Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. 2020 m. birželio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams bei ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, panaikinta ir šioje byloje priimtas naujas nuosprendis: R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, R. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3. 2021 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi R. M. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė sušvelninta iki 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

4. Bausmės pradžia: 2015 m. balandžio 24 d. Bausmės pabaiga: 2027 m. spalio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d.: 4 metai 1 mėnesis 24 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2023 m. rugpjūčio 24 d.

II. Skundo prašymai ir argumentai

7.5. Apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo ankščiau padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei gerokai ankščiau buvusiems drausmės pažeidimams. Tačiau, visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su akivaizdžiai pasikeitusia situacija, sumažėjusią nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama.

7.13. Apibendrintai gynyba mano, jog šioje byloje objektyviai egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas: byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. R. M. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nuosekliai gerėja, jis suprato bei vidumi įvertino ankstesnį, netinkamą savo elgesį, padarė teigiamas išvadas ir sugebėjo tinkamai ir preciziškai laikytis nustatytos tvarkos. Nuteistasis dalyvavo ir dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Tai suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, kas būtent ir yra vienas iš esminių skiriamų bausmių tikslų. Pažymima, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, kontroliuojamas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, apylinkės teismo Nutartį ir apygardos teismui pateiktą medžiagą, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą.

12. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktų duomenų, nuteistasis R. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties motyvais dėl nepakankamos nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teigiama, kad teismas vertino tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei padaryto nusikaltimo sunkumą ir nevertino nuteistajam palankių aplinkybių. Tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti.

13. Sutiktina, kad nagrinėjant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo išsprendimui reikšmingiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad be kitų aplinkybių turi būti vertinama ir tai, jog R. M. šiuo metu turi vienuolikos teistumų istoriją, įskaitant teistumus užsienyje, teismai R. M. dažnu atveju skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau jas atlikęs, R. M. nusikalsdavo pakartotinai. Dalis ankstesnių ir dabartinis nusikaltimas yra padaryti bendrininkų grupėje. Pats nuteistasis teigė, kad dabartinis nusikaltimas – būdas uždirbti lengvus pinigus, susijęs su noru praturtėti. Šiuo metu R. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, padarytus organizuoto nusikalstamumo veikloje, kurią pats įkūrė, kurioje pats aktyviai dalyvavo ir atliko tam tikrą atsakingą vaidmenį. Tokie duomenys parodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, neteisėtais būdais siekiant turtinės naudos. Tokių duomenų visuma neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei. Akcentuotina ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo, asmens nusikalstama (-os) veika (-os) vertinama (-os) tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, nusikalstamos veikos, kaip vienos iš daugelio aplinkybių, pobūdžio ir pavojingumo vertinimas, neišskiriant šios aplinkybės, kaip esminio kriterijaus, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę įstatymo nėra draudžiamas.

14. Pažymėtina ir tai, kad išvada dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo gali būti laikoma pagrįsta tik tada, kai yra padaryta įvertinus su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių, tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Apygardos teismas neturi pagrindo paneigti skunde akcentuojamas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. M. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu stebimos tam tikro lygmens teigiamų nuostatų prielaidos, jis atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą dirbo nuteistųjų virtuvės darbuotoju, rodė pastangas įgyti profesijas, šiuo metu tęsia individualios veiklos vykdymo bei mokymosi kolegijoje veiklas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išsprendė finansines problemas, ne kartą buvo skatintas. Palankiai vertintina ir tai, kad nuteistasis drausmine nuobauda paskutinį kartą baustas 2020 m. lapkričio 18 d., yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, jis siekia save realizuoti vykdydamas individualią veiklą, jog jis išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos neturi, o po paleidimo planuoja dirbti UAB „F.“. Tačiau tiek Komisijos Nutarimu, tiek teismo Nutartimi pagrįstai buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu ir, kurių visuma, šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad R. M. resocializacijos tikslai jau yra pasiekti.

15. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina 2023 m. rugpjūčio 24 Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti duomenys apie kriminogeninius veiksnius. Apygardos teismas užfiksuotų duomenų teisingumu neturi pagrindo abejoti. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam R. M. nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius (9), tarp kurių darbinės patirties stoka; nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; nepakankamas problemų indentifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos. Skunde gynybos akcentuojami ir išskirti apsauginiai veiksniai: gyvenamosios vietos ir partnerystės ryšis, vaikų gimimas, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nes tokie veiksniai netapo stimulu nuteistajam koreguoti savo elgesį, tokių veiksnių nepakako sulaikyti R. M. nuo nusikalstamo elgesio, o kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje, atsižvelgiant į tai, kad R. M. buvo teistas ir užsienio valstybėje, daroma prielaida, jog tam tikri asmens lokalizacijos ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai poreikiai vis tik reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, kurie ir parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nagrinėjamu atveju, kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, kas akcentuojama skunde, bet ir nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis R. M. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Iš nuteistojo gynėjo skundo argumentų matyti, kad šiuo atveju yra kvestionuojama Socialinio tyrimo išvada, kurios pagrindu žemesniojo teismo nutartimi buvo atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo), taip pat ir nagrinėdamas skundą, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime (kuris priimamas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis) išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, aptartų normų sisteminė analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimą atliko išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją atitinkantys vertintojai, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys. Todėl gynybos nesutikimas su išvadomis dėl vertinimo, nereiškia, jog pateiktos išvados yra neteisingos.

17. Taip pat iš skundo turinio matyti, kad R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė siejama su aplinkybėmis, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse nuteistasis buvo paskatintas daugybę kartų, jo akivaizdi elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ypač pasireiškė po ankstesnio 2023-02-27 Komisijos neigiamo sprendimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo resocializacijos aspektus. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje 4 kartus skatintas, tačiau (nuo 2015-04-24) yra baustas 34 kartus drausminėmis nuobaudomis, iš jų 9 kartus už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą (už disponavimą mobiliais telefonais ir USB atmintinėmis) bei 25 kartus už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Iš tiesų, nuteistasis paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2020-11-18 ir tai rodo jo pastangas vykdyti rekomenduojamas priemones, vis tik nuteistasis nebuvo linkęs kritiškai įsivertinti savo elgesio, o ir šiuo metu pastebima vis dar nuteistajam būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, kurie siejami su kriminaline subkultūra, jis linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad, net ir atsižvelgiant į ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam R. M. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys, o įvertinus paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, R. M. nustatyta teišliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai rodo, kad esminiai pokyčiai valdant kriminogeninius veiksnius nenustatyti, nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Dėl to yra pagrindas abejoti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o skunde nurodytos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus duomenis. Be to, būtina pažymėti, jog stebimos tam tikro lygmens teigamos nuostatos bausmės atlikimo metu buvo įvertintos pataisos įstaigos administracijos 2023-08-03, priimant sprendimą dėl R. M. skirtino paskatinimo.

18. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo gynėjo skundo argumentus susijusius su probacija, valstybinės politikos lygtinio paleidimo kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju Komisija ir Teismas įvertino nuteistąjį ir jo elgesį atliekant bausmę charakterizuojančių aplinkybių visumą, tačiau tokio vertinimo išdavoje negalima pagrįstai manyti, jog nuteistasis gali atlikti tolesnę bausmę nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Skundo argumentai, jog svarstant klausimą Komisijoje dėl priimamo sprendimo nebuvo vieningos nuomonės, teiginiai apie nuteistojo pasiryžimą pakeisti savo elgesį ir tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, taip pat neleidžia daryti priešingų išvadų. Vieno Komisijos nario atskiroji motyvuotoji nuomonė, siūlant taikyti lygtinį paleidimą, neįpareigoja teismo priimti nuteistąjį tenkinantį sprendimą, o asmens byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

19. Argumentai, kad žemesnysis teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistojo ankščiau padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui bei gerokai ankščiau buvusiems drausmės pažeidimams, laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, duomenys apie tai už kokio pobūdžio nusikaltimą R. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo įvertinti kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, nuteistojo dedamas pastangas juos valdyti. Įvertinus šių duomenų visumą padaryta pagrįsta išvada, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti R. M. taikyti lygtinį paleidimą.

20. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ir Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.