- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-721-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37212-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „ADEX LT“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
- Trečiasis asmuo
- L. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo UAB „ADEX LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ADEX LT“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir trečiajam asmeniui L. R. įmonei „Vikunija“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 23 676,17 EUR draudimo išmokos, 454,58 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai. Reikalavimui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų ar kito turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „ADEX LT prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir trečiajam asmeniui L. R. įmonei „Vikunija“.
Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir jo priedais, sprendė, kad materialinio - teisinio reikalavimo suma (24 130,75 EUR) nėra didelė, įvertinus tai, kad prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp juridinių asmenų; ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo nemokumą, turto realizavimą ar veiklos sustabdymą.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės. Patikrinus www.rekvizitai.lt, duomenų apie ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įsiskolinimus neturi.
Ieškovui nepateikus kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, daroma išvada, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l.9-11). Nurodo, jog teismas vadovavosi tik prielaidomis, spręsdamas, kad ieškinio suma šiuo atveju nėra didelė. Nurodo, jog atsakovo elgesys pasikeitė, kai buvo įteikta ieškovo pretenzija su joje nurodyta žalos suma, buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, iki tol atsakovas su ieškovu bendradarbiavo geranoriškai. Toks atsakovo elgesys liudija, kad galimai atsakovui žalos dydis yra didelis, o atsakovo finansinės galimybės yra ribotos.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti sprendžiama ir tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes. Pirmosios instancijos teismo veiksmai suponuoja teismo išankstinį nusistatymą, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė neegzistuoja, kadangi tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.
Ieškovas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų ir tinkamą įvykdymą tik pagal joje pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.16). Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nemokumą, turto realizavimą ar kitokį veiklos sustabdymą.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.18). Nurodo, jog ieškovas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, dėl kurių gali būti nevykdomas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šioje normoje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, jam nesprendus, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, suponuoja teismo išankstinį nusistatymą dėl ieškinio netenkinimo.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasakė, ar ieškovo pareikštą ieškinį laiko tikėtinai pagrįstu, vienok iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė tikėtinai pagrįstu ir plačiau pasisakė tik dėl nagrinėjamu atveju ieškinio sumos reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Lietuvos apeliacinis teismas formuojamoje praktikoje dėl praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo yra konstatavęs, kad ieškinio teisinio kvalifikavimo pagal CPK 144 str. 1 d. tikslas ir pobūdis lemia, kad teismas, įsitikinęs ieškinio tikėtinu pagrįstumu, gali apsiriboti arba formalių teiginių nurodymu, arba to plačiau neaptarti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016).
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Tikėtinam ieškinio pagrįstumui įvertinti šioje byloje yra reikšmingas pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš ieškinio turinio matyti, kad tarp bylos šalių atitinkamai yra susiklostę sutartiniai krovinių vežimo bei draudimo santykiai, todėl pagal pareikštą reikalavimą ieškinys galėtų būti patenkintas, pasitvirtinus šio reikalavimo faktiniam pagrindui.
Tačiau apeliantas nepagrindė, kad šiuo individualiu atveju yra kita sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovas siektų aktyviais veiksmais apsunkinti ar eliminuoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Apelianto argumentai, kad pasikeitęs atsakovo elgesys po ieškovo pretenzijos įteikimo su liudija, kad galimai atsakovui žalos dydis yra didelis, o atsakovo finansinės galimybės yra ribotos, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir yra deklaratyvūs. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad ieškinio suma, nevertinant kitų teismui prieinamų faktinių duomenų, įprastai pati savaime neturėtų lemti atsakovo teisių suvaržymo. Teismas, spręsdamas arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo klausimą, turi analizuoti visumą jam atskleistų faktų, tačiau ne automatiškai remtis formaliomis teisinėmis konstrukcijomis. Šiuo atveju apeliantas jokių kitokių argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad ieškinio suma lemia sprendimo įvykdymo galimybių sumažėjimą, nepateikė (CPK 178 str.). Vien ieškinio padavimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.