Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas E.AntanauskasBaudž. byla Nr. 1A–79-106/2007 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8, 2.1.6.2. (S)

2008 m. kovo 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-21 nuosprendžio, kuriuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

V. P. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Priteista iš V. P. 26,70 litų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis 2006-02-18, apie 4 val., prie alkoholinių gėrimų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia K. P. sudavė keturis smūgius kumščiu į dešinę galvos pusę, padarydamas jam veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinio antakio srityje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės akies vokų išoriniame krašte, viršutinės lūpos minkštųjų audinių paburkimą su kraujosruva, gleivinės įtrūkimą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismo išvados pagrįstos neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių prielaidomis. Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų K. M. bei T. A. parodymais, kurie tariamai patvirtino aplinkybę, kad būtent apeliantas sumušė K. P., tačiau tai neatitinka tikrovės. Nei K. M., nei T. A. nepatvirtino aplinkybės, kad apeliantas sudavė smūgius K. P.. Jie nepatvirtino, kad K. P. buvo suduoti smūgiai. K. P. ir T. A. patvirtino tik aplinkybę, kad K. P. prieš jį pristatant apsaugos darbuotojams į policijos komisariatą buvo kruvinu veidu, tačiau kokiomis aplinkybėmis K. P. buvo sužalotas ar susižalojo pats jie nematė. Nuosprendyje teismas konstatuoja, kad K. P. nedalyvavo muštynėse ir ten nebuvo sužalotas ir tai tariamai patvirtina liudytojos A. G. bei A. S., tačiau šių aplinkybių minėtos liudytojos nepatvirtina. A. G. parodė, kad įvykio metu mušėsi grupė asmenų, tačiau kas konkrečiai ką darė ji nematė. Ji nematė, ar K. P. dalyvavo muštynėse. A. S. patvirtino, kad konflikto parduotuvėje metu K. P. nebuvo, tačiau kas su kuo vėliau mušėsi lauke ji nematė, nes iš parduotuvės į lauką nebuvo išėjusi. Apylinkės teismo konstatuotų aplinkybių, kad būtent apeliantas sumušė K. P. nepatvirtino nei vienas iš anksčiau paminėtų liudytojų. Šią aplinkybę nurodė tik pats nukentėjusysis K. P., tačiau jo parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, kaip keliančius pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

Apeliantas teigia, kad K. P. įvykio vietoje buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, kadangi viešoje vietoje agresyviai elgėsi, triukšmavo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, t.y. jo veiksmuose buvo požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Į policijos komisariatą, policijos pareigūnams paprašius minėtas asmuo apsaugos darbuotojų buvo pristatytas dėl tų pačių priežasčių, t.y. kaip viešosios tvarkos pažeidėjas, dėl to policijos komisariate jis surašė tarnybinį pranešimą. Dėl šių aplinkybių tarnybinį pranešimą surašė ir policijos pareigūnas A. Š.. Visas šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnai A. Š., A. G. bei apsaugos tarnybos „Komanda" darbuotojai V. K., S. R. ir R. K.. Tokiu būdu, K. P. buvo sulaikytas darant nusikalstamą veiką, sulaikytas jis aktyviais veiksmais stengėsi ištrūkti ir šiuo atveju apeliantas, laikydamas jį už rankų, laikė, todėl K. P. galėjo susižaloti į automobilio variklio dangtį, tačiau dėl šių sužalojimų apeliantas neatsako, nes yra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė, numatyta BK 29 straipsnyje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis, apsaugos darbuotojai bei policijos pareigūnai nurodė, kad K. P. galėjo susižaloti į automobilio variklio dangtį (kapotą), kai jis, kaip viešosios tvarkos pažeidėjas, būdamas sulaikytas apsaugos darbuotojų elgėsi agresyviai ir stengėsi ištrūkti, tačiau teismas šių aplinkybių nepatikrino, t.y. teismas remdamasis specialisto išvada Nr.G 297/06 (03) tik konstatavo K. P. sužalojimus, tačiau visiškai nesiaiškino jų padarymo mechanizmo bei nepatikrino, ar K. P. negalėjo susižaloti pats atsitrenkdamas į automobilio variklio dangtį. Šių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę vertinant ne tik apelianto, tačiau ir kitų apsaugos darbuotojų veiksmus, nes nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., padaroma tyčiniais veiksmais, tačiau nustačius, kad K. P. susižalojo pats, apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip tyčiniai ir jis negalėjo būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismui pripažinus jį kaltu, K. P. atsiveria visos galimybės pareikšti turtines pretenzijas dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir šia galimybe K. P. tikrai pasinaudos, kadangi apie tai jis pats jam prasitarė. Apylinkės teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad K. P. dėl savo veiksmų įvykio metu turėjo būti pats patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimus, o apkalbėdamas apeliantą jis siekė šios atsakomybės išvengti. Todėl apylinkės teismas K. P. parodymus privalėjo vertinti kritiškai ir juos atmesti, kaip keliančius pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. Apkaltinamajame nuosprendyje detaliai išdėstytos motyvuotos išvados, pagrindžiančios apelianto kaltumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti.

Nukentėjusiojo parodymais yra išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, betarpiškai sutampa su kitų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis bei atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad jis garsiai žodžiu piktinosi, kad apsaugos tarnybos „Komanda“ darbuotojai nesiima jokių veiksmų nutraukti konfliktą, vykusį prie parduotuvės, kuriame dalyvavo ir moteris, o V. P. jam liepė pasišalinti ir, nusikeikęs necenzūriniais žodžiais, grubiai pastūmė. Tada jis, pareiškęs pasipiktinimą dėl apsaugos darbuotojų veiksmų, nuėjo prie automobilio ir įsėdo į jį. Įsėdus į automobilį, pribėgo du apsaugos darbuotojai, tarp kurių buvo nuteistasis. Pastarieji išlaipino jį ir K. M. iš automobilio, nusivedė prie tarnybinio automobilio, užlaužė jam rankas už nugaros, uždėjo antrankius. Tuo metu V. P. jam keturis kartus kumščiu smogė į dešinę galvos pusę. Nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti metu atpažino V. P., kaip jam smūgius sudavusį apsaugos darbuotoją ( Nukentėjusiojo apklausos protokolai, t. 1, b. l. 21-25, 28, Asmens parodymo atpažinti protokolas, t.1, b. l. 91- 94, Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 176 – 178 ).

Kad nukentėjusysis buvo prispaustas ant automobilio kapoto, surakintomis rankomis, muistėsi, keikėsi ir šaukė, kad yra sumuštas, o apsaugos darbuotojai aiškino, kad K. P. jiems priešinosi, parodė liudytojai policijos pareigūnai A. G. ir A. Š. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 178 – 179, 179 ). Šie liudytojai kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas K. P. nematė, o aplinkybė, kad nepagrįstai sulaikytas ir sumuštas K. P. priešinosi ir keikėsi, negali būti įrodymu, kad jis taip elgėsi prieš sulaikymą. Kad sumuštas apsaugos darbuotojų, kaip matosi iš tarnybinio pranešimo, nukentėjusysis tvirtino iš karto, kai buvo nugabentas į ligoninę ( Tarnybinis prašimas, t. 1, b.l. 20).

Nuteistasis teigia, jog K. P. buvo sulaikytas, surakintas antrankiais ir pristatytas į policijos komisariatą, nes agresyviai elgėsi, triukšmavo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais,trukdė dirbti, tačiau, kaip matosi iš liudytojų T. A. ir K. M. parodymų, K. P. kartu su K. M. nuteistojo ir dar vieno apsaugos darbuotojo buvo ištraukti iš lengvojo automobilio. Nors šie liudytojai nematė, kad sužalojo nukentėjusįjį, tačiau parodė, kad iki tol K. P. sužalotas nebuvo, kad K. P. mušamas, suprato, nes girdėjo smūgių garsus, K. P. riksmus, po to pamatė kruviną jo veidą. Kuris iš apsaugos darbuotojų sudavė smūgius nukentėjusiajam, T. A. ir K. M. pasakyti negali, nes nematė, tačiau patvirtino, kad iki tol K. P. sužalotas nebuvo ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l.40, 45- 46 ).

Liudytoja A. G. parodė, kad nukentėjusysis K. P. kilusiose muštynėse nedalyvavo, jose sužalotas nebuvo ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 41 - 42). Nukentėjusiojo parodymus, kad jis muštynėse nedalyvavo, patvirtino ir liudytoja A. S. Ji parodė, kad tą naktį ji dirbo parduotuvėje, matė muštynes, kofliktuojančius vaikinus ji pažįsta iš matymo, nes jie yra pastovūs parduotuvės klientai. Visas jo dėmesys buvo nukreiptas į konfliktuojančius asmenis, todėl ką veikė apsaugos tarnybos „Komanda“ darbuotojai, ji nematė ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 42-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja A. S. neatpažino K. P. kaip dalyvavusio muštynėse prie parduotuvės ( Asmens pateikimo atpažinti iš nuotraukos protokolas, t. 2, b. l. 6-8).

Ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai konflikte prie parduotuvės dalyvavę asmenys- liudytojai B. V., R. G., K. G. pateikus nukentėjusįjį atpažinti iš nuotraukos, parodė, jog visi tarpusavyje konfliktavę asmenys iki tol buvo gerai iš matymo pažįstami ir nurodė, kad K. P. prie parduotuvės nesimušė, jie jo neatpažįsta ( Asmens parodymo atpažinti protokolai 2 t., b.l. 21-23, 28- 30, 36- 38 ).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis muštynėse, dėl kurių nuteistasis su kitais apsaugos darbuotojais atvyko prie parduotuvės, nedalyvavo ir jose sužalotas nebuvo bei nukentėjusysis ir kartu buvę jo draugai nekėlė jokios grėsmės aplinkiniams ir viešosios tvarkos nepažeidinėjo.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo apeliaciniame skunde minimų jo bendradarbių liudytojų V. K., S. R. ir S. K. parodymus, nes šie parodymai, beje kaip ir nuteistojo parodymai apie nukentėjusiojo sulaikymo aplinkybes, yra prieštaringi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jie su V. P. atvykę į įvykio vietą, į muštynes nesikišo, stovėjo nuošalyje ir stebėjo, kad besimušantieji asmenys neitų į parduotuvę, kai prie jų priėjo sukruvintu veidu nukentėjusysis K. P., bei ėmė juos kolioti, pastūmė V. P.. Tada jie užlaužė K. P. rankas, uždėjo antrankius ir jį sulaikė ( Liudytojo apklausos protokolas, t.1, b. l. 74-76). Akistatos su liudytoju K. M. metu V. K. taip pat neginčijo liudytojo parodymų, kad apsaugos darbuotojai pasyviai stebėjo muštynes ( Akistatos protokolas t. 1, b.l. 109-113). Tik teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas parodė, kad jie su V. P. bandė skirti besimušančius asmenis, o nukentėjusysis dalyvavo muštynėse, buvo agresyviausias, jiems trukdė, tempė už rankos V. P. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 180 ). Liudytojas S. R., nuteistojo bendradarbis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietą matė besimušančius asmenis, netoliese stovinčius V. P. ir V. K. ir kad pagal instrukciją jiems nepriklauso tramdyti ne parduotuvėje besumušančius asmenis ( Liudytojo apklausos protokolas t.1, b. l. 77 ). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau papildė, jog jam atrodo, kad kolegos bandė išskirti muštynių dalyvius, prieštaraudamas savo ankstesniems parodymams apie įvykio aplinkybes ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 43-44). Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietą matė prie parduotuvės besumušančius kelis asmenis, o netoliese stovinčius V. P. ir V. K. ( Liudytojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 87 – 90), gi teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuteistasis su V. K. ramino tarpusavyje besimušančius asmenis ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 44). Nuteistasis V. P., nugabenus K. P. į policiją, parašė tarnybinį pranešimą, kad prie parduotuvės vyko muštynės ir jis sulaikė labiausiai konfliktavusį jaunuolį, nors, kaip jau nustatyta, nukentėjusysis muštynėse prie parduotuvės nedalyvavo ( t. 1, b.l. 55 ). Kaip matosi iš bylos medžiagos, prie parduotuvės besimušančius asmenis išskyrė ir sulaikė ne apsaugos tarnybos darbuotojai, o atvykę policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai muštynėse visus dalyvavusius asmenis pristatė į policijos komisariatą, o vienintelį nukentėjusįjį į komisariatą pristatė apsaugos darbuotojai.

Kad atvykę apsaugos darbuotojai abejingai stebėjo muštynes ir į jas nesikišo, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai parodė ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai T. A. ir K. M.. Kad atvykę apsaugos darbuotojai pareškė, kad jiems nepriklauso ne parduotuvės patalpose tramdyti besumušančius asmenis, iškvietė policijos darbuotojus, parodė ir apklausta kaip liudytoja parduotuvės darbuotoja A. S.. Liudytoja A. G. parodė, kad besušančius sulaikė policijos darbuotojai, neteigė, kad besimušančius tramdė apsaugos darbuotojai. Todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad apsaugos darbuotojai supyko, kai jis garsiai piktinosi jų neveiklumu.

Apelianto parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo prieštaringi, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tuo metu kai sulaikė K. P., šis jau buvo sukruvintu veidu ir netvirtino, kad nukentėjusysis sulaikomas susižalojo į automobilio kapotą ( Įtariamojo apklausos protokolas t. 2, b. l. 62-64 ). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad K. P. galėjo susitrenkti nosį, kai V. P. jį prispaudė prie automobilio kapoto (Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 174- 176 ). Ekspertas, apklaustas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neatmetė galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti atsitrenkdamas į automobilio kapotą, tačiau sužalojimų mechanizmo nenurodė, teigdamas, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas ir suduodant smūgius kumščiais. Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie jo sužalojimo aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis gali būti suinteresuotas nepagrįstai kaltinti V. P., nes ateityje gali pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, arba siekdamas išvengti atsakomybės už chuliganizmą, niekuo nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.