- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1929-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02297-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2FB-1427-571/14 pagal P. G. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi iškėlė P. G. A. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Ekvalda“. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis iš dalies pakeista ir bankroto administratoriumi paskirtas E. S., kuris 2014 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo P. G. A. bankroto byloje, be kita ko prašydamas patvirtinti ir pareiškėjos V. M. pirmos eilės 80 400 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš skolos už nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi administratoriaus E. S. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų pavirtinimo tenkino iš dalies – patvirtino P. G. A. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tokį sąrašą: AB Šiaulių banką kaip hipotekinį kreditorių su 569 007,12 Lt finansiniu reikalavimu, antros eilės kreditorius – VMI prie LR FM su 1 856,41 Lt finansiniu reikalavimu, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą su 578,77 Lt finansiniu reikalavimu, AB „Citadele“ bankas su 120 191,91 Lt finansiniu reikalavimu, „Swedbank lizingas“ UAB su 195 644,22 Lt finansiniu reikalavimu, AB Šiaulių bankas su 39 098, 36 Lt finansiniu reikalavimu, A. S. M. su 34 000 Lt finansiniu reikalavimu, A. D. su 15 200 Lt finansiniu reikalavimu, V. B. su 88 175,83 Lt finansiniu reikalavimu, tačiau atsisakė tvirtinti V. M. 80 400 Lt finansinį reikalavimą ir neįtraukė jos į kreditorių sąrašą.
Teismas nurodė, jog V. M., pateikdama tvirtinti savo kreditorinį reikalavimą, nepateikė jos reikalavimo faktą ir sumą pagrindžiančių įrodymų, t. y. pateikė tik prašymą, kuriame nurodė, kad bendra vaikų išlaikymui skirta skola sudaro 80 400 Lt, kai kiekvieno vaiko išlaikymui skiriama per mėnesį po 400 Lt, nurodytą sumą skaičiuojant nuo 2009 birželio 1 d. iki 2014 vasario 28 d. bei pridėjo vaikų gimimo liudijimus ir pažymas apie B. A. ir V. A. studijas. Teismas pažymėjo, jog Vaidas ir B. A. yra pilnamečiai, todėl P. G. A. neturi įstatyme įtvirtintos prezumpcijos išlaikyti pilnamečius vaikus. V. M. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad P. G. A. nuo 2009 metų nemokėjo visiems nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir kokia yra susidariusi skola. Taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad teismo sprendimu yra priteista parama pilnamečiams vaikams, kad P. G. A. paramos neteikė bei kokia yra susidariusi skola. Teismas, priimdamas sprendimą dėl V. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo atsižvelgė ir į tai, jog P. G. A. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis išlaiko nepilnamečius vaikus ir padeda studijuojantiems vaikams, todėl jam reikalinga 1 000 Lt suma ne tik savo asmeninių, bet ir vaikų poreikių tenkinimui. Tremiantis nurodytu, teismas sprendė, kad V. M. pateiktas tvirtinti finansinis reikalavimas nėra pagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl jo netvirtino. Teismas išaiškino, jog V. M. surinkus nutartyje nurodytus įrodymus, pagrindžiančius parteiktą tvirtinti finansinį reikalavimą, ji pakartotinai gali kreiptis į administratorių su prašymu dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė V. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta ją įtraukti į kreditorių sąrašą, įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti pateiktą finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad Vaidui ir B. A. tapus pilnamečiais, P. G. A. neturi pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams. Apeliantės nuomone, pilnamečiams vaikams išlaikymas yra būtinas. Tai, kad išlaikymas pilnamečiams vaikams priteistas nebuvo, nesudaro pagrindo teismui netvirtinti jos pateikto kreditorinio reikalavimo.
2. Apeliantės nuomone, nepagrįstas teismo argumentas, jog nepateikus įrodymų apie priteistą išlaikymą tiek pilnamečiams, tiek nepilnamečiams vaikams bei įrodymų, patvirtinančių išlaikymo įsiskolinimą, negalima nustatyti skolos dydžio. Apeliantės nuomone, teismas turėjo taikyti orientacinį priteistino išlaikymo dydžio kriterijų. Be to, jos prašyta skirti išlaikymo suma (400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui) neviršija orientacinio teismų praktikoje įtvirtinto išlaikymo dydžio.
3. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė kreditorei, nors aplinkybę, kad P. G. A. teikia išlaikymą vaikams, turėjo įrodyti būtent pats P. G. A..
4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. G. A. neturi įsiskolinimo už vaikų išlaikymą. Apeliantės nuomone, 1 000 Lt suma, skirta tiek P. G. A., tiek prisidėjimui prie vaikų išlaikymo, nėra pakankama. Be to, antstolės A. L. pažymą, kad alimentai pilnai sumokėti iki 2014 m. vasario 1 d. nesudaro pagrindo netenkinti kreditorės prašymo, nes 400 Lt suma patenkinti dviejų vaikų poreikius yra nepakankama.
5. Teismas turėjo pareigą pats rinkti trūkstamus įrodymus arba pasiūlyti kreditorei pateikti papildomus įrodymus. Tačiau šios pareigos nevykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą P. G. A. bankroto administratorius prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams teikimo atsižvelgtina į paramos pilnamečiui vaikui būtinumą ir tėvų galimybes ją teikti, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turi būti nustatytoms reikšmingos aplinkybės – esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai ir (arba) vaiko poreikių pasikeitimai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą.
Bylos duomenimis, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi iškėlė P. G. A. bankroto bylą (t. 2, b. l. 136-142). Bankroto administratorius 2014 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti P. G. A. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, prašydamas įtraukti į šį sąrašą ir V. M., kaip pirmos eilės kreditorę su 80 400 Lt finansiniu reikalavimu, kuris buvo grindžiamas tuo, jog ji su P. G. A., kuriam iškelta bankroto byla, turi penkis bendrus vaikus: V. A., gimusį (duomenys neskelbtini), B. A., gimusį (duomenys neskelbtini), G. A., gimusią (duomenys neskelbtini), U. A., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą V. M. nurodė, jog P. G. A. nuo 2009 m. birželio mėnesio visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, o prašomą patvirtinti 80 400 Lt finansinio reikalavimo sumą sudaro kiekvieną mėnesį po 400 Lt sudarantis išlaikymas penkių vaikų išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2009 m. birželio mėnesio. Finansinio reikalavimo pagrindimui V. M. pateikė vaikų gimimo liudijimus ir pažymas apie B. A. ir V. A. studijas (t. 4, b. l. 216-224).
Turtines vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reguliuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) XII skyrius. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.194 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju teismas gali priteisti išlaikymą ir pilnamečiui vaikui, jeigu jis yra ne vyresnis negu 24 metų. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis) arba tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo kaip tai numato CK 3.193 straipsnis. Taigi išlaikymo vaikams skolos atsiradimas gali būti sietinas tik su išlaikymo priteisimą nustatančiomis teisės normomis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. įsakymu nutarta išieškoti iš P. G. A. materialinį išlaikymą tik dviems nepilnametėms jo dukroms - G. A. ir U. A., kiekvienai iš jų po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012 m. liepos 5 d. iki vaikų pilnametystės (t. 1. b. l. 146). Kitiems gi vaikams išlaikymas nėra priteistas. Vadovaujantis antstolės pažyma (t. 3, b. l. 98), P. G. A. priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms teikė ir įsiskolinimo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą išvadai, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad prašomą patvirtinti 80 400 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje sudaro P. G. A. skola vaikų išlaikymui. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylą teismas turi patikrinti, ar pateikti tvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti, tačiau šioje byloje nesprendžia klausimo dėl išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams ar pilnamečiams vaikams. Šie klausimai, remiantis jau paminėtomis CK nuostatomis, gali būti sprendžiami atskiroje byloje.
Įvertinęs tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino įstatymų nuostatas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą bei įrodymų vertinimą, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos nutarties dalies nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.