Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti (vaiko priežiūros atostogose), teista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. apgaule vengdama atsiskaityti už suteiktas paslaugas kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, o būtent: ji apgaule, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios L. Ž., teikiančios grožio paslaugas – blakstienų ir plaukų priauginimą – pagal individualios veiklos pažymėjimą, pasitikėjimu, t. y. 2018 m. gegužės 5 d. įgijusi L. Ž. pasitikėjimą, kuomet už jai suteiktą paslaugą – priaugintų plaukų nuėmimą – atsiskaitė sumokėdama L. Ž. 20 eurų, ir iš anksto pagal žodinį susitarimą užsisakiusi plaukų priauginimo paslaugą, 2018 m. gegužės 8 d. apie 15.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai priauginus 100 vienetų sruogų, bendros 210 eurų vertės, už suteiktą plaukų priauginimo paslaugą, bendros 230 eurų vertės (plaukų sruogos – 210 eurų, plaukų priauginimo paslauga – 20 eurų) su L. Ž. neatsiskaitė, pasakiusi, kad automobilyje paliko piniginę ir iš rankinės paėmusi raktelius, rankinę palikdama minėtame bute, pasišalino, telefoną išjungė, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti už suteiktą paslaugą ir padarė nukentėjusiajai L. Ž. nedidelę – 230 Eur dydžio turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. Z. savo kaltės nepripažino, pasinaudojo procesine teise atsisakyti duoti parodymus. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji G. Z. nurodė, kad lieka prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji G. Z. su įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutiko, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji ieškojo, kur prisiauginti plaukus. Per skelbimo portalą www.skelbiu.lt rado meistrę, kuri priaugina plaukus. Ji jai paskambino 2018 m. balandžio 29 d. ir paklausė apie procedūrą, kokio ilgio plaukus ji priaugina, kokios kokybės yra plaukai, kokia kaina, jos viską telefonu sutarė, meistrė sakė, kad turi darbo patirties 9 metus. Jos sutarė, kad ji turi 60 cm ilgio plaukus, jai toks ilgis tiko, taip pat ji sakė, kad plaukai yra slaviški, taip pat pasakė sruogos kainą – 2,10 euro už sruogą, iš viso jai sruogos turėjo kainuoti 210 eurų, o plaukų nuėmimas ir naujų priauginimas 40 eurų. Pas meistrę 2018 m. gegužės 6 d. apie 16.00 val. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būnant pas ją bute naujai nieko su ja nesitarė, kadangi viską prieš tai sutarė telefonu. Ji jai nuėmė plaukus, senų jos sruogų negrąžino, matėsi, kad meistrė labai skuba, darbą darė atmestinai, jai šukuodama plaukus ir nepabaigus procedūros jau kvietėsi taksi automobilį. Ji jai liepė sumokėti 20 eurų, ji jai sumokėjo, jokio kvito iš jos negavo. Taip pat sutarė plaukų priauginimo laiką – 2018 m. gegužės 8 d. 13.00 val. Tą dieną atvyko į jau minėtą butą, atsisėdo į kėdę, taip pat su ją jau nieko nesitarė, kadangi viską prieš tai buvo aptarę. Ji iškart pradėjo procedūrą. Sruogas ji jai priaugino, procedūra truko apie 3 valandas. Ji paprašė veidrodžio, pažiūrėjus į veidrodį, ji iškart pasakė jai, kad sruogos yra plonos ir taip būti neturi, matosi perėjimai. Ji bandė gintis, sakė, kad jai reikia išplauti galvą, ištiesinti plaukus, tuomet jie atrodo gražiau. Ji jai pasakė, kad už tai jai gali duoti 100 eurų, kadangi didesnių pinigų jos darbas nevertas, ji jos paprašė susimokėti 280 eurų, nors prieš tai jos tarėsi, kad turi sumokėti 210 eurų už sruogas ir 20 eurų už darbą. Ji jai atsisakė mokėti ir pasakė, kad už nekokybiškas kiniškas sruogas tiek nemokės. Ji 100 eurų jai padėjo ant stalo. Jos pradėjo bartis, meistrė buvo labai agresyvi, ji išsigandusi, kad gali kilti didesnis konfliktas, iš buto išėjo, pas meistrę bute pamiršo savo rankinę, kurioje buvo smulkūs daiktai. Būdama lauke išsikvietė taksi automobilį. Ji tikrai prie jos nebuvo atidariusi savo rankinuko, pinigus turėjo su savimi kišenėje, jai nesakė, kad pamiršo piniginę automobilyje, kadangi automobilio neturi, pas ją atvažiavo taksi automobiliu. Po to, kai išėjo, meistrė jai skambino ir rašė, grasino, kad jai blogai baigsis. Ji jai vieną kartą skambino iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau rašė ir skambino iš kito Nr. (duomenys neskelbtini). Ji, eidama atlikti plaukų priauginimo procedūros, neturėjo tikslo jos apgauti ar atlikus paslaugą už ją nesusimokėti. Su savimi ji turėjo 256 eurus. Plaukus ji priauginėja apie du metus ir žino, kaip yra atliekamos tokios procedūros ir kokios kokybės turi būti slaviški plaukai, ji jai atliko nekokybišką paslaugą su nekokybiškomis sruogomis. Jos priaugintos plaukų sruogos pradėjo kristi tą pačią dieną. Ji 2018 m. gegužės 9 d. skambino į vartotojų teises dėl nekokybiškos paslaugos, jie jai sakė, kad ji turi teisę už paslaugą nemokėti, ji tą pačią dieną kreipėsi į mokesčių inspekciją su tikslu išsiaiškinti, ar ji turi teisę iš viso priauginėti plaukus, paskambino į darbo inspekciją, bet kadangi meistrė procedūras atlieka namuose, nuosavame bute, jie patikrinti darbo sąlygų negali. Paskambino į „TV pagalbą“, tačiau ji jų į butą neįsileido. 2018 m. gegužės 8 d. parašė pareiškimą į policiją, kadangi pamatė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ meistrė, kurios vardas L., pavardės nežino, ją apšmeižė, rašydama, kad ji yra aferistė ir vagilė ir, kad ji ją apiplėšė. Papildomai parodė, kad dėl plaukų nuėmimo prašė 15 eurų, bet ji davė 20 eurų ir grąžos nedavė, o ji neprašė, tiesiog padavė, nes L. labai skubėjo (b. l. 38-39, 43-45).

2018 m. gegužės 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji L. Ž. savanoriškai pateikė juodos spalvos rankinę su joje esančiais smulkiais daiktais bei L. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone7“ (b. l. 18). Po apžiūros rankinė pagal pakvitavimą perduota G. Z. (b. l. 41), mobiliojo ryšio telefonas „Iphone7“ pagal pakvitavimą perduotas L. Ž. (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta turtinės žalos padarymu apgaule, būtina nustatyti joje minėtų požymių visumą. Turtinės žalos padarymo apgaule kaip baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra tuomet, kai nusikalstami padariniai pasireiškia kaip nedidelė turtinė žala. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Iš to matyti, kad turtinė žala yra ne tik padarinys, tačiau ir būtinas BK 186 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių (materialiosios sudėtys) požymis, padaryta turtinė žala šiuo atveju lemia tinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą, todėl ji turi būti nustatyta tiksliai ir aiškiai bei įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad sprendžiant atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį klausimą, svarbu nustatyti ir apgaulės aplinkybę, kitu atveju turėtų būti sprendžiamas ne baudžiamosios, bet civilinės atsakomybės klausimas. Teismas pažymi, kad apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją, apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Be to, apgaulė gali būti naudojama ne tik siekiant visiškai išvengti nustatyto įsipareigojimo, tačiau ir iš dalies išvengiant numatyto įsipareigojimo vykdymo, nedidelės sumos išmokėjimas gali turėti ir apgaulės reikšmę, siekiant įtikinti, įgauti pasitikėjimą ar suklaidinti nukentėjusiuosius, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys nukentėjusiosios L. Ž. paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamosios G. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti bylą nagrinėjant teisme, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą.

Teismas vertina, kad G. Z. kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo byloje esantys įrodymai. Teismas, vertindamas įrodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios L. Ž. parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, jie visiškai atitiko ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, nukentėjusioji ir kaltinamoji iki nagrinėjamo įvykio nebuvo pažįstamos, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymų tikrumu. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kad kitą dieną po įvykio buvo kreiptasi į teisėsaugos insitituciją su pranešimu apie nusikalstamą veiką (b. l. 7), taip pat jos parodymus patvirtina 2018 m. gegužės 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, kad nukentėjusioji L. Ž. savanoriškai pateikė juodos spalvos rankinę su joje esančiais smulkiais daiktais bei jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone7“, po apžiūros rankinė pagal pakvitavimą perduota G. Z., o mobiliojo ryšio telefonas „Iphone7“ pagal pakvitavimą perduotas L. Ž.. Taigi rankinė, kuri buvo palikta nukentėjusiosios namuose įvykio dieną, priklausė G. Z.. 2018 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas L. Ž. mobiliojo ryšio telefonas „Iphone7“ ir nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone „Iphone7“, ikonoje „Photos“ yra užfiksuotos nuotraukos, t. y. nuotraukos, darytos grožio procedūros metu, bei nuotraukos, darytos ir gautos iš socialinio tinklapio apie moterį, kuri po grožio procedūros pasišalino nesusimokėjusi už paslaugą; telefone yra 4 nuotraukos, kurios darytos procedūros metu, nufotografuoti klientės plaukai, viena nuotrauka daryta iš susirašinėjimo programos „Viber“ su moters atvaizdu ir nurodytu telefonu po nuotrauka apačioje, dvi nuotraukos – iš „Facebook“ socialinio tinklo su G. Z. ir A. Z. atvaizdu, viena nuotrauka su rankinuko vaizdu, kuris buvo paliktas L. Ž. namuose ir 7 nuotraukos su susirašinėjimais „Facebook“ socialiniame tinkle. Visi šie nurodyti duomenys, kurie neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo, patvirtina, kad kaltinamoji G. Z. buvo kaltinime nurodytu metu pas nukentėjusiąją L. Ž. bute, jai buvo suteiktos plaukų priauginimo paslaugos, už kurias buvo neatsiskaityta.

Dėl apgaulės buvimo teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, kaltinamoji G. Z. pirmojo vizito metu atsiskaitė už priaugintų plaukų nuėmimo procedūrą ir tokiais veiksmais įgijo nukentėjusiosios L. Ž. pasitikėjimą, kad ir toliau tęsiant plaukų priauginimo procedūrą už paslaugas bus sumokėta. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu ir kuriais kaltinamoji prašė vadovautis, irgi matyti, kad šios pirminės paslaugos G. Z. buvo suteiktos ir už jas buvo sumokėta. Be to, apgaulės faktą patvirtina ir tai, kad G. Z. išėjo iš nukentėjusiosios namų, tyčia palikdama juose savo rankinę, paimdama iš rankinės raktelius ir tuo sudarydama įspūdį, kad tuoj ruošiasi sugrįžti ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau negrįžo, o mobiliuoju telefonu su G. Z. jau nebuvo galima susisiekti. Teismo nuomone, įvertinus nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus bei kitus duomenis, kurie pripažinti įrodymais byloje, kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu išreikšta pozicija dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo, sudarant pagrindą už tokias paslaugas neatsiskaityti, laikytina kaltinamosios G. Z. gynybine pozicija, kadangi buvo sudarytas įvaizdis, kad ji grįš ir atsiskaitys už suteiktas paslaugas. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti apgaulę, kaip vieną iš būtinų atsakomybei pagal BK 186 straipsnio 2 dalį kilti būtinų elementų. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teisminio posėdžio metu duotus nukentėjusiosios parodymus, jog negali kategoriškai teigti, kad kaltinamoji iš rankinės, kuri buvo palikta pas ją, išsiėmė automobilio raktelius, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog iš rankinės buvo paimti būtent automobilio rakteliai.

Dėl žalos, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 2 dalyje, požymio, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju žala laikytinos nukentėjusiosios L. Ž. negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ir jas galima įvertinti turtine išraiška. Kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu bei buvo nurodyta ikiteisminio tyrimo metu, priaugintų 100 sruogų plaukų vertė – 210 eurų, darbas 20 eurų, viso – 230 eurų. Pažymėtina, kad tokią paslaugų kainą, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo nurodžiusi ir kaltinamoji G. Z.. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti nurodyta paslaugų kaina ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju padarytos turtinės žalos dydis – 230 eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinus nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, laikytina, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala, kurios dydis nesiekia 5 MGL, t. y. nedidelė turtinė žala.

Taigi įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji G. Z. tyčia panaudodama apgaulę neatsiskaitė už nukentėjusiosios G. Ž. jai suteiktas paslaugas, tuo padarė nukentėjusiajai nedidelės žalos ir šie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas pažymi, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios G. Z. atsakomybę lengvinančių ar jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamoji anksčiau yra teista, bausta administracine tvarka, nedirbanti (vaiko priežiūros atostogose), padarė baudžiamąjį nusižengimą, sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, kaltinamajai padarius BK 186 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, bus pasiekti jai skiriant laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams, įpareigojant G. Z. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje nukentėjusioji L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kurio dalykas ir pagrindas galutinai suformuluotas teisiamojo posėdžio metu, kuriuo ji prašo priteisti iš G. Z. 230 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimą.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji G. Z. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, kurios vienas iš sudėties elementų yra žalos padarymas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas žalos dydis – t. y. 230 eurų negautų pajamų, kurias nukentėjusioji L. Ž. būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pilnai tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas sprendžia, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš G. Z. civilinei ieškovei L. Ž. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad padarant veiką nebuvo sukelta sunkių pasekmių, taip pat atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį. Teismo įsitikinimu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus nukentėjusiojo atžvilgiu padarytai veikai ir jos pasekmėms, atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, užtikrina tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusios teisėtų interesų pusiausvyrą.

Dėl kitų klausimų

Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo pažyma patvirtina, kad L. Ž. už advokato pagalbą, į kurią įėjo konsultacijos teikimas, susipažinimas su byla, civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme, turėjo 150 eurų išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata teismas sprendžia, kad priteistina iš kaltinamosios G. Z. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Ž. 150 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

G. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), paliktina galioti kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Išaiškinti G. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti civilinei ieškovei L. Ž. iš G. Z. 230 eurų (du šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. Z. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Ž. 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.