Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos P. U. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad paveldimą turtą sudaro mamos P. U. įgytas gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), adresu (duomenys neskelbtini). Jos motinos sutuoktinis K. U. yra miręs, bendrų vaikų jie neturėjo. Motinos namuose ji su sutuoktiniu A. N., mirusiu (duomenys neskelbtini), sūnumi R. N. bei dukterimi I. S. apsigyveno dar esant gyvai P. U. ir visą laiką tame name gyveno. Šiuo metu, kartu su dukterimi, ji prižiūri ir rūpinasi jos mamai priklausiusiu gyvenamuoju namu, yra ten deklaravusi savo gyvenamąją vietą, moka mokesčius. Šios aplinkybės patvirtina, kad ji yra priėmusi palikimą po savo mamos P. U. mirties, nes pradėjo per nustatytą laiką mamos turėtą turtą faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. 2023 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Kėdainių rajono l-ojo notarų biuro notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti, nes praleistas šešių mėnesių terminas tokiam veiksmui atlikti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo dėl palikėjos P. U. palikimo perėjimo valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. U. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo N. N. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjos mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų (gimimo įrašo) matyti, kad pareiškėja N. N. (buv. S.) yra P. U. (buv. S.) dukra. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. U. santuoka su K. U. pasibaigusi. Be pareiškėjos, duomenų apie kitus P. U. įpėdinius, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad P. U. nurodoma kaip nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudotoja, į šį turtą daiktinės teisės neįregistruotos. 2023 m. lapkričio 15 d. Kauno regioninio archyvo pažymoje dėl P. U. pastatų nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. U., B., ūkis, ūkiui priklausantieji pastatai: gyvenamasis namas, tvartas. Pareiškėja N. N. deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti po P. U. mirties, kadangi praleistas nustatytas 6 mėnesių terminas palikimui priimti. Notarė 2023 m. rugpjūčio 22 d. išdavė liudijimą, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. U., Kėdainių rajono 1-ame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjos N. N. pareiškime ir byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ji po savo motinos P. U. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti – iki motinos mirties gyveno ir toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. Suinteresuotas asmuo nepaneigė pareiškime nurodytų aplinkybių. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad N. N. su P. U. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos N. N. arba P. U. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu tik nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos motinos P. U. mirties.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nebuvo.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos motinos P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti mirusiajai P. U. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.