- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- I-4290-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. B. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad jis nuo 2016-07-27 iki 2018-01-10 ir nuo 2018-08-03 iki 2019-03-12 buvo laikomas Alytaus PN patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, veisėsi graužikai ir tarakonai, sienos buvo apipelijusios. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Alytaus PN yra sudarę sutartį su kenkėjų naikinimo paslaugas teikiančia įmonę, reguliariai atliekami graužikų ir tarakonų naikinimo darbai. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2016-07-27 iki 2018-01-10 ir nuo 2018-08-03 iki 2019-03-12.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 11¹.2. punktą, kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi duomenų apie gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas: 9 būrio 6 miegamajame, kurio plotas – 37,91 kv. m, jame įrengta nuo 9 iki 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,1 kv. m iki 4,2 kv. m ploto; 17 būrio 5 miegamajame, kurio plotas – 37,06 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,11 kv. m ploto; 14 būrio 3 miegamajame, kurio plotas – 34 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,7 kv. m ploto; 14 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 34,07 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,7 kv. m ploto; 14 būrio 5 miegamajame, kurio plotas – 33,18 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv. m ploto; 13 būrio 5 miegamajame, kurio plotas – 21,27 kv. m, jame yra 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,5 kv. m ploto; kamerų tipo patalpoje Nr. 8, kurios plotas – 6,45 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 6,45 kv. m ploto (b. l. 7-8, 12-17).
Nors teigė, kad patalpos nuolat buvo perpildytos, nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose patalpose ir su kiek asmenų gyveno, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad jog pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Pareiškėjas teigė, jog sienos buvo apipelijusios, be to, veisėsi pelės ir tarakonai.
Higienos normos HN 134: 2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Atsakovės atstovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo aktą (b. l. 18-21). Šio patikrinimo metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Pažymėtina, kad minėtas aktas priimtas pareiškėjo kalinimo metu, todėl yra aktualus nagrinėjamu atveju. Akte nurodyta, kad pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, švari ir atitinka teisės aktų reikalavimus, atskirai pažymėta, kad ant patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų. Kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, atsakovės atstovo pateikti duomenys laikytini iš dalies paneigiančiais pareiškėjo teiginius. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė būtent teigiamas pelėsių veisimasis gyvenamosiose patalpose. Vien abstraktus skundo teiginys, jog ant sienų buvo pelėsio, nelaikytinas pakankamu neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, net pripažinus, jog vėlesniu ginčo laikotarpiu pelėsių galimai buvo.
Alytaus PN pateikė teismui 2013-01-30 pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat 2018-12-28 pirkimo-pardavimo sutartį dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo (b. l. 28-30, 61-62) bei paslaugų atlikimo aktus pagal sutartį ( b. l. 32-60). Šie duomenys patvirtina, jog Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo jų naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo būti sąlygotas pačių nuteistųjų elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo L. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.