas be viršutinių drabužių, apsivyniojęs antklode, kuri iš vienos pusės yra baltos spalvos su juodos spalvos langeliais, iš kitos- juodos spalvos. Šiam vaikinui einant, 1-as vyras jam kažką sako, galbūt „ko nepasisveikinai? Vaikinas eidamas kažką atsakė (neaiškūs žodžiai), atrodo, girdisi žodis „reikalai“. Vaikinas eina į priekį, 1 vyras atsisuka ir žiūri į tą pusę, kur nuėjo vaikinas. Įrašo pabaiga Vaizdo įrašą peržiūrint teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atpažino vyriškį, kuris buvo apsigaubęs antklodę. Nukentėjusios teigimu tai kaltinamasis E. P.. Nukentėjusioji parodė, kad E. P. apsigaubęs jai priklausančia antklode. Kaltinamasis E. P. atpažino save vaizdo įraše, nurodė, kad nežino iš kur gavo antklodę, kuria yra apsigaubęs apžiūrimame vaizdo įraše (t. 1, b. l. 52-55; t. 3, b. l. 111-112);

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo gauta VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos 2017-10-23 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. M. tepinėliuose ir tamponuose su makšties turiniu, nuoplovoje nuo išorinių lytinų lūpų spermos nerasta. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. E. M. apžiūros metu nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kakle, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje. 2. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais. Pasisakyti konkrečiai kuo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto (daiktų) kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. 3. Poodinės kraujosruvos kakle padarytos prieš 2-5 paras iki apžiūros, likusieji kūno sužalojimai iki 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. 4. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. E. M. nustatyti kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, pasekmių nesukelia. 6. Objektyvių požymių nurodančių į tai, kad su nukentėjusiąją buvo santykiauta vaginaliniu ar kitais būdais, nėra (t. 1, b. l. 81-82);

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų kelnaičių, paimtų 2017-10-17 apžiūrint įvykio vietą sodyboje (duomenys neskelbtini), spermos nerasta, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3-5). Ant kelnaičių mėginiuose Nr. 3, Nr. 4 rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su E. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas, žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Ant kelnaičių mėginyje Nr. 5 rastas žmogaus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos antklodės, paimtos 2017-10-17 apžiūrint įvykio vietą sodyboje (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo ir spermos nerasta. Ant tirti pateiktos liemenėlės, 2017-10-17 paimtos iš nukentėjusiosios E. M. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, žmogaus kraujo ir spermos nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6, Nr. 7), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, 2017-10-17 paimto iš nukentėjusiosios E. M. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, spermos nerasta, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, Nr. 17-19), kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8, Nr. 11), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant antklodės užvalkalo mėginiuose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 17-19 vyro biologinių pėdsakų Y haplotipas nenustatytas, todėl negalima atsakyti, ar ant antklodės užvalkalo mėginiuose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 17-19 yra vyro biologinių pėdsakų. Ant tirti pateiktų dviejų pagalvės užvalkalų, 2017-10-17 paimtų iš nukentėjusiosios E. M. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, spermos nerasta, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13), kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14, Nr. 16), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pagalvės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 2, mėginyje Nr. 15 žmogaus biologinių pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 97-100);

2017 m. spalio 17 d. protokole – pareiškime užfiksuota, kad E. M. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini), nuomojamoje sodyboje, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, t. y. tuo, kad ji buvo neblaivi ir miegojo, ją prieš jos valią išžagino E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Fizinis smurtas ir grasinimai nebuvo panaudoti (t. 1, b. l. 2).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Šios baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (BPK 78 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-235/2011, 2K-280-746/2016).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad jis su nukentėjusiąja E. M. lytinių santykių neturėjo, su ja viename kambaryje antrame aukšte nebuvo, miegojo kambaryje vienas. Nors sodyboje buvę asmenys, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiesiogiai nematė, kad būtent E. P. su miegančia nukentėjusiąja E. M. atliko lytinį aktą, tačiau bylą nagrinėjantis teismas šias aplinkybes nustatė remdamasis netiesioginiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsigulė viename kambaryje su Ž. į vieną lovą, po viena antklode, šnekėjosi. Ž. išėjo parūkyti. Prieš jam išeinant buvo su kelnaitėmis. Jam išėjus užmigo, ant dešinio šono. Prabudo pajutusi lytinį aktą. Pajutusi lytinį aktą, grįžo į sąmonę, išgirdo, kad rusiškai šnekama. Iš balso pažino, kad tai ne Ž., jis rusiškai nemoka. Pradėjo rėkti, šaukti, spyrė iš kojų. Ž. turėjo prasilenkti su tuo žmogumi, nes nuo asmens išbėgimo iki Ž. atėjimo praėjo akimirka. Liudytoju apklaustas Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po vidurnakčio, kartu su E. nuėjo į viršų, buvo su ja kambaryje. Po kiek laiko išėjo parūkyti į lauką ir tualetą. Grįždamas pas E., kambario tarpdury susitiko E., kuris buvo prisidengęs „kaldra“. Įėjęs į kambarį pamatė, kad E. verkia, guli lovoje. Paklausė, kas atsitiko, ji atsakė kad ja pasinaudojo, verkė. Nuėjo į apačią. Priėjo prie E. paklausti, ką padarė. E. atsakė, kad nieko nedarė. Tada jis (Ž. Ž.) pasiūlė nueiti į viršų, parodyti, kad E. verkia, kad kažkas buvo. V., jis ir E. užlipo į viršų pas E.. Klausė E., ar E. buvo pas ją kambary. Ji sakė, kad taip jis buvo, tada E. išbėgo iš to kambario. Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytoju apklaustas V. S. Liudytojas V. S. parodė, kad vienu momentu su A. šoko, priėjo kaltinamasis iš tos pusės kur yra laiptai. Iš paskos atbėgo Ž., klausdamas „ką padarei?“, „kas atsitiko?“. Išjungė muziką, įjungė šviesą, nuėjo į antrą aukštą aiškintis, kas atsitiko. Su kaltinamuoju ir Ž. pakilo į antrą aukštą. Užėjęs į kambarį pamatė nukentėjusiąją ant lovos susigūžusią, isteriškai verkiančią. Paklausė, kas atsitiko, kodėl taip yra, ji pasakė, kad ja pasinaudojo kaltinamasis. Nukentėjusios emocinę būklę – isteriją, verksmą - patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. M., A. B. parodymai, kurios teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo užėjusios į E. M. kambarį, ji (E. M.) verkė, sunkiai galėjo kalbėti, sakė, kad ją išprievartavo. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų Ž. Ž., V. S. parodymus papildo, jų patikimumą sustiprina, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašą peržiūrint teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. M. atpažino vaizdo įraše užfiksuotą kaltinamąjį E. P., kuris buvo apsigaubęs jai priklausančia antklode. Kaltinamasis E. P. atpažino save vaizdo įraše, kaip asmenį, kuris buvo apsigaubęs antklode (t. 2, b. l. 111-112). V. S. apklausiamas nurodė, kad vaizdo įrašas padarytas jam šokant su A. B., prieš pat ateinant Ž. Ž. aiškintis, kas nutiko su E. M.. Taigi, sugretinus liudytojų Ž. Ž., V. S., nukentėjusios E. M. parodymus, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, teismas nustatė loginę įvykių grandinę - Ž. Ž. ir E. M. atsigula į lovą, Ž. Ž. atsikelia į tualetą ir parūkyti, E. M. užmiega, į kambarį ateina kaltinamasis E. P., atsigula šalia nukentėjusios, numauna jai kelnaites, pradeda lytinį aktą natūraliu būdu su nukentėjusiąja, ji pabunda, pradeda šaukti, spiria kojomis, tada E. P. atsikelia, apsigaubia nukentėjusiajai priklausančia antklode, sprunka pro duris, tarpduryje sutinka Ž. Ž., kuris užeina į E. M. kambarį, o E. P. nusileidžia į pirmą aukštą, kur apsigaubęs E. M. priklausančia antklode patenka į V. S. daromą vaizdo įrašą, po ko iškarto Ž. Ž. ateina į pirmą aukštą aiškintis situacijos. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojų Ž. Ž., V. S. parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, taip pat su nukentėjusios E. M. parodymais, vieni kitus papildo bei sudaro vientisą loginę grandinę, todėl teismas jų patikimumu neabejoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas liudytojų M. L., G. D., S. K., T. J., R. B. parodymus pažymi, kad liudytojų parodymai yra mažai informatyvūs, jie įvykio metu arba miegojo, nieko nematė, negirdėjo arba jau buvo išvykę. Nurodytų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina kaltinamojo E. P. kaltės.

Kaltinamojo E. P. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sodyboje, kurioje buvo švenčiamas A. M. gimtadienis, patalynės nebuvo. Liudytojas, sodybos prižiūrėtojas D. D. parodė, kad į sodybą patalynę atsiveža patys svečiai. Nukentėjusioji E. M. nurodė, kad patalyne atsivežė iš namų, pasidėjo kambaryje, kuriame miegojo. Peržiūrint vaizdo įrašą nukentėjusioji nurodė, kad E. P. buvo apsigaubęs jai priklausančia antklode. Nors kaltinamasis E. P. neigė buvęs kambaryje, kuriame miegojo E. M., tačiau teismui negalėjo paaiškinti, iš kur gavo antklodę, kuria buvo apsigaubęs peržiūrimame vaizdo įraše. Svarbu pažymėti ir tai, kad visi proceso dalyviai, įskaitant ir kaltinamąjį, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vakaro metu jokių konfliktų tarp svečių nebuvo, visi bendravo gražiai. Liudytojai Ž. Ž., V. S., A. M., A. B. nurodė, kad konfliktas su E. P. kilo dėl jo veiksmų (išžaginimo) su nukentėjusiąja E. M.. Tuo tarpu, kaltinamais E. P. teismui negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl kilo konfliktas tarp jo ir kitų gimtadienio svečių. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi, stokojantys loginio pagrindimo, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tiek nukentėjusioji E. M., tiek kaltinamasis E. P. nurodė, kad vakaro metu vartojo alkoholį, nors labai girti nebuvo, tačiau jautė alkoholio poveikį. Alkoholio vartojimo faktą iš esmės patvirtino ir kiti, liudytojais apklausti, gimtadienio šventės dalyviai.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus teismas pažymi, kad pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar miegančiu asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog dėl savo būklės nukentėjusysis negalėjo suprasti su juo daromų veiksmų esmės ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau, patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016).

Bylą nagrinėjant teise nustatyta, kad nukentėjusios E. M. elgesys gimtadienio šventės metu nesudarė kaltinamajam pagrindo tikėtis lytinių santykių su nukentėjusiąja. Priešingai, pats kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, jog vakaro metu Ž. Ž. ir E. M. bučiavosi, vaikščiojo susikibę už rankų, jam susidarė įspūdis, kad jie pora. Iš esmės analogiškai apie nukentėjusios E. M. elgesį gimtadienio vakarėlio metu parodė visi liudytojais apklausti šventės dalyviai. Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad E. P. ir E. M. anksčiau pažįstami nebuvo, savaime suprantama anksčiau tarpusavio lytinių santykių neturėjo, vakarėlio metu susitiko pirmą kartą. Teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad E. P. lytinį aktą su nukentėjusiąja E. M. atliko prieš jos valią.

Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. P., kaltinime nurodytoje vietoje, laiku, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios E. M. būkle dėl jos apsvaigimo nuo alkoholio ir miego būsenos, atsigulė ant dešinio šono nukentėjusiajai už nugaros, numovė pastarajai maudymosi kostiumėlio kelnaites, padėjus ant nukentėjusiosios kairės peties savo ranką, įvedė savo lytinį organą į pastarosios makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. M. natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nukentėjusiąją E. M., pasinaudojęs pastarosios bejėgiška būkle. Tokius kaltinamojo E. P. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatyta nebuvo. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jau buvo minėta, kad teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis E. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau negauta neginčytinų ir objektyvių duomenų, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nesant neginčijamų ir patikimų duomenų apie alkoholio įtaką kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams, teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Teismas, skirdamas E. P. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – E. P. veiksmai nebuvo smurtinio pobūdžio, nebuvo sutrikdyta nukentėjusios E. M. fizinė sveikata. Nors teismas šioje byloje nevertina kaltinamajam E. P. iš karto po nusikalstamos veikos padarytų sužalojimų, tačiau pažymi, kad jis iš karto po įvykio, dėl jo manymu jam kylančios grėsmės, vėlyvo rudens naktį praleido lauke, taip kentė šaltį, nepatogumus. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. P., nors ir neteistas (t. 1, b. l. 146), tačiau po šios nusikalstamos veikos padarė kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinimui ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 126). Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 138, 141), iš jų vieną kartą po šios nusikalstamos veikos padarymo. Kartu teismas pažymi, kad pradėjus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis pradėjo mokytis (t. 2, b. l. 125), nuo 2018 m. lapkričio 16 d. pradėjo dirbti (t. 2, b. l. 117-123). Taip pat teismas individualizuodamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs 19 metų, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai kėlė klausimą dėl galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 81 straipsnio 2 dalies ir/ar BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik nesant pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį ir esant išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis veiką padarė būdamas jauno amžiaus, tačiau jo elgesys po veikos padarymo nesudaro pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę bausmę nei numatytą BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Jau buvo minėta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis E. P. padarė kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 126), taip pat padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 138), kaimynų charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu (t. 2, b. l. 58-60). Kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis E. P., iš karto po nusikalstamos veikos, santykiams su gimtadienio šventės dalyviais aiškintis, pasitelkė asmenį vardu Kęstas, kuris nukentėjusios E. M., liudytojos A. M. atžvilgiu išsakė grasinimus, spaudimą sumokėti pinigus. Toks kaltinamojo E. P. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo jo nusistatymą prieš visuomenėje nusistovėjusias ir priimtas moralaus elgesio taisykles, išvadų dėl savo veiksmų nedarymą.

BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad kaltinamasis E. P. turi sveikatos ar vystymosi sutrikimų, neturi ar turi nepakankamai socialinių įgūdžių. Nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padarymo aplinkybės gali sudaryti lengvabūdiškumo ar neapgalvoto elgesio įspūdį, tačiau 2018 m. spalio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. E11-1 konstatuota, kad kaltinamojo E. P. tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą, atpažįsta savo problemas, formuoja gerus santykius su aplinkiniais, turi ilgalaikių, trumpalaikių tikslų, jaučia poreikį spręsti problemas, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas (t. 2, b. l. 58-60). Svarbu paminėti ir tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenimo draugę, juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, turi įgūdžių asmeninių finansų valdyme, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. P. veikos padarymo metu buvo pakankamai subrendęs, jo branda atitiko jo amžių, todėl taikyti jo atžvilgiu BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. M. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 14-15).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, teismai paprastai priteisia nuo 1159 eurų iki 111584 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys 2K-269-699/2015; 2K-69-942/2016; 2K-235-511/2015; 2K-516/2014; 2K-246-697/2015). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, dvasines kančias. Nusikalstama veika buvo pažeista nukentėjusios E. M. seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė šoką, gėdos, nepatogumo jausmą prieš draugus. Dėl nusikalstamų E. P. veiksmų, draugės gimtadienis nukentėjusiajai tapo ne šventė, bet baisių išgyvenimų kupina naktimi. Dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusioji buvo priversta imti nemokamas atostogas darbe, ieškoti paguodos draugės, šeimos narių aplinkoje, dėl ko buvo apribotas bendravimas su bendradarbiais, apsunkintos galimybės plėsti pažįstamų ratą, laisvai rinktis laisvalaikio praleidimo būdus ir vietas. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. P. finansinė padėtis sunki, jis ilgą laiką nedirbo, dirbti pradėjo tik paskutiniu metu, be to, tęsia mokslą, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Kartu teismas pažymi, kad ši nusikalstama veika padaryta be fizinės prievartos veiksmų, kūno sužalojimų nukentėjusioji nepatyrė, nusikalstama veika nesudaro nusikalstamų veikų daugeto ar sutapties, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis tomis Kasacinio teismo nutartimis (pvz. 2K-516/2014; 2k-246-697/2015), kuriose priteistinos žalos dydis buvo sudaro 5 000 ir daugiau eurų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 2 000 eurų.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji E. M. patyrė 726 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. N. nukentėjusios interesus atstovavimo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. LS003284 – juodas kelnaites, antklodės užvalkalą, pagalvių užvalkalus, juodą liemenėlę, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai E. M.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. LS003284 – seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusios E. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. P. nukentėjusios E. M. naudai 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš E. P. nukentėjusios E. M. naudai 726 eurus atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. LS003284 – juodas kelnaites, antklodės užvalkalą, pagalvių užvalkalus, juodą liemenėlę, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai E. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. LS003284 – seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas