Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. P. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį (2021 m. birželio 16 d. įvykis) – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2021 m. liepos 2 d. įvykis) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 284 straipsnį (2021 m. liepos 13 d. įvykis) – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. M. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. M. P. į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį su jame nurodytu įskaitymu. Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) dienos.

Civilinės ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. P. ADB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1757,62 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos naudai priteista 115 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. P. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo naudai priteista 77,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nuteistosios A. M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nuteistoji A. M. P. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantė prašo pakeisti jai paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę į kitą bausmę, ją atliekant laisvėje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl BPK 259 straipsnio nuostatų taikymo pirmosios instancijos teisme.

9. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir išreikšti apgailestavimo dėl padarytų nusikalstamų veikų.

9.1. BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, teisė nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad nagrinėjant bylą buvo suvaržyta kaltinamosios (nuteistosios) teisė dalyvauti teismo procese, neturi jokio pagrindo.

9.2. BPK 259 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Kai kaltinamajam įrodymų tyrimo metu leista grįžti į posėdžių salę, teisiamojo posėdžio pirmininkas praneša apie jo nedalyvavimo metu tirtus įrodymus ir suteikia teisę duoti paaiškinimus dėl jų. Nuosprendis kaltinamajam paskelbiamas jo akivaizdoje arba perskaitomas tuoj po jo paskelbimo.

9.3. Remiantis bylos duomenimis, nuteistoji A. M. P. pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi visam laikui buvo pašalinta iš teismo posėdžių salės BPK 259 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nes (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu ji nesilaikė posėdžio tvarkos, nepaisė teisiamojo posėdžio pirmininko patvarkymų jos laikytis, nevykdė teisėjos patvarkymų, nereagavo į jai pareikštus įspėjimus, posėdžio metu pertraukinėjo bylą nagrinėjančią teisėją jai užduodant klausimus, replikavo, vartojo necenzūrinius žodžius, rėkė, įžeidinėjo teisėją, kalbėjo be pirmininkaujančios teisėjos leidimo, elgėsi neetiškai, o teisėjai priėmus sprendimą ją pašalinti iš teismo posėdžių salės atsisakė išeiti, dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nuteistąją išvedė iš teismo posėdžių salės (3 t., b. l. 89). Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta nuteistajai nedalyvaujant teisiamuosiuose posėdžiuose

9.4. Taigi nuteistoji A. M. P. turėjo visas galimybes dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, tačiau dėl pačios netinkamo elgesio, už teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimus ir parodytą nepagarbą teismui ji negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistąją gynė gynėja advokatė Lidija Blinkevičiūtė. Pažymėtina, kad nuteistajai A. M. P. pateikus apeliacinį skundą, jai, 2022 m. vasario 15 d. nutartimi (3 t., b. l. 179) buvo suteikta galimybė nuotoliniu būdu dalyvauti apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant jos apeliacinį skundą, kuria ji pasinaudojo, bei išreiškė apgailestavimą dėl padarytų nusikalstamų veikų (3 t., b. l. 194). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajai nebuvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje, todėl nebuvo pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalyje garantuotos kaltinamojo teisės.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

10. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas nuteistajai A. M. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos), tiek jas subendrindamas tarpusavyje ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

10.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. P. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis (dvi nusikalstamos veikos)), nusikalstamas veikas įvykdė teistumui neišnykus, būdama net (duomenys neskelbtini) kartų teista, anksčiau ne kartą teista už (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų įvykdymą, be kita ko, A. M. P. naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams po ankstesniu apylinkės teismo nuosprendžiu jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (bausmė atlikta (duomenys neskelbtini)), būtent už (duomenys neskelbtini) numatytų nusikaltimų įvykdymą ((duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos) (3 t., b. l. 93-108), naujos nusikalstamos veikos padarytos (duomenys neskelbtini) laikotarpyje. Taip pat svarbu paminėti ir tai, jog apeliantė paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu taip pat nuteista už (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 37-53; 3 t., b. l. 80-86), (duomenys neskelbtini) kartų bausta administracine tvarka už (duomenys neskelbtini), paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 109-155), (duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) centro medicininio pažymėjimo matyti, kad apeliantė įstaigoje yra registruota nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinis apsilankymas – (duomenys neskelbtini). Jai diagnozuota: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stacionarizuota (duomenys neskelbtini). Praeityje (duomenys neskelbtini) kartų gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje (2 t., b. l. 25, 33-35). Nuteistosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, jog A. M. P. nusikalstamas veikas įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (1 t., b. l. 47, 108; 2 t., b. l. 165, 183; 3 t., b. l. 1) bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), A. M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10.3. Įvertinus A. M. P. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai už padarytus tris nesunkius nusikaltimus nuteistajai skirti pačią griežčiausią iš sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimą, nes švelnesnėmis bausmės rūšimis nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

10.4. A. M. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, – 4 (keturi) mėnesiai, yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis – 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų). Pagal BK 284 straipsnį už nesunkius nusikaltimus paskirtos bausmės – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo taip pat nesiekia sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio (vidurkis – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtas bausmes pagrįstai subendrino dalinio sudėjimo būdu ir apeliantei paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu apeliantei paskirta subendrinta bausmė pagrįstai subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

10.5. Nuteistoji prašymą paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, motyvuoja tuo, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama neblaivi, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) fondo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ligų (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), kur gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, dalyvauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) programoje „(duomenys neskelbtini)“, turi galimybę gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir mokytis konfliktus spręsti taikiai, nepadarant neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios A. M. P. nurodytos aplinkybės nemenkina jos kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jos baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jai paskirtos bausmės pagrįstumo. Nuteistosios nurodyta nusikaltimų padarymo priežastis – alkoholio vartojimas, rodo, kad nuteistoji visiškai savo elgesio nevertina kritiškai ir tik ieško būdų pasiteisinti, o ne keisti savo nusikalstamą elgesį tinkama linkme. Iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismui elektroniniu paštu pateiktos (duomenys neskelbtini) fondo „(duomenys neskelbtini)“ informacijos apie A. M. P. matyti, jog ji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) ligų (duomenys neskelbtini) centro programose, nuteistoji programą vykdė tvarkingai, atsiskaitinėjo, buvo padariusi (duomenys neskelbtini). Institucija priimtų nuteistąją gydytis nuo priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 183-184). Kaip matyti iš Institucijos pateiktos informacijos, nuteistoji programoje dalyvavo tik iki (duomenys neskelbtini). Nors nuteistoji nurodo, kad ji gydosi, tačiau tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios nuteistajai už įvykdytus nusikaltimus galėtų būti paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšys. Be kita ko, naujos analogiškos nusikalstamos veikos padarymas po (duomenys neskelbtini) mėnesių atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę akivaizdžiai rodo, kad ankstesnės bausmės A. M. P. jokio teigiamo poveikio nepadarė, kad A. M. P. yra pavojinga visuomenei.

10.6. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytus nuteistąją bei jos įvykdytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajai A. M. P. tiek už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų per griežtos.

10.7. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

11. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji A. M. P. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistajai A. M. P. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. Apeliantė iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo teista (duomenys neskelbtini) kartų, net (duomenys neskelbtini) nuteistosios teistumų yra dėl nusikalstamų veikų, numatytų (duomenys neskelbtini). Nuteistoji iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, o tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistosios A. M. P. elgesiui švelnesnės bausmės nedaro. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nuteistoji padarė (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas, už kurias jau buvo nuteista paskutiniu apylinkės teismo nuosprendžiu. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visumą aplinkybių (nutarties 10.2 – 10.6 papunkčiai) pažymi, kad nuteistosios elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Visa tai rodo, kad ji padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistajai nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Dėl proceso išlaidų.

15. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

16. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 110 Eur (3 t., b. l. 190-192). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajai A. M. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu Valstybė patyrė 110 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad A. M. P. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, į tai, kad nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, valstybės išlaidos už A. M. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistosios A. M. P. valstybės naudai 110 (vieną šimtą dešimt) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.