Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMUS ALTERA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2244-153/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMUS ALTERA“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „DOMUS ALTERA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1810-(8.5.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8SD-1649-(14.8.7.) ir įpareigoti Kauno miesto skyrių priimti naują sprendimą - tenkinti BUAB „DOMUS ALTERA“ įgalioto asmens A. G. prašymą dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8SD-1650-(14.8.7.) ir įpareigoti Kauno miesto skyrių priimti naują sprendimą - tenkinti BUAB „DOMUS ALTERA“ įgalioto asmens A. G. prašymą dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; 4) įpareigoti Kauno miesto skyrių priimti sprendimą palikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastre įregistruotą Žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą.Ieškovė nurodė, kad ginčas yra teismingas BUAB „DOMUS ALTERA“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes: ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo yra spręstini bendrosios kompetencijos teismuose; sprendimai įpareigoja UAB „DOMUS ALTERA“ sunaikinti didelės vertės turtą, kuris gali būti panaudojamas kreditoriniams įsipareigojimams padengti; žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymas arba nesudarymas daro tiesioginę įtaką UAB „DOMUS ALTERA“ turto vertei ir galimybėms jį realizuoti bei maksimalia apimtimi tenkinti UAB „DOMUS ALTERA“ kreditorių reikalavimus; atsakovė, pakeisdama savo poziciją dėl žemės nuomos, pažeidė UAB „DOMUS ALTERA“, jos kreditorių interesus, kurie pripažįstami viešuoju interesu ir yra gintini bankroto bylą nagrinėjančio teismo; atsakovė, neteisėtą sprendimą, motyvavo įmonės bankrotu, dėl ko byla priskirtina bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės BUAB „DOMUS ALTERA“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su ieškovės subjektinės teisės nuomoti ir įsigyti valstybinės žemės sklypus realizavimu, dėl to byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Ieškovė nurodė, kad pareikšto ieškinio suma – 104 221 Eur, kurią sudaro bankrutavusios ieškovės turto, esančio ginčo valstybinės žemės sklypuose, vertė, todėl ieškinys teismingas apygardos teismui. Teismo teigimu, ieškovė ieškiniu nereiškia jokių piniginio pobūdžio reikalavimų, todėl spręstina, kad ieškinys nėra turtinio pobūdžio ir CPK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikytinos. Pareikštas ieškinys nėra teismingas Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnis), todėl teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovė BUAB „DOMUS ALTERA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir pripažinti ieškinį teismingu UAB „DOMUS ALTERA“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais: Teismo išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas neturinčiu turtinio pobūdžio, prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t.y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl priimtų sprendimų ne tik mažėja varžytynėse parduodamo bendrovės turto vertė, bet ir bendrovės kreditoriai patirs papildomus nuostolius, nes sprendimais yra paneigiama ieškovės nuosavybės teisė nurodant sunaikinti bent 102 831 Eur bankrutavusios įmonės turtą, kuris skiriamas bendrovės kreditorių reikalavimams padengti. Ginčas yra nagrinėtinas UAB „DOMUS ALTERA“ bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Šį argumentą patvirtina aplinkybės: sprendimai įpareigoja bendrovę sunaikinti didelės vertės turtą, kuris gali būti panaudojamas kreditoriniams įsipareigojimams padengti; žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymas arba nesudarymas daro tiesioginę įtaką bendrovės turto vertei ir galimybėms jį realizuoti bei maksimalia apimtimi tenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus; Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pakeisdama savo poziciją dėl žemės nuomos, pažeidė UAB „DOMUS ALTERA“, jos kreditorių interesus, kurie pripažįstami viešuoju interesu ir yra gintini bankroto bylą nagrinėjančio teismo; Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neteisėtą sprendimą, motyvavo įmonės bankrotu, dėl ko byla priskirtina bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės BUAB „DOMUS ALTERA“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bylos teismingumo, t. y. kuris – apylinkės ar apygardos teismas turi nagrinėti bylą pirmąja instancija. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą, todėl kilusio ginčo tinkamas kvalifikavimas yra svarbus nustatant bylos teismingumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1810-(8.5.); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8SD-1649-(14.8.7.) ir įpareigoti Kauno miesto skyrių priimti naują sprendimą - tenkinti BUAB „DOMUS ALTERA“ įgalioto asmens A. G. prašymą dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8SD-1650-(14.8.7.) ir įpareigoti Kauno miesto skyrių priimti naują sprendimą - tenkinti BUAB „DOMUS ALTERA“ įgalioto asmens A. G. prašymą dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; įpareigoti Kauno miesto skyrių priimti sprendimą palikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastre įregistruotą Žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą.Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštus reikalavimus kvalifikavo kaip neturtinius ir teismingus apylinkės teismui. Atskirajame skunde ieškovė ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, nes dėl atsakovės priimtų sprendimų ne tik mažėja bendrovės turo vertė, bet ir bendrovės kreditoriai patirs papildomus nuostolius, nes sprendimais yra paneigiama ieškovės nuosavybės teisė nurodant sunaikinti bent 102 831 Eur bankrutavusios įmonės turtą, kuris skiriamas bendrovės kreditorių reikalavimams padengti. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais nesutinka. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ginčija administracinius aktus, kuriais atmesti prašymai išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypus bei prašo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą palikti žemės sklypo kadastre įregistruotą nuomos teisės įkeitimą. Ginčas dėl administracinių aktų panaikinimo laikytinas neturtiniu ginču. Tačiau apeliantės teigimu, administraciniuose aktuose nurodymas sunaikinti bankrutavusios įmonės turtą sukels ieškovei turtinius praradimus, todėl šis reikalavimas yra turtinis. Su šiuo apeliantės argumentu nesutiktina, nes ieškovės ieškinio reikalavimu siekiama panaikinti tam tikrus administracinius aktus, bet ne priteisti tam tikras sumas. Toks ginčas negali būti pripažintas ginču dėl tam tikro turto, nes ginčo objektas yra ne konkretus turtas, bet administracinių aktų, kuriais netenkintas prašymas išnuomoti valstybinės žemės sklypus teisėtumas. Be to, pažymėtina, kad ieškovės ginčijamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 8 d. sprendime Nr. 1SS-1810-(8.5.) nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba įpareigos Kauno miesto skyrių spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra BUAB „DOMUS ALTERA“ apleisti, sunykę, sugriuvę statiniai, atlaisvinimo ir žemės faktinio naudojimo nutraukimo. Taigi priešingai nei nurodė apeliantė, ginčijamais administraciniais aktais ieškovė BUAB „DOMUS ALTERA“ nėra įpareigota sunaikinti jai priklausantį turtą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino turtinio ginčo sąvoką, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio ir teismingi apylinkės teismui.Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių atmestini ir apeliantės argumentai, kad ginčas yra nagrinėtinas UAB „DOMUS ALTERA“ bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, nes ginčijami sprendimai daro tiesioginę įtaką bendrovės turto vertei, dėl to negalima maksimalia apimtimi tenkinti bendrovės kreditorių reikalavimų. Apeliantės nurodytas argumentas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1810-(8.5.) motyvavo įmonės bankrotu, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad ši byla priskirtina bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.