- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 1-415-720/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01308-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- T. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) pamainos viršininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis T. R. 2006 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Didžiojoje Britanijoje, prie Londono esančiame bare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti netikrą asmens tapatybės kortelę, perduodamas dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims savo fotonuotrauką, kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys panaudojo pagaminant žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) W. A. vardu su T. R. fotonuotrauka, neteisėtai įgijo ir laikė iki 2009 metų rugsėjo 1 d., apie 12.30 val., tokiu būdu T. R. įgijo ir laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą W. A. vardu su T. R. fotonuotrauka.
Kaltinamasis T. R. apie teisiamojo posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai, šaukimu, jis išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam buvo paskelbta paieška. Kaltinamasis į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau pats pasisamdė gynėją advokatą, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 433 – 436 straipsniais, ši baudžiamoji byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant.
Kadangi kaltinamasis T. R. gyvena Jungtinėje karalystėje, Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis T. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2006 m. gyveno Anglijoje ir buvo įsidarbinęs fabrike. To kaimo, kuriame gyveno, bare jis susipažino su dviem lietuviais, kurie, buvo maždaug 35 metų amžiaus. Šie jam prisistatė J. ir A. iš (duomenys neskelbtini). J. ir A. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, ir todėl jo paprašė fotonuotraukos, kad jam galėtų padaryti lietuvišką asmens tapatybės kortelę, bet jokių asmens duomenų jo pateikti neprašė. Su J. ir A. jis susitarė susitikti kitą dieną, tame pačiame bare. Susitikęs jis J. ir A. padavė vieną savo fotonuotrauką. Po to maždaug po dviejų savaičių laiko jis susiskambinęs su A. ir J. vėl susitiko tame pačiame bare. Pastarieji jam padavė asmens tapatybės kortelę, kurios Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje buvo jo fotonuotrauka, tačiau kito asmens anketiniai duomenys, tai yra W. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jis asmeniškai tokiais anketiniais duomenimis nepažįsta jokio asmens. A. su J. jam už tai sumokėjo ir žadėjo dar paskambinti, tačiau jis daugiau su pastaraisiais nebendravo. 2007 m. kovo 28 d. jis grįžo į Lietuvą ir parsivežė minėtą asmens tapatybės kortelę su savo fotonuotrauka. 2009 m. rugsėjo 1 d., jam paskambino pažįstamas M. S. ir pasiūlė kartu važiuoti į Kauną, kadangi šiam vienam buvo liūdna važiuoti. Jis su M. S. pasiūlymu sutiko. M. S. kelionės tikslo jam neaiškino, jis važiavo tiesiog pasivažinėti, kadangi neturėjo ką veikti. M. S. netoli Kauno sustojo degalinės „(duomenys neskelbtini)” aikštelėj, kur laukė kito savo pažįstamo. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) jis su M. S. nebendravo, tik garsiai klausėmės muzikos. Jis savo kelnių kišenėje turėjo minėtą netikrą asmens tapatybės kortelę, kuri kažkuriuo tai momentu jam išlipant iš M. S. vairuojamo automobilio iškrito iš jo kelnių kišenės. Tuo metu prie jų priėjo policijos pareigūnai ir prisistatę kas esą, pareikalavo apžiūrėti jų automobilį bei asmeninius daiktus. Patikrinimo metu pas M. S. kelnių kišenėje buvo rasta minėta asmens tapatybės kortelė su jo fotonuotrauka. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi (1 t., b. l. 73 - 74, 77 - 78).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. R. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ONTV 1 skyriaus vyresniojo tyrėjo E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus automobilį Peugeot 406, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) degalinės šalia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, Kauno r., apžiūros metu pas automobilio vairuotoją M. S. kelnių kišenėje rasta galimai suklastota asmens tapatybės kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), todėl M. S. ir automobilio keleivis T. R. pristatyti į Kauno apskrities Vyriausiąjį komisariatą (1 t., b. l. 4).
2009 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu pas M. S. rasta asmens tapatybės kortelė, kurios Nr.(duomenys neskelbtini) kortelės, mokėjimo kvitai, 50 ir 100 eurų nominalo banknotai, keturi lapeliai fotonuotraukų (1 t., b. l. 5 – 7).
2010 m. vasario 8 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti pas M. S. rasti daiktai: baltos spalvos vokas ir fotonuotraukos, pateikta fotolentelė su rastų ir apžiūrėtų daiktų fotonuotraukomis (1 t., b. l. 8 – 13).
2009 m. rugsėjo 1 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. kratos metu pas M. S. kelnių kišenėje rasta asmens tapatybės kortelė, kurios Nr.(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14).
2009 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-4-(G1-2089)-IS1-2098 konstatuota, kad asmens tapatybės kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išduota W. A. vardu su T. R. fotonuotrauka yra netikra (1 t., b. l. 19 - 23).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo T. R. visišku kaltės prisipažinimu, kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. R. 2006 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Didžiojoje Britanijoje, prie Londono esančiame bare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti netikrą asmens tapatybės kortelę, perduodamas dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims savo fotonuotrauką, kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys panaudojo pagaminant žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) W. A. vardu su T. R. fotonuotrauka, neteisėtai įgijo ir laikė iki 2009 metų rugsėjo 1 d., apie 12.30 val., tokiu būdu T. R. įgijo ir laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą W. A. vardu su T. R. fotonuotrauka.
Kaltinamojo T. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. R. dirba Jungtinėje Karalystėje, turi šeimą, išlaiko mažametę dukterį (2 t., b. l. 114 – 120), teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, į tai, kad jo padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, darytina išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę,
Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Šio straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
Kaltinamasis T. R. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę visiškai pripažino, nuosekliai paaiškino visas įvykių aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo gynėjo tvirtinimu jis ir dabar savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra jauno amžiaus, dirba, išlaiko šeimą, teisiamas pirmą kartą, laikosi visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, todėl yra pagrindas manyti, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo socialiniai darbo ir šeimos ryšiai nutrūktų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kiltų sunkumų taikant probaciją ir vykdant galimus teismo įpareigojimus, kadangi kaltinamasis jau penkiolika metų gyvena ir dirba Jungtinėje karalystėje, kur sukūrė šeimą, susikūrė savo šeimos gyvenimo sąlygas, augina mažametį vaiką.
Visos šios išvardintos aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamojo neigiamą požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, jo nuoširdžios ir realios pastangos keisti savo gyvenimą, rodo, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra jo gyvenimo būdas ar antivisuomeninių nuostatų išraiška.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, kaltinamojo T. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis nėra toks pavojingas, kad būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Vertinant kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų, bet ir nusikaltimo dalyką, tai yra, į tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas, dokumentas buvo suklastotas, tačiau tai buvo padaryta 2009 metais, tai yra, prieš dvylika metų, tačiau apie jo panaudojimą jokių duomenų nėra. T. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jo jaunas amžius, išskirtinai teigiamas kaltinamojo asmenybės apibūdinamas, reikalauja ne kaltininko nubaudimo laisvės atėmimo bausme izoliuojant juos nuo visuomenės, o galimybės keisti jo gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei suteikimo. Byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, visuma ir T. R. asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus tinkamai individualizuota bausmė ir pasiekti bausmės tikslai. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į kaltinamojo T. R. jauną amžių, socialinius šeimos ir darbo ryšius, nusikalstamos veikos pobūdį, net ir minimalios BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų per griežta bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir probacijos sąlygų bei galimai paskirtų teismo įpareigojimų vykdymas kaltinamajam gyvenant Jungtinėje karalystėje, kuri yra išstojusi iš Europos Sąjungos, būtų sudėtingas ir neįvykdomas todėl kaltinamajam T. R. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirtina švelnesnė, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė –bauda, taikant 2009 metais galiojantį MGL dydį ir baudų bazinį dydį.
Kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2010 m. gegužės 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į suėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota W. A. vardu, su T. R. fotonuotrauka, saugoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 433-437 straipsniais, teismas
nusprendė:
T. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 10 (dešimties) MGL, tai yra 1 300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų, tai yra 377,00 (trijų šimtų septyniasdešimt septynių) eurų dydžio baudą.
Kaltinamajam T. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2010 m. gegužės 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į suėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Įpareigoti T. R. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą 377, 00 eurų dydžio baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam T. R., kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo įteikimo kaltinamojo gynėjui momento, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.