Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Byla Nr. N-63-2433-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
N-63-2433-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-2433/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. B. (b. l. 5) už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.38 val., Marijampolės g., Garliavoje, Kauno rajono savivaldybėje, vairavo automobilį BMW 325, v. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,60 promilės) girtumo laipsnis, į reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, patikrinti nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, t. y. padarė kelis teisės pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 169 ir 238 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 3 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutarimu (b. l. 35-37) nutraukė M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavęs, kad M. B. veiksmuose nėra teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog M. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2009 m. rugpjūčio 21 d. apie 17.38 val. Vairuotoją patikrinus prietaisu „Alcotest 7410“ Nr. ARKF-0369, nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,60 promilės (b. l. 10). Remiantis Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 2383/09(02), 2009 m. rugpjūčio 21 d. 18.50 val. M. B. organizme etilo alkoholio nebuvo (0,00 promilės) (b. l. 17-18). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktą, vairuotojas, nesutikdamas su neblaivumo (girtumo) patikrinimu (jo rezultatu), medicininei apžiūrai turi nuvykti (būti pristatytas) ne vėliau kaip per 1 valandą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, policijos pareigūnų ir liudytojų paaiškinimų, M. B. per valandą nuvykti medicininei apžiūrai negalėjo, nes policijos pareigūnai apie 40 minučių pildė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei laukė tralo transporto priemonei nutempti į saugomą automobilių aikštelę. Todėl teismas vertino, kad į sveikatos priežiūros įstaigą M. B. kreipėsi per protingą laiko tarpą. Specialisto išvada M. B. po vienos valandos ir 10 minučių nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nebuvo nustatytas girtumas. Pagal techninės priemonės Alkotester 7410 Printer techninius duomenis, tam, kad alkotesterio parodymai būtų teisingi ir korektiški, pageidautina, kad tikrinamas asmuo nebūtų rūkęs per paskutines 5 minutes ir nebūtų vartojęs alkoholio per paskutines 15 minučių iki tyrimo (b. l. 15). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš tikrinant girtumo laipsnį, M. B. buvo išgėręs keletą gurkšnių alaus, todėl alkotesterio parodymai galėjo būti netikslūs. Apie tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo informavo policijos pareigūnus. Todėl esant bent menkiausiai abejonei, policijos pareigūnai privalėjo pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Kauno rajono apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad iš pateiktos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (b. l. 21-22) matyti, jog M. B. vairuojamas automobilis BMW 325 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimas galiojo iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. 24.00 val.

II.

Apeliaciniu skundu Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyris (toliau – ir Institucija) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Institucija paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą remdamasis prielaidomis – administracinėn atsakomybės traukiamo asmens ir jo draugų parodymais, kad tikrinamas asmuo prieš penkias minutes rūkė ir penkiolikos minučių laikotarpyje vartojo alkoholį. Pakartotinis M. B. girtumo tikrinimas buvo atliktas praėjus valandai po įvykio, todėl negali turėti įtakos įrodant ar paneigiant vairuotojo blaivumą sustabdymo metu. Be to, nepateikdamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, M. B. pažeidė KET 16 punktą, todėl turi būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenys rodo, kad policijos pareigūnai 2009 m. rugpjūčio 21 d., 17.38 val. atliko M. B. blaivumo patikrinimą. Technine priemone „Alcotest 7410“ Nr. ARKF-0369 administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškvėptame ore nustatyta 0,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1068 (b. l. 18), transporto priemonės vairuotojo apžiūra buvo pradėta 18.50 val. Atlikus pirmąjį tyrimą alkotesteriu, 18.50 val. buvo nustatyta 0,00 promilės, pakartotinis tyrimas 19.10 val. parodė analogišką rezultatą. Kraujo mėginys buvo paimtas 19.00 val. Jį ištyręs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistas 2009 m. rugpjūčio 24 d. pateikė išvadą Nr. T-A 2383/09(02), kad M. B. organizme etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija mato, kad faktiniai duomenys yra prieštaringi, jų pagrindu negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad M. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių visoms teisiškai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir abejonėms dėl M. B. girtumo išsklaidyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo bei vėliau atliktos medicininės apžiūros ir paimto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi ženkliai, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs specialisto 2009 m. rugpjūčio 24 d. išvada Nr. T-A 2383/09(02), administracinę bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo nutraukė. Apylinkės teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad neatitikimai tarp pirminių alkoholio matuoklio parodymų ir kraujo tyrimo būtų visiškai pašalinti, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009). Todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimas naikintinas, administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas