Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nukentėjusiems J. B., G. Č., jų atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, kaltinamajam I. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas užsienyje: 2012-03-08 Vokietijoje - 2 m. laisvės atėmimo (už vagystę (6 epizod.), dvi - pasikėsinimai įvykdyti nusikalstamas veikas sutaptyje su turto apgadinimu, bausmės vykdymas atidėtas iki 2015-03-07;

1) 2000-09-19 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. (LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija) - 3 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas; 2) 2001-06-07 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. (LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija) - 3 m. laisvės atėmimo; 3) 2001-09-04 Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija) – 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, 2003-10-30 Jonavos r. apyl. teismo nutartimi veiką pagal nuo 2003-05-01 įsigaliojusio naujojo LR BK normas perkvalifikavus į LR BK 178 str. 4 d., bausmė nustatyta – 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2004-05-12 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 241 str. 2 d., pritaikius LR BK 64 str. 1, 2 d. -2 m. 4 mėn. 12 d. laisvės atėmimo; 5) 2010-02-18 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2010-09-30 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. (2 epizod.), 189 str. 1 d., pritaikius LR BK 63 str. 4, 9 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2011-08-19 paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmę; 7) 2014-02-17 Anykščių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 4 d. (4 epizod.) – 9 MGL, pritaikius BK 31 str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas, galutinė bausmė 2 MGL; 8) 2014-02-25 Ukmergės r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 12 MGL, pritaikius BK 3¹ str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. 2014 m. sausio 24 d. apie 13 val. 40 min., miške šalia Lankesos upelio, kelio atkarpoje Liepiai-Žeimiai, Jonavos r., nesunkiai sužalojo du žmones - tarpusavio konflikto metu tyčia spyrė ir sudavė pagaliu nukentėjusiajam J. B. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, ir nukentėjusiajam G. Č. ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas G. Č. galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, muštinę žaizdą galvoje, odos nubrozdinimus dešinės akies išoriniame kampe, muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžimą, poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio sėdmens srityje, o J. B. - muštinę žaizdą galvoje kaktos-viršugalvio srityje, nosies kaulų lūžį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštines žaizdas bei nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV-V delnakaulių lūžį, dešinės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiesiems G. Č. ir J. B..

Kaltinamasis I. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. D. A. paprašė nuvažiuoti apžiūrėti automobilio, grįžtant užvažiavo į mišką, esantį tarp Liepių ir Žeimių. Ant kelio stovėjo J. B., kuris rankos judesiu jį sustabdė, tuomet atėjo G. Č. Pripažįsta, kad J. B. sudavė iki 10 smūgių pagaliu į galvą, rankas ir korpusą. Nuo smūgių jis sukniubo. Tuo pačiu pagaliu į galvą ir rankas jis sudavė G. Č. Nuo smūgių jis sukniubo. Visi šie jo veiksmai buvo savigyna, nes nukentėjusieji jį puolė, kitaip jis apsiginti negalėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad I. B. parodė vietą miške Jonavos r., netoli kelio Žeimiai-Liepiai, ir paaiškino, kad 2014 m. sausio 24 d. toje vietoje įvyko konfliktas, kurio metu gindamasis jis sužalojo G. Č. ir J. B. (2 t., b. l. 84-88).

Nukentėjusysis J. B., apklaustas teisme parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. kartu su G. Č. išvažiavo malkauti. Prieš pietus dar pamatė sausą medį prie kelio. Bepjaunant nutrūko pjūklo grandinė ir tuo metu atvažiavo kaltinamasis. Kad neįvyktų nelaimė, jį sustabdė, kol sutvarkys benzopjūklą. Konfliktas kilo dėl leidimo malkauti. Galimai kaltinamąjį patempė už marškinių. Kaltinamasis išvažiavo, tačiau netrukus grįžo ir atėjo visis trys su pagaliais. Pirmuosius smūgius gavo nuo kaltinamojo į rankas ir galvą, prarado sąmonę. Kai atsigavo, kaltinamojo nebuvo. Byloje reiškia civilinį ieškinį - 200 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis G. Č., apklaustas teisme parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. pjovė mišką. Prie kelio pjaunant sausuolį nutrūko grandinė. Išgirdo atvažiuojant automobilį, kad išvengti nelaimės J. B. išėjo stabdyti automobilio, o jis liko remontuoti automobilio. Ką kalbėjo J. B., jis negirdėjo. Maždaug po 5 min. automobilis nuvažiavo. Būnant prie traktoriuko, jis sureagavo į J. B. šūksnį ir pamatė tris vyrus su pagaliais, kurie jau mušė J. B.. Pirmą smūgį jam sudavė E., po to kaltinamasis, po to sekė smūgių kruša ir jis prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę buvo tik J. B. Dėl ko kilo konfliktas – nesuprato. Byloje reiškia civilinį ieškinį - 200 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja R. Č., apklausta teisme parodė, kad galimai 2014 m. sausio 24 d. jos vyras ir J. B. grįžo iš miško, esančio tarp Liepių ir Žeimių, buvo sumušti. Iš jų žodžių žino, kad sumušė I. ir E. Ji tokių asmenų nepažinojo. Mušimo priežasties nežinojo.

Liudytojas D. A. apklaustas teisme parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. jis kartu su kaltinamuoju ir E. R. važiavo į mišką tarp Liepių k. ir Žeimių k. , tikslas apžiūrėti miško kur turėjo leidimą kirsti. Važiuojant atgal sustabdė G. Č. draugas, teiraudamasis kodėl jie čia važinėja. Kilo konfliktas tarp G. Č. draugo ir I. B., nes jis bandė B. ištraukti iš automobilio, įvyko grumtynės. Numovė B. batą, jie sėdo į automobilį, pavažiavus apie 100 m. sustojo ir I. B. grįžo pasiimti bato. Maždaug po minutės išlipo pasižiūrėti ir pamatė gulintį G. Č., kuris jam neatrodė sumuštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsinami liudytojo E. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2014 m. sausio 24 apie 13.30 val. jis su D. A., kuris yra jo draugas bei I. B., kuris yra jo sesers sugyventinis, nuvažiavo į mišką netoli Liepių k., kur D. A. turėjo leidimą kirsti mišką. Važiuojant pamiškėje ant keliuko pamatė du vyrus. Vieną pažino, tai G. Prie jų stovėjo traktorius ir automobilis VW LT. Jie pro juos nuvažiavo apžiūrėti miško. Po 5-10 minučių tuo pačiu keliu jie grįžo atgal. Kai prie jų privažiavo, pamatė, kad vienas iš vyrų parodė ženklą sustoti, t. y. sukryžiavo rankas. Jiems sustojus, prie automobilio priėjo G. draugas, kuris buvo neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas. Taip pat priėjo ir netoliese atsistojo G. Tuo metu G. rankose nieko neturėjo. Jo draugas teiravosi, ko jie čia važinėja, po to atidarė automobilio dureles ir sugriebęs I. B. už peties bandė jį ištempti iš automobilio. I. B. koja stūmė nuo savęs G. draugą, pastarasis sugriebė I. B. už bato. Tuo metu G. kirviu užsimojo į I. B. koją. Kuriuo metu jis pasiėmė kirvį, nepastebėjo, tik matė, kai jis vėl priėjo prie automobilio. Iškišęs ranką pro automobilio langą D. A. sulaikė kirvį ir šis iškrito G. iš rankų. I. B. ištraukė iš G. draugo rankų savo koją, tačiau batas liko pas tą vyrą. Staigiai įjungęs pavarą I. B. iš tos vietos išvažiavo ir sustojo maždaug už 20 metrų. I. B. ėjo link tų vyrų pasiimti batą, o jis (E. R.) su D. A. išlipę stovėjo prie automobilio. Jis matė, kad link I. B. atbėga abu vyrai. G. rankose laikė kirvį, o jo draugas – „šiną“ (pjūklo metalinę dalį). Beeidamas I. B. iš šakų krūvos išsitraukė maždaug 1,5 m. ilgio pagalį. G. draugas užsimojo suduoti I. B., ir tuo metu I. B. trenkė tam vyrui su pagaliu per galvą ir vyras nugriuvo. G. užsimojus suduoti kirviu, I. B. trenkė pastarajam pagaliu per kojas. G. pargriuvo. Pamatęs, kad G. draugas keliasi, pribėgęs prie jo jis (E. R.) iš jo rankų atėmė „šiną“ ir numetė į mišką. G. draugui iš galvos bėgo kraujas. D. A. prie jų nebuvo priėjęs. Jis pats (E. R.) smūgių nei G., nei G. draugui nesudavė. Šiems vyrams smūgius sudavė tik I. B.. Tuo metu, kai I. B. ieškojo savo bato, G. gulėjo susirietęs ant sniego ir jis (E. R.) iš pastarojo rankų ištraukė kirvį. Apie įvykį jis (E. R.) pranešė policijai (2 t., b. l. 38, 44-45, 61).

Bendrojo pagalbos centro gautu garso įrašu nustatoma, kad 2014 m. sausio 24 d. 13.40 val. pranešimas apie įvykį iš telefono Nr. 860959915. Skambinęs asmuo prisistato R. (b. l. 106-108).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2014 m. sausio 24 d. apžiūrėta pamiškė, esanti važiuojant nuo Liepių k. link Žeimių k., Jonavos r., ant keliuko rastas medinis pagalys, kuris paimtas atlikus įvykio vietos apžiūrą (1 t., b. l. 6-10).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis G. Č. pateikė išrašo iš med. dokumentų kopiją, mokėjimo nurodymo pervesti 79 Lt (22,89 Eur) įmoką už apžiūrą 2014 m. sausio 27 d. ir čekio kopiją (1 t., b. l. 24-26).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad I. B. pateikė kirvį „Fiskars“ (2 t., b. l. 54).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas medinis pagalys ir kirvis „Fiskars“ (2 t., b. l. 69-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1176/14(02), nustatoma, kad J. B. nustatyta muštinė žaizda galvoje kaktos-viršugalvio srityje, nosies kaulų lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinės žaizdos bei nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV-V delnakaulių lūžis, dešinės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu(-iais) daiktu(-ais); kiti sužalojimai padaryti buku(-ais) daiktu(-is). Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų (ar daugiau) kontaktų: vienas - į galvos sritį, padarant muštinę žaizdą kaktos-viršugalvio srityje, vienas - į veido sritį, padarant nosies kaulų lūžį, kraujosruvą dešinės akies vokuose; vienas - į dešinės plaštakos sritį, padarant muštines žaizdas, nubrozdinimą, IV,V delnakaulių lūžį, II piršto vidurinio pirštakaulio lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į daiktą (- us). Muštinė žaizda galvoje, kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas, muštinės žaizdos dešinėje plaštakoje laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis, dešinės plaštakos IV,V delnakaulių, II piršto vidurinio pirštakaulio lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 74-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G233/14(02), nustatoma, kad G. Č. konstatuota galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, su muštine žaizda galvoje, su odos nubrozdinimais dešinės akies išoriniame kampe, muštinė žaizda dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio sėdmens srityje. Sužalojimai padalyti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2014-01-24. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą . Nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvados.

D. A., E. R. su kaltinamuoju yra draugai, E. R. dar ir I. B. sugyventinės brolis, todėl yra pagrindas manyti, kad duodami I. B. palankius parodymus jie stengiasi jam padėti išvengti atsakomybės. Tokia išvada darytina įvertinus šių liudytojų veiksmus įvykio metu. Taigi, nors kaip nurodo kaltinamasis ir pastarieji liudytojai, įvykus pirmam konfliktui (pirmas - konfliktas prie automobilio, antras arba konflikto tęsinys, I. B. išlipus iš automobilio) ir, kaip jie patys sako, pavykus pasprukti, tuo pačiu ir pasibaigus konfliktui, I. B. pavažiavęs sustoja ir išlipęs iš automobilio vienas grįžta pas J. B. ir G. Č. pasiimti bato, kuris kažkur numestas. Negrįžta su automobiliu, kas būtų gerokai saugiau, jeigu toks pavojus grėstų, nepalieka bato, bet drąsiai grįžta ten, kur jo laukia kirviu ginkluotas G. Č.. Be to, D. A. ne tik, kad neišlipa iš automobilio, bet net ir nestebi kas vyksta su draugu, nors pagal jų nupasakotas aplinkybes, I. B. turėjo būti itin nesaugu ir grėsti didelis pavojus, bet jis, neva, nieko negirdi ir iš automobilio išlipa tik po muštynių. Taigi, tiek E. R., tiek D. A. parodymai dėl kaltinamojo ir jų pačių veiksmų yra neįtikinami susiklosčiusiai situacijai.

Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. I. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo teistas (3 t. b.l. 23-28) , administracine tvarka baustas (3 t. b.l. 43-55), Jonavos PSPC įskaitoje neįrašytas (3 t. b.l. 57), augina du vaikus (4 t. b.l. 103), bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (4 t. b.l. 104). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymą I. B. skirtina vienintelė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydį.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 716,31 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l.111-116). Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino. I. B. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs nukentėjusius, kurie dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (1 t. b. l. 111-116). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą I. B. jį atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nukentėjusiajam J. B. dėl kaltų I. B. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2014-01-26 iki 2014-04-10, jam priskaičiuota ir išmokėta 8319,53 Lt (kas atitinka 2409,50 eurus) ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Č. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos pagrįsti, todėl pilnai priteistini iš kalto asmens.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. I. B. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiejidėl to būtų patyrę stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

2015 birželio 15 Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi I. B. buvo paskelbta paieška. Pagal 2015 spalio 19 LR Generalinės prokuratūros išduotą ekstradicijos prašymą Nr. 14.3.-325/15 I. B. buvo pargabentas į Lietuvą. Dėl jo pargabenimo Policijos Departamentas prie LR VRM patyrė 1722,60 Eur ekstradicijos išlaidos įrodytos PVM sąskaitomis faktūromis KPK Nr.0000104, VES Nr. 1457378 (4 t., b.l. 77-80). 1722,60 ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš I. B. priteistinos Policijos Departamentui prie LR VRM ( LR BPK 103 str. 1d. 6p., 104str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nubausti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 vasario 20 d. iki 2018 vasario 23 d., nuo 2019 gegužės 10 d. iki 2019 rugpjūčio 29 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti I. B. kardomąją priemonę suėmimą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:

G. Č. 1700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 716,31 Eur (septynis šimtus šešiolika eurų 31 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A. M. g. 42, Kaunas, naudai 2409,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devynis eurus ir 50 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.

Policijos Departamentui prie LR VRM 1722,60 Eur (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 60 ct) ekstradicijos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – pagalį - sunaikinti, kirvį „Fiskars“ grąžinti G. Č., CD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.