Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-3467-609/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-13
Bylos Nr.: eI3-3467-609/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00053-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
Trečiasis asmuo: Valstybinės miškų tarnybos, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija
Pareiškėjas: L. S.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracija
Advokatai: Ričardas Noreika

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3467-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00053-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovui Dainiui Ratkeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija, Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2020 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. (8.6)D3-S-216r-4026 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir atsakovę įpareigoti iš naujo nagrinėti jos 2020 m. gruodžio 1 d. prašymą.

Skunde nurodo, jog ji yra 0,2317 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įgyto 2012 m. sausio 18 d. dovanojimo sandorio pagrindu, savininkė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos. Pagal 2020 m. lapkričio 27 d. duomenis Žemės sklype yra įregistruotas miškas. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), kvartalo, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), kuriame teritorija, į kurią patenka Žemės sklypas, pažymėtas geltona spalva, indeksu (duomenys neskelbtini), reiškiančiu gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo būdą bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės naudojimo pobūdį. 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių koregavimą Žemės sklype. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros nustatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo naudojimo būdų, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas. Ginčijamu sprendimu prašymui nepritarta. Su tokiu atsakymu pareiškėja nesutinka, vertina, jog atsakovė nepagrįstai kelia miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimą. Cituoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir teigia, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis Žemės sklype klausimas yra išspręstas Specialiuoju planu. Pareiškėja pažymi, kad Miškų įstatymo pakeitimai, nustatę galimybę keisti miško naudmenas į kitas, jei miškingumas toje savivaldybėje viršija 50 proc., įsigaliojo tik 2013 m. rugsėjo 1 d. Pažymi teisėtų lūkesčių svarbą. Teigia, jog negalėdama įgyvendinti statytojos teisių, ji negali atlikti statybos darbų, dėl ko Žemės sklypas nuvertėtų, dėl ko ji patirtų didelius nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog skundą palaiko, prašo jį patenkinti visiškai skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, jog Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas, nes naudojimo būdo Žemės sklype pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ( su vėlesniais pakeitimais) patvirtintai valstybinės reikšmės miško plotų schemai bei į Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai, patvirtintai Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų schemos patvirtinimo“ kaip II grupės specialios paskirties rekreaciniai miesto miškai.

specialiajam teritorijų planavimo dokumentui – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889, sprendiniams. Pažymi, kad pagal Valstybinės reikšmės miško plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, ginčo teritorija taip pat yra valstybinis miškas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. Nr. 1046 redakcija). Specialiojo plano aiškinamojo rašto 67 psl. nurodyta, kad tikslas yra miško išteklių gausinimas, prioritetas – miškų ploto didinimas. Pažymi, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu, miško žemę paversti kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, yra draudžiama. Teigia, kad Žemės sklypas yra iki 840 m. atstumu nuo Baltijos jūros. Mano, jog dėl Ginčijamo sprendimo priėmimo Žemės sklypo vertė nepasikeitė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir VĮ Valstybinių miškų urėdija) sprendimą palieka teismo nuožiūrai. Atsiliepime į skundą nurodo, kad į Žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2003-2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškams. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį. Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esantys miškai valstybinės reikšmės miškais yra traktuojami kaip miestų miškai ir kaip esantys 7 km. pločio juostoje nuo Baltijos jūros. Pažymi, jog ginčo, kad miškas, patenkantis į Žemės sklypo teritoriją, yra Palangos mieste, nėra. Vertina, jog į Žemės sklypą patenkantis miškas nėra valstybinis, nes patikėjimo teise nėra perduotas VĮ Valstybinių miškų urėdijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad sprendimą palieka teismo nuožiūrai. Teigia, kad į Žemės sklypą patenkantys miško plotai buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2003-2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei atnaujinti pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Į žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esantys miškai valstybinės reikšmės miškams priskiriami kaip miestų miškai ir kaip esantys 7 km. pločio juostoje nuo Baltijos jūros. Teigia, jog nesant bent vienos iš aplinkybių, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Valstybinės miškų tarnybos atstovas nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. (8.6)D3-S-216r-4026 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos, kaip planavimo iniciatorės, pasiūlymą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių koregavimo Žemės sklype. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros nustatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo naudojimo būdų, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas.

Panaikinus Ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. gruodžio 1 d. prašymą.

Pareiškėja 2020 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti Detaliojo plano sprendinių Žemės sklype koregavimą, nurodydama planavimo tikslus – optimalios urbanistinės struktūros nustatymą, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo naudojimo būdų, teritorijos reglamentų nustatymas, Detaliojo plano sprendinių Žemės sklype koregavimas.

Ginčijamu sprendimu pareiškėjos prašymas buvo netenkintas, įvertinus tai, jog planavimo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ( su vėlesniais pakeitimais) patvirtintai Valstybinės reikšmės miškų schemai bei Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai, patvirtintai Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų schemos patvirtinimo“, pagal kurias teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 9 punktas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.“<...> Aprašo 9 punkte nurodyta, kad: planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą; <...>. Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams; sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš šių teisės normų matyti, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė atmesti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, tačiau šia teise jis gali naudotis tik tuo atveju, kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Be to, savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojamas savo sprendimą, kuriuo atmeta pasiūlymą, motyvuoti. Šiuo atveju motyvuoti, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, reikia suprasti kaip reikalavimą nurodyti faktines aplinkybes (teisės aktų normas ar kitus to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriems prieštarauja pasiūlymas) ir teisės normą (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.; Aprašo 9 p.), kuria, remdamasis jis atmeta pasiūlymą.

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> „Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant.“ <...> Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kuri savo esme atitinka Aprašo 9 punkto reikalavimą – sprendime dėl atsisakymo tenkinti pasiūlymą, nurodyti teisės aktų normas ar kitus to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriems prieštarauja pasiūlymas.

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 317 punkte nustatyta, kad detalieji planai gali būti keičiami ir koreguojami, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Šių Taisyklių 325 punkte nustatyta, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Taigi Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo paskirtis ir/ar būdas keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje teritorijoje neparengtas detalusis planas.

Ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai galioja Detalusis planas, todėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdas turi būti keičiamas, keičiant/koreguojant Detaliojo plano sprendinius.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus.

Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius Žemės sklypas patenka į degraduoto gamtinio karkaso teritoriją.

Į Žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ( su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Valstybinės reikšmės miškų schemą yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Pagal Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889, sprendinius Žemės sklypas patenka į II grupės specialiosios paskirties miškų, rekreacinių miškų plotus.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. To paties įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad gamtiniame karkase (įskaitant Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijas) esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose, ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato šis Įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Bendruosius gamtinio karkaso teritorijų formavimo principus, apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1–96 patvirtinti Gamtinio karkaso nuostatai. Šių Nuostatų 8 punkte nustatyta, kad perstatant, pertvarkant kompleksiškai užstatytas (pažeistas, stipriai pažeistas (degraduotas) gamtinio karkaso teritorijas miestuose, miesteliuose, kitose urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, išsaugomi esami pavieniai medžiai ir (ar) jų grupės, želdiniai, kiti natūralūs paviršiai,<...>.

Į Žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ( su vėlesniais pakeitimais) priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Nutarime taip pat pažymėta, kad teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, inter alia atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai.

Atitinkamai miško, kaip ypatingos vertybės, reikšmė įtvirtinta ir įstatymuose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis išimtinių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, sąrašas. Kadangi pareiškėjos tikslai į minėtą sąrašą nepatenka, tai reiškia, jog Žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybinis miškas, negali būti paverčiama kita naudmena.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar plėtra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose planuose ir numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neprieštarauja valstybinių parkų ar biosferos rezervatų teritorijų planavimo dokumentams ir biosferos poligonų nuostatams arba jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.

Tokių teritorijų planavimo dokumentų Palangos mieste nėra patvirtinta.

Pažymėtina, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-492/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Taigi, miškas yra visos visuomenės vertybė, todėl privati asmens veikla negali nulemti poreikio mažinti miško, miško žemės plotus.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19, 26 ir 28 punktus, planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas, kraštovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų apsauga bei aplinkos kokybės apsauga yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Vykdydama šias funkcijas, Palangos miesto savivaldybė teisėtai ir pagrįstai nepritarė pareiškėjos pasiūlymui.

Nors Ginčijamame sprendime nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjos pasiūlymas yra atmestas, jame yra nurodytos aktualiam teisiniam santykiui teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad Žemės sklypas yra teritorijoje, kuri patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ( su vėlesniais pakeitimais) bei į Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų schemos patvirtinimo“ kaip II grupės specialios paskirties rekreaciniai miesto miškai.

Konstatavus, jog Ginčijamas sprendimas yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išvestiniu laikytinas reikalavimas atsakovę įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. gruodžio 1 d. prašymą netenkintinas.

Pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi P skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė