Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1199/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-03
Bylos Nr.
1-175-1199/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07956-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
V. O.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1199/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07956-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.2.22.1.1; 1.2.23.2.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Donatai Kojytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,kaltinamajai V. O., jos gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pradinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista, paskutinį kartą 2016 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ?ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. O. neteisėtai laikė narkotines medžiagas turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė, t. y. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi automobilyje „Smart Smart Forfour“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,00123 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, iki 2024 m. kovo 21 d. 17.25 val., kol Ateities g. 4A, Vilniuje, PC „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje, iš anksto susitarusi su M. K., jam, už 185 eurus pardavė vieną plastikinį maišelį, kuriame buvo 49 vienetai folijos lankstinukų su 0,00123 g narkotinės medžiagos – kerfentanilio.

Taip pat ji, neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė šaunamąjį ginklą, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama leidimo laikė pramoninės gamybos (Čekija), 4 mm kalibro revolverį „Kora Brno“ Nr. (duomenys neskelbtini) (skirtą šaudyti 4 mm kalibro žiedinio skėlimo Flobert šoviniais), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas C ginklų kategorijai, iki kol 2024 m. kovo 22 d. laikotarpiu nuo 2 val. iki 2.45 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai buto, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu miegamajame kambaryje surado ir paėmė minėtą revolverį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji V. O. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Ji norėjo užsidirbti pinigų, nes kai mama mirė, norėjo sutvarkyti dokumentus, kad galėtų gyventi tame bute, iš savivaldybės atėjo skolos dėl to buto. Ji nuvažiavo ir jai paaiškino, kad kol skolos nebus padengtos, jokių dokumentų nesutvarkys jai. Tai nebuvo kitos išeities, nežinojo kur gauti pinigų, dėl to nusikalto. Norėjo padengti skolas, kad galėtų butą pasiimti, dėl to, pardavė narkotikus. Ji nuvažiavo į Halės turgų, ten stovėjo žmogus, jam buvo kažkur apie 40 metų, paklausė jos, ar nori užsidirbti, sako gali parduoti už pusę kainos narkotikus. Nesutiko iš karto, po to jai atėjo laiškas dėl skolų, po šių laiškų pagalvojo kaip jai atsiskaityti, nuvažiavo vakare iki to turgaus ir pamatė moteriškę. Paklausė kur vyras, apibūdino tą vyrą, kaip jis atrodė, moteriškė jai pasakė kurioje jis vietoje. Apėjo turgų, rado tą vyriškį, pasakė jam, kad sutinka, sumokėjo jam 53 eurus ir jis jai pardavė narkotikus. Žmogų, kuriam pardavė narkotikus, irgi sutiko turguje, paklausė, ar jis nori pirkti, sakė nori, tada pasakė susitikti kurią dieną, ir ji jam tuomet parduos narkotikus. Jis žadėjo jai sumokėti 150 eurų, ji sutiko. Paskambino jam, pasakė, kad važiuoja pas jį ir pardavė už 150 eurų narkotikus. Paprašė, kad žmogus ją pavežtų, bet jis nežinojo, kad veža narkotikus, ji jį apgavo. Pareigūnai pamatė ir sulaikė juos, nežino kaip pareigūnai juos pamatė. Ji gyvena taboruose ir tas žmogus, kuriam pardavė narkotikus ten vaikštinėjo jau seniai, jį pažįsta, pažinojo jį kaip asmenį, kuris vartoja. Jie tiesiog susitiko netyčia turguje, su tuo žmogumi, kuriam ketino parduoti. Apsikeitė numeriais, kai įsigijo narkotikus, jam kitą dieną paskambino ir susitarė kada kitą dieną susitikti. Nežino kaip pareigūnai ją pamatė, tiesiog sulaikė, rado narkotikus ir pinigų. Pas tą žmogų, kuriam pardavė, narkotikus turbūt rado, o pas ją pinigai buvo. Ji su savimi turėjo 185,50 eurus, juos pareigūnai pasiėmė. Ji sutarė už 150 eurų žmogui parduoti narkotikus, bet jis jai geležinius dar davė, gal nesuskaičiavo, gaunasi, kad visi pinigai rasti pas ją gauti iš narkotikų, pas ją buvo du ar trys eurai, daugiau neturėjo. Visus pinigus vėliau paėmė iš karto pareigūnai. Ji nežino kas atsitiko su tuo asmeniu, kuriam pardavė narkotikus, jis bandė pabėgti, kažkaip jį sugavo, ji nematė, nes buvo uždaryta į mašiną. Dėl ginklo, tai mama prieš mirtį pasakė, kad sandėlyje turi ginklą sakė rasti kokį nors žmogų ir atiduoti jam. Ji atsinešė pas save į namus ir pasidėjo, ir tiesiog pamiršo apie jį. Tas ginklas senas, surūdijęs, net nežinojo apie tą ginklą. Ji nesuspėjo jo parduoti, padėjo į spintą ir pamiršo. Ji nežino ar šautuvas veikiantis, jis visas surūdijęs buvo. Žinojo, kad reikia leidimo ginklui, kai daktarai pasakė, kad liko mamai porą valandų gyventi, pamiršo apie ginklą, apie vaikus net pamiršo. Pas ją yra keturi vaikai nepilnamečiai, vienas neįgalus vaikas. Visi keturi vaikai nepilnamečiai. Vaikui, kuris neįgalus jam reikia jos pagalbos, nes būna, kad nenori tvarkytis, daug ko nesupranta, kiti žmonės bijo su tokiu vaiku būti, net kaimynė nenori būti su vaiku, maistą reikia reguliariai jam duoti, būna nevalgo dieną, tris, su juo reikia kalbėtis, pastoviai vaikščioti, labai daug darbų su juo. Jau buvo įkalinimo įstaigoje su vaiku, jis ten augo, trūko laisvės, globos namuose irgi nieko gero, atvežė jai sergantį vaiką, ten negalėjo jam suteikti pagalbos, daug lengviau jai laisvėje su vaiku, gali jam kažką duoti. Viena gyvena su vaikais, vyresnė dukra (duomenys neskelbtini) metų. Gyvena iš lėšų, kurias gauna kaip vaikų pinigus. M. yra dėl neįgalumo paskirti pinigai. Bendro ugdymo mokyklą jis lanko, bendrauja su kitais vaikais labai gerai, pastoviai juokiasi, neskriaudžia kitų vaikų, normaliai bendrauja, būna užeina kažkas jam tai jis atsisėda ir viskas, ką nori tą daryk. Su S. biški yra sunku, nes kaip paauglė, daug reikalauja, ten reikia sumokėti, nupirkti, nuvažiuoti. Su kitais suaugusiaisiais M. gerai bendrauja, maloniai, jei jam nepatinka žmogus jisai net neprieis, iš karto pabėga. Ji žinojo, kad nemažas kiekis narkotikų buvo pas ją. Nežino ką galvojo tuo momentu. 2020 m. atliko bausmę. Narkotikus prie stoties turguje nusipirko, Vilniuje. Ne tą pačia dieną pardavė juos, parsivežė namo į Ukmergę, dvi dienas laikė namuose. Tą pačią dieną, tam pačiame turguje, kur nusipirko narkotikus ir sutiko tą žmogų, kuriam pardavė narkotikus, bet nepardavė tą pačią diena jam, nes jis neturėjo pinigų. Nežinojo kokia medžiaga, sakė narkotikai ir viskas. Dabar kai žiūri į savo vaiką, tai tikrai daugiau tai nepasikartos. Jis visas jos gyvenimas. Ji kai buvo įkalinimo įstaigoje su vaiku, matė kaip prisikentėjo jis, nenori palikti jo nuo savęs. Dabar vasara ateina yra darbų, yra pažįstamų, kurie kviečia į darbus dirbti, tvarkyti kiemus, gali įsidarbinti, gali vaikus mėnesį iš mėnesio išlaikyti. Jie su M. lankosi pas specialistus Ukmergėje švietimo ministerijoje, renginiuose mokyklose. Lankosi pas oftalmologą ir psichologą, buvo penktadienį. Dėl vaiko raidos reikia lankytis pas psichologus, jam sunku kalbėti. Yra kur jisai supranta kalbas, o kur ne. Mokykloje būna rodo pirštu kai nesupranta, paprašo būna jo irgi parodyti pirštu jei nesupranta kažko mokytojai. Palaiko kontaktą su žmonėmis akimis. 2016 m. atliko bausmę su vaiku, tas pats vaikas. Tuo momentu norėjo pasiimti mamos butą ir norėjo padengti skolą, kad gautų butą, o dabar jau viskas, paėmė valdžia butą, antstoliai, kai pradėjo ant mamos kristi skolos, dabar jau nieko negali padaryti, nesuspėjo sutvarkyti dokumentų, buto negavo. Yra giminaičiai, bet negyvena čia. Lietuvoje giminaičių neturi, turėjo sesę čia, ji neseniai išvažiavo, praeitame posėdyje kaimynai buvo. Taip pat vaikšto su vaiku pas logopedą, kas padeda jam kalbėti. Vyksta visi dalykai kuriuos jis mokosi, septynių, aštuonių specialistų jam reikia, kasdien jam reikia juos praeiti. Būna, kad nebendrauja jis su specialistais, jie būna prašo ateiti jai, ir ji tada kalba sava kalba, kai jos nebūna yra sunku, vyksta užsėmimai, bet ne taip kaip turi būti. Romų kalba vaikas kalba, vaikas romų kalba šneka geriau nei lietuviškai, jisai supranta lietuviškai, bet kalbėti jam sunku. Bet kokia kalba jam sunku kalbėti, ištaria žodžius ir romų kalba, ir lietuvių, bet jam sunku. Jis kaltinamąją geriau supranta. Kad vaikas ją geriau supranta, sako dėl to, jog, jam pasako, kad jei jis nepadarys, negaus telefono, nevažiuos į baseiną, nepirks to ar ano. Jisai supranta viską romų kalba, bet kalbėti jam sunku, labai sunku jam ištarti, aiškino aplinkiniams, rodo paveiksliukus kaip daryti, ką daryti. Ji jam rodo kaip kažką padaryti, kai jis negali to padaryti, jis nervuojasi iš karto.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, prokuroras ir gynėjas sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo ir apysunkio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Valerij Mašaro parodė, kad jis dirba Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate. 2024 m. kovo 21 d. 7 val., atvykęs į darbą su kitais grupės pareigūnais ir vyriausiuoju tyrėju suderino veiksmų planą dėl gautos operatyvinės informacijos apie galimą narkotinių medžiagų platinimą. Pagal gautą informaciją romų tautybės asmenys turėjo perduoti didelį kiekį narkotinių medžiagų M. K. Suderinę visus veiksmus išvyko į Baltupių mikrorajoną. Apie 17.20 val. Jeruzalės g. prie parduotuvės „Rimi“, buvo pastebėtas M. K., kuris ėjo link parduotuvės „Lidl“ adresu Ateities g. 4 Vilniuje. Prie parduotuvės „Lidl“ jis įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo du romų tautybės asmenys. Tada jis su nežymėtu tarnybiniu automobiliu privažiavo ir užblokavo išvažiavimą, tuo metu M. K. išlipo iš automobilio ir bandė pabėgti, tačiau kolega D. Gaurys jį pasivijo. M. K. bandė fiziškai priešintis, mosikavo rankomis, todėl pribėgo jis ir padėjo kolegai jį sulaikyti ir uždėti antrankius, o kiti pareigūnai sulaikė du asmenis, kurie buvo automobilyje. Kai asmenys buvo sulaikyti ir uždėti antrankiai, kolegė B. Levandovskaja paklausė M. K., ar šis prarijo narkotines medžiagas į ką šis atsakė, kad taip, todėl kolegos pabandė narkotines medžiagas traukti iš burnos, tačiau nepavyko. Maždaug po kokių trijų minučių M. K. pradėjo vemti ir atpiltame turinyje matėsi geltonos spalvos medžiaga, gumulai. Tada iškvietė Greitosios medicinos pagalbą (toliau – ir GMP) ir papildomas pajėgas. Kol vyko GMP M. K. pradėjo mėlynuoti, matėsi, kad jam trūksta oro. Tada paskubino GMP ir atvykus medikams jie pradėjo M. K. gaivinti, atgaivinti jiems pavyko ir tada GMP greitai nuvežė M. K. į Santaros klinikas. Jis vyko kartu su GMP. Atvykus į Santaros klinikas skubios pagalbos skyriaus medicinos personalas pradėjo gaivinimo procedūrą, tačiau 18.40 val., gydytojas jam pranešė, kad atgaivinti nepavyko ir buvo konstatuota klinikinė mirtis. Apie įvykį jis pranešė savo tiesioginiams vadovams. Dėl ko mirė M. K. jis nežino, tačiau mano, kad mirtis galėjo įvykti nuo narkotinių medžiagų perdozavimo (b. t. 2, b. l. 38–40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. G. parodė, kad V. O. pažįsta apie ketverius metus, abu priklauso romų bendruomenei Ukmergės mieste, nėra artimi draugai, dažnai nebendrauja, iki 2024 m. kovo 21 d., kai susitikdavo pasisveikindavo, apsikeisdavo porą žodžių. Šiuo metu su V. O. nepalaiko jokių ryšių. 2024 m. kovo 21 d. apie 15 val. ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, parduotuvėje Vilniaus g., Ukmergės mieste. Netoli parduotuvės susitiko V., kuri jo paprašė paslaugos, o būtent nuvežti ją iki Vilniaus miesto, minėjo, kad kažkas turi jai grąžinti skolą, jis labai į aplinkybes nesigilino. V. nurodė, kad jam papildomai sumokės už kelionę, tad šis pasiūlymas jį sudomino ir sutiko ją nuvežti iki Vilniaus. Jis nuėjo pasiimti automobilio „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu buvo išsinuomojęs iš automobilių nuomos. Iš namų pajudėjo pasiimti V., kuri jo laukė prie parduotuvės „Pivonija“, esančios Vilniaus g. Ukmergėje. Kol keliavo į Vilnių net nenutuokė, kad V. su savimi gali turėti narkotinių medžiagų, kelionės metu apie tai nekalbėjo, net nekilo ir mintis apie tai kalbėti. Atsimena, kad kelionės metu klausė V., kas jai skolingas, ji nurodė, kad jos mamai kažkoks vaikinas skolingas, kadangi jam nebuvo įdomios aplinkybės daugiau ir neklausinėjo. Kai tik atvyko į Vilnių, V. nurodė, kad važiuotų prie parduotuvės „Rimi“, esančios Jaruzalės g., automobilį pastatė parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Paskui kiek atsimena V. kalbėjo telefonu, kaip suprato būtent su tuo vaikinu, kuris turi grąžinti skolą. Vaikinas nurodė, kad nuvažiuotų į kitoje gatvės pusėje esančią parduotuvę „Lidl“. Jis nuvažiavo į „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelę, sustojo, V. sėdėjo keleivio pusėje. Už poros minučių, gal greičiau, atėjo vaikinas, jį matė pirmą kartą. Vaikinas buvo jaunas su juodos spalvos kepure, tačiau kažkokių bruožų išskirtinų nelabai įsidėmėjo. Vaikinas atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, V. sėdėjo šalia jo – keleivio pusėje, o jis rūkė atsidaręs langą. Kai tik vaikinas atsisėdo, V. užrakino automobilio visas duris, tas buvo jam keista, tas pasiteiravo jos kodėl ji užrakino duris, ji nurodė, kad skolininkas nepabėgtų. Mašinoje buvo tyla, niekas nesikalbėjo, tik atsimena, kad vaikinas pasakė V. „paimk“. Tad trumpam atsisuko į vaikiną ir pamatė, kad vaikinas lyg apglėbdamas automobilio sėdynę perdavė jai pinigus. Matė, kad V. rankose laiko pinigus, nematė ar ką V. jam perdavė, ar traukė kažką iš rankinuko, kiek perdavė pinigų nežino. Kai staiga prie jo pribėgo du vyrai, nurodė atrakinti mašinos duris, jis klausė ir jas atrakino. Suprato, kad tai policijos pareigūnai, nes ir ankščiau juos matė, atrodė įtartini, bet nesujaudino, nes nieko blogo nedarė. Jam nurodė išlipti iš mašinos bei surakino jį antrankiais. Atsisukęs pamatė, kad vaikinas, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės pradėjo bėgti, paskui jį, kaip suprato, bėgo ir vijosi jį pareigūnas. Buvo labai pasimetęs, nesuprato kas vyksta. Nematė, ar vaikinas turėtų rankose kokį maišelį, prisimena, kad kai jis bėgo jam iš rankų iškrito juodos spalvos telefonas ant žolės. Buvo sutrikęs, nesuprato dėl ko buvo sulaikomas, tik paskui jam paaiškino, kad dėl narkotikų platinimo, tas jį šokiravo, nėra net bandęs jokių narkotinių medžiagų, neturi su šiomis nelegaliomis medžiagomis nieko bendro. Pažymi, kad tikrai nežinojo ir nematė, kad V. perduotų narkotikų vaikinui, jei būtų žinojęs niekada nebūtų sutikęs vežti jos į Vilnių. Nežino, ar šiuo metu V. platina narkotines medžiagas, kaip ir minėjo su ja nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Vis dar pyksta ant jos, kad apgaulės būdu jį įtraukė į nusikaltimą, tačiau V. jo atsiprašė, bet šis įvykis jam sukėlė daug nepatogumų. Jam apie šį įvykį V. nieko nesakė ir nieko neaiškino (b. t. 2, b. l. 46–48).

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Genadijaus Griguolos tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų patikrinimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atliekant M. K. atžvilgiu procesinės prievartos priemones, nustatytas BPK 154 straipsnyje, buvo gaunami duomenys, jog jis galimai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu platinti savo stacionarinio gydymo įstaigoje, t. y. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriuje, esančiame adresu Santariškių g. 14, Vilniuje. Surašytas 2024 m. kovo 22 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas Nr. IBPS-V-804742-24. Protokole užfiksuoti duomenys (pokalbiai ir SMS žinutės) apie tai, kad jam teikdavo narkotines ar psichotropinės medžiagas tolesniam platinimui ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta romų tautybės moteriškė, kuri naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Tele2 duomenimis IAP vartotojas). Taip pat, atlikus abonento kontrolę nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas galiniame įrenginyje, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini). Pokalbiuose ir SMS žinutėse su M. K. galima suprasti, kad ji jam vadovavo, tarėsi dėl susitikimų, susitikdavo, teikdavo galimai narkotines ar psichotropines medžiagas. Taip pat yra ir daugiau užfiksuota reikšmingų tyrimui pokalbių ir SMS žinučių, kurių turinyje galima suprasti, kad M. K. gavęs iš jos galimai narkotines ar psichotropines medžiagas toliau platino kitiems asmenims. Bus surašytas atskiras elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. 2024 m. kovo 21 d. buvo gauta duomenų, kad minėta moteriškė turėjo atvykti pas M. K. ir perduoti jam galimai narkotines ar psichotropines medžiagas tolesniam jų išplatinimui. Atliekant M. K. atžvilgiu sekimo veiksmus, 2024 m. kovo 21 d. apie 17.25 val., jis buvo pastebėtas netoli prekybos centro „Lidl“, adresu Ateities g. 4A, Vilniuje, kur jis netrukus įlipo į netoli prekybos centro stovintį automobilį „Smart Smart Forfour 1.1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo, kaip vėliau paaiškėjo buvo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir šalia jo keleivio priekinėje sėdynėje V. O., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu automobilis buvo užkurtas ir ruošėsi išvažiuoti. Buvo nuspręsta sulaikinėti visus automobilyje. Apie 17.30 val., pribėgus pareigūnams ir bandant atidaryti duris, jos buvo užrakintos. Kol automobilio durelės buvo užrakintos per galinių dešinės pusės durų stiklą buvo pastebėta kaip M. K. laikydamas rankose polietileninį maišelį galimai su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, įkišo į burną ir pradėjo kramtyti. Pareikalavus vairuotojo atrakinti automobilio duris jis atrakino, sulaikant M. K., jis pradėjo priešintis policijos pareigūnams, stangrino rankų raumenis, muistėsi rankomis, bandė pasprukti iš automobilio ir tokiu būdu išvengti sulaikymo. Sulaikius V. O., pas ją rankose buvo pinigai, kaip vėliau paaiškėjo – 185, 50 eurų. Po to kai M. K. buvo uždėti antrankiai jam pasidarė bloga, spjaudėsi krauju, išspjovė skrandžio turinio masę galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų likučiais ir prarado sąmonę. Įvykio vietoje šalia jo buvo paimta skysta skrandžio turinio masė su šviesios spalvos, galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gumulais ir raudonos spalvos skysčiu. M. K. iš karto buvo iškviestas greitosios pagalbos ekipažas Nr. 0853, kuris reanimuodamas M. K. 2024 m. kovo 21 d., 18.17 val., pristatė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skubios pagalbos skyrių, adresu Santariškių g. 2, Vilniuje. 2024 m. kovo 21 d., 18.40 val., skubios pagalbos skyriuje buvo konstatuota jo mirtis. M. G. ir V. O. įtarus narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyrių procesiniams veiksmams atlikti. Atliekant asmens kratos metu iš V. O. paimto mobilaus telefono Nokia apžiūrą, nustatyta, kad telefono IMEI yra (duomenys neskelbtini), kuriame naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), būtent su kuriuo komunikavo M. K., galimai dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atlikus kratas automobilyje „Smart Smart Forfour 1.1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. gydymo stacionare VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus palatoje Nr. 179, adresu Santariškių g. 14, ir bute (duomenys neskelbtini), name adresu (duomenys neskelbtini), pas M. G., name adresu (duomenys neskelbtini), pas V. O. narkotinių ar psichotropinių medžiagų rasta nebuvo (b. t. 1, b. l. 115–116).

Slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 21 d., 13.52 val. policijos pareigūnai atvyksta prie VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus, adresu Santariškių g. 14, Vilniuje, norint sekti M. K. 2024 m. kovo 21 d., 16.15 val. sekimas nutrauktas, vykstama prie prekybos centro „Rimi“, adresu Jeruzalės g. 4, Vilnius, kur pagal gautus duomenis M. K. turi susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta romų tautybės moteriške galimai dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2024 m. kovo 21 d., 16.30 val. atvykta šalia prekybos centro „Rimi“, adresu Jeruzalės g. 4, Vilnius, norint sekti M. K. 17.10 val. šalia prekybos centro „Rimi“, adresu Jeruzalės g. 4, Vilnius, pastebėtas automobilis „Smart Smart Forfour 1.1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du romų tautybės asmenys, vairuotojo vietoje vyras, keleivio vietoje moteris, kaip vėliau nustatyta moteris – V. O., vyras – M. G. 17.16 val. automobilis „Smart Smart Forfour 1.1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame sėdinčiais romų tautybės asmenimis nuvažiavo šalia prekybos centro „Lidl“, adresu Ateities g. 4A, Vilniuje. 17.20 val. atvykta šalia prekybos centro „Lidl“, Ateities g. 4A, Vilniuje kur pagal gautus duomenis turi pasirodyti M. K. 17.22 val. pastebėtas šalia prekybos centro įėjimo „Lidl“ vyriškis atpažintas kaip M. K., kuris nuėjo link prekybos centro „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelės. 17.25 val. M. K. įlipo pro automobilio „Smart Smart Forfour 1.1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galines dureles. 17.30 val. sekimas nutrauktas, asmenys sulaikyti (b. t. 1, b. l. 31–32).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra stovėjimo aikštelės prieigos, esančios adresu Ateities g. 4A. Apžiūros metu, ant žolės matoma skysta skrandžio turinio masę su šviesios spalvos, galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gumulais ir raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Masė paimama ir supakuojama į paketą Nr. 563845. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų apžiūros metu nepaimta (b. t. 1, b. l.19–20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M440/2024(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis M. K., gim. (duomenys neskelbtini) lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, medicinos dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1) M. K. mirė nuo uždusimo paspringus svetimkūniu gerklose esant toksiniam narkotinių medžiagų ir etilo alkoholio poveikiui. Į tai nurodo: virš gerklų pilnai obturuojantis spindį, įplyšęs polietileninis maišelis su daugybiniais folijos lankstinukais, hiperemiška gerklų gleivinė, kraujyje rasta 0,484 mg/l didennhidramino, 0,910 mg/l metadono, 0,0006 mg/l karfentanilio, 0.231 mg/l 3-chlormeikatinono, 0,596 mg/l lidokaino, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,99 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,11 promilės etilo alkoholio, medicininių dokumentų duomenimis – šlapime rasta BZO (benzodiazepinų) ir MTD (metadono). Tai komplikavosi koma (medicininių dokumentų duomenimis GMP sėkmingas gaivinimas, VšĮ VUL SK — Glazgo komos skalė — 3 b.) ir ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu; 2) M. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,99 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,11 promilės etilo alkoholio. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2025 m. kovo 28 d. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį; 3) M. K. lavono kraujyje rasta 0,484 mg/l didennhidramino, 0,910 mg/l metadono, 0,0006 mg/l karfentanilio, 0.231 mg/l 3-chlormeikatinono, 0,596 mg/l lidokaino. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2025 m. birželio 7 d; 4) virš M. K. gerklų rastas įplyšęs polietileninis maišelis su daugybiniais folijos lankstinukais, 2024 m. kovo 25 d., 10.49 val. perduotas vyr. tyrėjai Lolitai Banišauskaitei iš Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato; 5) M. K. lavone nustatyta – odos nubrozdinimai kaktoje ir dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairio kelio vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), 12 val. laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje ir blauzdoje, padaryti kietu buku daiktų (-ais), mažiausiai 5?7 paros laiko iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Injekcinės žymės abiejų alkūnių linkiuose ir kakle, remiantis medicinine dokumentacija, lokalizacija kūne ir makromorfologiniu vaizdu, galėjo būti padaryti atliekant medicinines manipuliacijas skubios pagalbos metu ir kaip sužalojimai nevertinami; 6) išvados 5.1 punkte nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3-imis trauminiais poveikiais. Išvados 5.2 punkte nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 8-iais trauminiais poveikiais; 7) nustatyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo; 8) nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose vietose; 9) išvados 5.1 ir 5.2 punktuose nurodyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) ir priklauso plačiai grupinei priklausomybei, dėl to pasisakyti tiksliau apie padarymo mechanizmą nėra galimybės; 10) nustatyti sužalojimai įtakos savarankiškiems aktyviems veiksmams neturėjo; 11) nustatyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo; 12) sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, leidžiančių pasisakyti apie įrankių kiekį, formą, dydį (b. t. 2, b. l.12–16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 856/2024 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad V. O. šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzdodiazepinų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (b. t. 2, b. l.134).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad teismo medicinos ekspertė Diana Vasiljevaitė pateikė 49 vnt. folijos lankstinukų su polietileniniu maišeliu, išimtų iš M. K. gerklų (b. t. 2, b. l.17).

Lietuvos policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBS-V-941825-24 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad rusvos spalvos, klampios, lipnios medžiagos likučių nuo 49 vnt. folijos lankstinukų, rastų M. K. lavono apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00123 g. Ant elektroninių svarstyklių pilkos spalvos korpusu paviršių yra narkotinės medžiagos – karfentanilio ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Tirti pateiktose V. O. ir M. G. rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. t. 2, b. l. 22–24).

Kratos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo atlikta krata V. O. bute ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Bute, apžiūrėjus spintą, stalčiuje, apačioje matomas dėklas, kurio viduje matomos svarstyklės, skirtos mažiems svoriams sverti. Svarstyklės paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 20. Miegamojo kambaryje, spintoje, dešiniau esančioje lentynoje, antroje lentynoje nuo viršaus rasta mėlynos spalvos kosmetinė, kurios viduje ginklas, ant kurio matomas užrašas „Kora Brno“ ir serijos numeris (duomenys neskelbtini), ginklas paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 21 (b. t. 1, b. l.190–194).

Lietuvos policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1274061-24 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos (Čekija), 4 mm kalibro revolveris „Kora Brno“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4 mm kalibro žiedinio skėlimo Flobert šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas revolveris yra priskiriamas C kategorijos ginklams (b. t. 2, b. l. 31–33).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atlikta V. O. priklausančio mygtukinio juodos spalvos mobiliojo ryšio telefono Nokia, IMEI: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Atidarius skambučių aplikaciją, yra matomi 2024 m. kovo 21 d. įeinantys ir išeinantys skambučiai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso laikotarpiu nuo 17.06 val. iki 17.25 val. penki telefoniniai skambučiai. Atidarius pranešimų aplikaciją, yra matomos išeinančios SMS žinutės į kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini). Žinutėse kaltinamoji informuoja pašnekovą apie tai, kad ji yra šiuo metu mokykloje susirinkime, tačiau greitai išeis; tariasi dėl susitikimo, praneša, kad jau važiuoja link pašnekovo ir greitai bus vietoje (b. t. 2, b. l. 69–70).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.

V. O. kaltę dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo, bei jos pačios parodymų, patvirtina policijos pareigūno V. Mašaro ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad asmuo, įsigijęs narkotinių medžiagų iš V. O., buvo įsėdęs į automobilį, kuriame sėdėjo du romų tautybės asmenys; vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad automobilyje sėdėjo V. O., pas pastarąją sulaikymo metu rankose buvo pinigai, o M. K. turėtą polietileninį maišelį įsikišo į burną ir pradėjo kramtyti; Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M440/2024(01) užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad M. K. mirė nuo uždusimo, paspringus svetimkūniu gerklose esant toksiniam narkotinių medžiagų ir etilo alkoholio poveikiui; liudytojo M. G. duoti parodymai, kur jis nurodė, kad mašinoje vaikinas V. O. perdavė pinigus; specialisto išvadoje Nr. IBS-V-941825-24 užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad 49 vnt. folijos lankstinukų, rastų M. K. lavono apžiūros metu, sudėtyje yra 0,00123 g narkotinės medžiagos – kerfentanilio; V. O. mobilaus telefono apžiūros metu nustatyti duomenys, kurie patvirtina, kad įvykio dieną ji skambino ir rašė SMS pranešimus į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tardamasi dėl susitikimo; M. K. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad 2024 m. kovo 21 d. 17.16 val. automobilis „Smart Smart for four 1.1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame sėdinčiais romų tautybės asmenimis nuvažiavo šalia prekybos centro „Lidl“, Ateities g. 4A, Vilniuje. 17.25 val. į šį automobilį įlipo M. K., o 17.30 val. asmenys buvo sulaikyti. Prieš tai, laikotarpiu nuo 17.06 val. iki 17.25 val. iš V. O. naudoto tel. Nr. buvo penkis kartus skambinta į M. K. naudotą tel. numerį.

V. O. šioje byloje pareikštame kaltinime buvo nurodoma, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,00123 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią laikė su savimi automobilyje „Smart Smart Forfour“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 21 d. 17.25 val., kol Ateities g. 4A, Vilniuje, PC „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje, iš anksto susitarusi su M. K., jam už 185 Eur perdavė vieną plastikinį maišelį, kuriame buvo 49 vienetai folijos lankstinukų su 0,00123 g narkotinės medžiagos – kerfentanilio.

Taigi V. O. buvo inkriminuoti keli alternatyvūs BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai – neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir vėlesnis jų pardavimas.

Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsiranda už bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą – didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: 1) neteisėtą gaminimą; 2)perdirbimą; 3) įgijimą; 4) laikymą; 5) gabenimą ar siuntimą taip pat už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Tačiau kiekviena iš šių alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog V. O. neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų (0,00123 g kerfentanilio). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau nurodytame V. O. pareikštame kaltinime, teigiama, jog ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo minėtą narkotinę medžiagą. Taigi nė vienas iš būtinų šios alternatyvios veikos požymių ? nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir kt., nėra nustatytas ir įrodytas byloje. Neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo faktas yra tiesiog preziumuojamas iš to, kad ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta M. K. lavono apžiūros metu, tačiau baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis. Tuo klausimu yra ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, kuomet kasacinės instancijos teismas akcentavo būtinumą įrodyti bylos medžiaga kiekvieną iš asmeniui inkriminuojamų alternatyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kartu nurodydamas, jog joks iš minėtų alternatyviųjų požymių negali būti tiesiog preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad V. O., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi automobilyje „Smart Smart Forfour“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,00123 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, iki 2024 m. kovo 21 d. 17.25 val., kol Ateities g. 4A, Vilniuje, PC „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje, iš anksto susitarusi su M. K., jam, už 185 eurus pardavė vieną plastikinį maišelį, kuriame buvo 49 vienetai folijos lankstinukų su 0,00123 g narkotinės medžiagos – kerfentanilio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnėmis šio įsakymo redakcijomis, M. K. lavono apžiūros metu rastos rusvos, klampios medžiagos likučių iš 49 vnt. folijos lankstinukų sudėtyje nustatytos narkotinės medžiagos – kerfentanilio, kiekis (0,00123 g) laikytinas dideliu.

Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdama pirmiau nurodytus teisminio bylos nagrinėjimo nustatytus veiksmus, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Taigi jos veiksmai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Objektyviai pasireiškia bent vienu iš alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno arba realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir taip norėjo veikti. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į visuomenės saugumą. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios V. O. kaltė, padarius šį jai inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, V. O., veikdama tyčia, neturėdama leidimo, laikė pramoninės gamybos 4 mm kalibro revolverį „Kora Brno“, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai.

Įrodymais, pagrindžiančiais V. O. kaltę, laikytini jos pačios parodymai, duoti dėl minėto šaunamojo ginklo laikymo aplinkybių, kuomet kaltinamoji nurodė žinojusi, kad laikė ginklą neteisėtai, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tačiau, anot jos, po motinos mirties užmiršo ginklą atiduoti kitiems asmenims; kratos protokole užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad V. O. gyvenamojoje vietoje miegamojo kambaryje, spintoje, dešiniau esančioje lentynoje, antroje lentynoje nuo viršaus buvo rasta mėlynos spalvos kosmetinė, kurios viduje buvo rastas ginklas ? 4 mm kalibro revolveris „Kora Brno“; Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad revolveris „Kora Brno“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas C kategorijos ginklams.

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdama kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad tokiu savo elgesiu pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir norėjo taip veikti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. O. veiksmai atitinka visus jai inkriminuojamo nusikalstamo požymius ir pagal 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. O., atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės rūšį ir formą. V. O. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką visuomenės sveikatai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ginklais, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė pripažinti V. O. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Taigi šiuo metu galiojanti BK 27 straipsnio redakcija švelnina kaltinamosios teisinę padėtį, todėl taikytina V. O..

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas V. O. padarė esant neišnykusiam teistumui už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis). 2015 m. gruodžio 9 d. teismo nuosprendžiu ji taip pat buvo pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (b. t. 2, b. l. 139–140). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas V. O. pripažinti recidyviste, kartu nustatant ir atitinkamą jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. O. administracine tvarka trijų metų laikotarpiu nebausta (b. t. 2, b. l. 138), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. t. 2, b. l. 137). Byloje nėra duomenų apie V. O. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Byloje nustatyta ir tai, kad V. O. viena augina keturis vaikus, iš jų tris mažamečius ir vieną nepilnametę (b. t. 3, b. l. 60). Kaltinamosios teigimu, giminaičių Lietuvoje ji neturi. Be jos vaikų daugiau prižiūrėti nėra kam.

R. O., (duomenys neskelbtini) klasės mokinio, (duomenys neskelbtini) progimnazijos išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad vaikas pasižymi išskirtinu smalsumu ir teigiamu požiūriu. Nors mokymosi procese patiria iššūkių, niekada nepasiduoda ir nuolat stengiasi, aktyviai dalyvaudamas pamokose. Vaikas yra atsakingas, kruopštus, aktyvus, visada pasiruošęs padėti kitiems ir prisidėti prie draugiškos ir palaikančios atmosferos klasėje ir mokykloje (b. t. 3, b. l. 63). Tos pačios mokymosi įstaigos S. O., (duomenys neskelbtini) klasės mokinei, išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad jai puikiai sekasi dirbti komandoje, mergaitė visada išlieka mandagi, pagarbi ir draugiška tiek bendraamžiams, tiek suaugusiems, niekada nesivelia į konfliktus, o kilusius nesusipratimus sprendžia ramiai ir konstruktyviai (b. t. 3, b. l. 64).

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad vienam iš kaltinamosios mažamečių vaikų, M. O., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. t. 3, b. l. 46). VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ išduotame išraše (siuntime) nurodoma, kad atvykęs berniukas yra tvarkingos išvaizdos, pokalbiu nesidomi, į klausimus neatsako, nerimastingas, judrus, dirglus, kalba pavieniais žodžiais, galimai romų kalba. Kliniškai vertinant, pažintiniai gebėjimai išlavėję nepakankamai. Rekomenduota kreiptis dėl pakartotinio negalios lygio vertinimo, ugdyti vaiką pagal individualius poreikius ir gebėjimus bei Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Vaikui būtina vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra. M. O. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elgesio sutrikimo nėra arba jis yra minimalus (b. t. 3, b. l. 68). Šeimos gydytojos išduotame medicininių dokumentų išraše nurodoma, kad vaikui susirgus ir profilaktiniams patikrinimams vaikas reguliariai atvyksta su mama. Berniukas turi negalią. Stebimas psichiatro ir oftalmologo. Mama tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, laikosi gydytojų rekomendacijų. Netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu nefiksuota (b. t. 3, b. l. 62).

Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos išduotoje 2023 m. birželio 6 d. pažymoje dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo nurodoma, kad M. O. specialieji ugdymosi poreikiai labai dideli (94 balai). Be kitų pastarajame dokumente nurodomų aplinkybių, jame taip pat pažymima, kad M. O. rekomenduojama teikti intensyvią logopedo pagalbą. Vaikui reikalingos kineziterapeuto, masažuotojo, ergoterapeuto paslaugos. Taip pat tikslinga ilgalaikė psichologinė bei socialinė pedagoginė pagalba mokiniui ir, pagal poreikį, šeimai (b. t. 3, b. l. 66).

(duomenys neskelbtini) ugdymo centro (duomenys neskelbtini) lavinamosios klasės mokinys M. O. charakteristikoje apibūdinamas kaip kontaktiškas, kalbinant besistengiantis palaikyti akių kontaktą, klausantis skaitomų pasakų, minimaliai besidominantis knygelėmis. Kalba pavieniais žodžiais trimis skirtingomis kalbomis. Kalba sunkiai suprantama. Ekspresyvioji šnekamoji kalba nesusiformavusi. Naudoja mimiką, gestus ar kūno kalbą savo poreikiams išreikšti. Lietuvių kalbos žodynas siauras, daugiau romų, rusų kalbos žodžių. Daugelį žodžių pakartoja. Supranta ir pagal norą vykdo žodinius nurodymus. Bendraujant su bendraamžiais ne visada moka palaikyti draugiškus santykius. Juokiasi, šypsosi, kai yra patenkintas ir laimingas. Reiškia emocijas, kai kurias atpažįsta. Bando vedžioti raideles, popieriaus lape keverzoja, brėžiama linija silpna, nelygi, jai trūkta koordinacijos. Minimaliai naudoja augmentinę ir alternatyvią komunikaciją, kalbos suvokimas patenkinamas. Rodo tinkamas veido išraiškas, mojuoja atsisveikindamas, paduoda ranką pasisveikindamas. Pasisveikina žodžiu, atsisveikina mojuodamas. Liečia, siekia, rodo norimo daikto, pats jį pasiima. Rūšiuoja daiktus pagal dvi spalvas, formą. Dalyvauja fizinėje veikloje, atlieka rodomus pratimus, atpažįsta artimus žmones. Žino savo darbo vietą. Geba apsirengti, nusirengti, pavalgyti, naudojasi tualetu. Plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus, tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Daugiau stebi, atsirenka vaikus, prieidamas siekia užmegzti kontaktą, įtraukti juos į judrią veiklą. Su pagalba ir skatinant, geba atlikti kai kurias užduotis. Priešinasi veiklai, kuri jam yra nemaloni. Sunkiai sukaupia ir išlaiko dėmesį ties jį dominančia veikla. Atliekant užduotis, reikalinga suaugusiojo pagalba. Savarankiškumo, savitvarkos įgūdžiai nėra pakankami (b. t. 3, b. l. 61).

Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji tinkamai rūpinasi savo vaikais, jų auklėjimu, užtikrina jų poreikius, juos išlaiko, rūpinasi jų ugdymu ir sveikata. Savo vaikais V. O. rūpinasi viena, kitų šeimos narių neturi. Taigi byloje nustatyta, kad kaltinamoji išlaiko asmenį su negalia ? savo mažametį sūnų M. O., ir be jos nebūtų kam jo prižiūrėti, taip pat, be M. O., V. O. išlaiko dar du mažamečius vaikus ? R. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Vadovaujantis BK 62 straipsniu (šio nuosprendžio priėmimo metu galiojanti redakcija) teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Pagal BK 62 straipsnio 3 dalį, kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4, 41 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba 3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

V. O. taikytina nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 62 straipsnio redakcija, kadangi ji švelnina jos teisinę padėtį palyginus su šios teisės normos redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 2 dalis) padarymo metu (pvz. pagal šiuo metu galiojančią šios teisės normos redakciją, 2 dalis nereikalauja kelių kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo, pakanka vienos; taip pat pakanka nustatyti, kad kaltininkas išlaiko bent vieną asmenį su negalia, arba bent vieną mažametį vaiką, kurių nebūtų kam prižiūrėti ir kt.).

Taigi pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su V. O. rūpinimusi savo mažamečiais vaikais, iš kurių vienas yra su negalia, atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintas šios teisės normos taikymo sąlygas. Byloje nustatyti ir kiti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindai – viena V. O. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turtinė žala jos neteisėtais veiksmais padaryta nebuvo.

Nagrinėjamu atveju, BK 62 straipsnio nuostatos yra aktualios, sprendžiant klausimą dėl V. O. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės, nes, kaip jau buvo minėta, šio straipsnio sankcija nustato vienintelę bausmės rūšį – ilgalaikį laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų. Kai BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato galimybę asmeniui skirti už šio nusikaltimo padarymą ir kitas, švelnesnes, bausmių rūšis.

Baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, skirti kaltinamajai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį švelnesnę, 4 metų, laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirti jai 60 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti šias bausmes apėmimo būdu, paskiriant V. O. 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažinus vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis), paskirti galutinę 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Savo ruožtu gynėjas advokatas, pažymėjęs, kad paskyrus V. O. laisvės atėmimo bausmę, kad ir mažesnės trukmės, vis tiek nukentės jos mažamečių vaikų ir vaiko su negalia interesai, pastarojo vystymasis bus pažeistas, sutrikęs arba apsunkintas, prašė teismo skirti kaltinamajai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, ir papildomas baudžiamojo poveikio priemones.

Teismas sutinka, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra nustatytos sąlygos, įtvirtintos BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, tad šios teisės normos taikymas nagrinėjamu atveju būtų galimas. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje nurodant, kad, nors ir esant jo taikymo sąlygoms, teismas gali, bet ne privalo vadovautis šia teisės norma, jos (ne)taikymas paliekamas teismo diskrecijai.

Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 62 straipsnio taikymas šioje byloje neužtikrintų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimo. Pažymėtina, kad BK 62 straipsnio taikymo pagrindai, nustatyti šioje baudžiamojoje byloje, yra susiję tik su vaikų interesais ir jų užtikrinimu, t. y. byloje nustatyta, kad, paskyrus V. O. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį (realų laisvės atėmimą) nebūtų kam prižiūrėti jos mažamečio vaiko su negalia ir kitų mažamečių vaikų. Esant šioms aplinkybėms, teismas iš dalies sutinka su gynėjo nurodyta aplinkybe, kad, nors ir pritaikius kaltinamajai BK 62 straipsnio nuostatas, bet paskyrus jai realaus laisvės atėmimo bausmę, kaip prašė prokuroras, kaltinamosios vaikai vis vien liks be priežiūros, o vaikas su negalia (M. O.) bus neišvengiamai atskirtas nuo mamos. Be to, įvertinęs kaltinamosios neteisėto elgesio pakartotinumą, įvykdyto sunkaus nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, kitus baudžiamosios bylos duomenis, teismas sprendžia, kad švelnesnės nei įstatymo leidėjo nustatytos minimalios bausmės paskyrimas V. O. nebūtų teisingas ir proporcingas jos įvykdytam nusikaltimui.

Juo labiau bausmės tikslai nebūtų pasiekti paskyrus kaltinamajai gynėjo prašomą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Minėta, kad V. O. praeityje jau du kartus buvo teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskutinę jai paskirtą realaus laisvės atėmimo bausmę atliko 2020 m. gegužės 19 d., naują nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė neišnykus teistumui. Sutiktina, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šios dienos kaltinamajai nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat, pasak V. O., ji nusikalto dėl susiklosčiusios sudėtingos gyvenimiškos situacijos (siekė padengti įsiskolinimą), tačiau tai nepaneigia to fakto, kad kaltinamoji puikiai suvokė ne tik savo veiksmų pavojingumą, jų priešingumą teisei, bet ir jai kilsiančias pasekmes, t. y. įstatymo leidėjo už tokių nusikaltimų padarymą nustatytas ilgalaikio laisvės atėmimo bausmes. Teismas šiuo atveju atsižvelgia ir į tai, kad tuo atveju, jei kaltinamoji nevykdytų jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ši, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, galėtų būti pakeista tik iki 90 parų trukmės areštu (BK 49 straipsnio 3 dalis), kai, kaip minėta, minimali laisvės atėmimo bausmė, nustatyta įstatymo leidėjo už V. O. įvykdytą sunkų nusikaltimą, yra 8 metai laisvės atėmimo.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvykdytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. O. laikytos ir kitam asmeniui parduotos narkotinės medžiagos rūšį, tą aplinkybę, kad kaltinamosios neturint leidimo laikytas šaunamasis ginklas buvo tinkamas šaudyti ir, priešingai nei nurodė kaltinamoji, sprendžiant iš specialisto išvadoje esančių nuotraukų (b. t. 2, b. l. 31?33), oksidacinėmis apnašomis buvo padengtas tik atskirose vietose, kaltinamajai V. O. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – 8 metų laisvės atėmimas, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ? 60 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismui nustačius, kad kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (pas kaltinamąją rastas šaunamasis ginklas, nors ir buvo tinkamas šaudyti, tačiau kratos metu V. O. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta šaudmenų, skirtų šiam ginklui, byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad kaltinamoji juo naudojosi), šios kaltinamajai skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, mažintina vienu trečdaliu, paskiriant V. O. galutinę 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nusprendęs, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, teismas kartu atkreipia dėmesį, kad pastaroji teisės norma kalba tik apie asmeniui skirtinos bausmės vienokį ar kitokį švelninimą, palyginus su nustatyta įstatymo. Tačiau nesuteikia teismui galimybės, nusprendus, kad asmeniui yra tikslinga skirti bausmę atitinkamo straipsnio sankcijos ribose, svarstyti klausimą dėl šios bausmės vykdymo atidėjimo.

Tokią galimybę teismui suteikia nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs, be kitų, ir BK 54 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo įstatymu buvo papildyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tokiu pakeitimu, buvo išplėstos skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atitinkamai buvo pakeistas ir BK 75 straipsnis, jį papildant 4 dalimi – joje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Savo ruožtu 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje nustatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 37 straipsnių, nustačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju V. O. baudžiamoji byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, tad minėtos naujos redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, jai taikytinos.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su kaltinamosios prižiūrimais mažamečiais vaikais ir ypatingai tai, kad V. O. vienintelė rūpinasi ir prižiūri savo neįgalų mažametį vaiką M. O., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad šiuo atveju realaus kaltinamajai šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimas prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad kalbant apie bausmės teisingumą, negali būti apsiribojama tik kriminalinės bausmės poveikiu pačiam kaltininkui; turi būti atsižvelgiama ir į pasekmes, kurias toks nuteisimas turės kitiems asmenims. Mažamečių vaikų palikimas be vienintelio jais nesirūpinančio artimo giminaičio yra ypatingai skausmingas dalykas, todėl šiuo atveju reikia taikyti ne tik baudžiamąją teisę, bet atsižvelgti ir į teisinį reguliavimą, ginantį vaikų teisę nebūti išskirtais su savo tėvu (mama), nes priešingu atveju būtų pažeistas humanizmo principas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu konkrečiu atveju, pasiuntus V. O. realiai atlikti jai šiuo teismo nuosprendžiu skirtiną laisvės atėmimo bausmę, labiausiai nukentėtų jos mažametis neįgalus sūnus. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai, jų teisė į šeimos ryšių išsaugojimą. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 7, 13 punktų, 7 straipsnio, 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vaiko interesai nukonkuruoja bet kurį kitą teisinį reguliavimą, įskaitant ir baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas ir tokiu atveju prioritetas teikiamas būtent mažamečių vaiku interesams.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, vaiko tėvas kartu su M. O. ir V. O. negyvena. Bylos rašytiniais dokumentais (šeimos gydytojos medicininių dokumentų išrašu, kitais į bylą kaltinamosios pateiktais su M. O. susijusiais dokumentais) nustatyta, kad M. O. rūpinasi tik kaltinamoji. Duodama parodymus teisme, V. O. nurodė, kad ji yra būtina savo vaikui, nes jis be jos negali normaliai gyventi. Ji jam padeda buityje, padeda atlikti elementariausius buitinius reikalus, rūpinasi jo vystymusi (veda pas logopedę, kitus specialistus), padeda jiems susikalbėti su vaiku, nes M. O. kalba blogai ir labai mažai, dažnai kalba savo kalba, kurią supranta kaltinamoji ir paaiškina aplinkiniams, ko nori jos vaikas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) turintys vaikai pasižymi įprastų socialinių ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nurodoma, kad jei (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis, tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė. Šiuo atveju yra ypatingai svarbi vaikui teikiama jo tėvų, artimųjų žmonių pagalba ir jų dėmesys. (duomenys neskelbtini) būdingas sutrikęs socialinis vystymasis, komunikacijos problemos, ribotas, stereotipinis pasikartojantis elgesys. Šį sutrikimą turintys vaikai būna ramesni, kai gyvena pagal iš anksto nustatytą jiems žinomą tvarką. Jiems yra būtinas dienotvarkės laikymasis, buitinių reikalų atlikimas, surašant kiekvieną veiksmą eilės tvarka papunkčiui ir pan. Tokie vaikai dėl socialinių įgūdžių ir komunikacijos stokos labai sunkiai adaptuojasi prie jų supančios aplinkos pasikeitimų. Savaime suprantama, kad vienintelio artimo žmogaus, kuris nuolat rūpinasi tokiu vaiku, netekimas, būtų vaikui labai skausmingas ir dar labiau žalojantis jo psichiką.

Teismo jau minėtais byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad M. O. specialieji ugdymosi poreikiai yra labai dideli (94 procentai). Vaikui yra nustatytas negalios lygis. Jam yra rekomenduota sukurti individualią mokymosi aplinką, nurodyta teikti intensyvią logopedo, kineziterapeuto, masažuotojo, ergoterapeuto pagalbą. Vaikas yra nuolat stebimas gydytojo psichiatro ir oftalmologo. Šios, o taip pat ir M. O. charakteristikoje nurodytos aplinkybės apie vaiko patiriamus sunkumus specialioje ugdymo įstaigoje, patvirtina kaltinamosios parodymus, kuomet ji teigė, kad jam yra būtina jos nuolatinė priežiūra ir pagalba, kad ir atliekant kasdienius buitinius reikalus, bendraujant su kitais asmenimis, tarp jų ir su gydytojais specialistais. Teismo posėdžio metu kaltinamoji buvo nurodžiusi ir tai, kad kiti asmenys bijo pasilikti su jos vaiku, nes jo nesupranta, o jo elgesys juos gąsdina.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu V. O. pažadėjo ateityje nebenusikalsti, suteikti jai dar vieną šansą, neįkalinti jos ir neatskirti nuo M. O., kuris be jos pagalbos, anot kaltinamosios, neišgyvens. Kaltinamoji teigė, kad rūpinasi visais savo vaikais, bet labiausiai pergyvena dėl M. O., kuriam ji yra labiausiai reikalinga. Anot V. O., šį kartą ji jau tikrai padarė išvadas, sutinka būti stebima, tik prašo leisti jai likti šalia neįgalaus vaiko.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Minėta, kad teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-449-942/2016, 2K-233-976/2021 ir kt.).

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, vadovaudamasis teisingumo principu, taip pat atsižvelgdamas į mažamečių vaikų, o ypatingai į vieno jų su ypatingais poreikiais interesus, V. O. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia socialinė situacija, kuomet realus kaltinamajai paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei jos vaikų interesų, nei pačios kaltinamosios, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat kaltinamajai vėl pažeidus teisės aktų reikalavimus ir nesilaikant jai teismo šiuo teismo nuosprendžiu skirtinų įpareigojimų, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, suvokimas, kad tokiu atveju jos neįgalus mažametis vaikas bet kuriuo atveju liks be jos globos ir bus perduotas valstybės globon, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus V. O. nuo visuomenės, bausmės vykdymą kaltinamajai atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, V. O. paskirtos galutinės subendrintos 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam įstatyme nustatytam terminui, t. y. 3 metams.

BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, nusikaltimų pavojingumą, sprendžia, kad šiuo atveju V. O. atidedant bausmės vykdymą yra būtina taikyti intensyvią priežiūrą, jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant sąlygą būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi

Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, V. O. yra skirtinos pareigos, įtvirtintos BK 75 straipsnio 6 dalies 4, 6, 8 punktuose ? visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, V. O. bausmės vykdymo atidėjimo metu taip pat įpareigotina pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas V. O. padės jai keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jei V. O. nepateisins jai teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jai paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jai šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į V. O. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 21 d. 17.20 val. iki 2024 m. kovo 22 d. 15.21 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (b. t. 2, b. l. 107–110).

Dėl kitų proceso klausimų

2024 m. balandžio 5 d. prokuroro nutarimu iki 2024 m. spalio 5 d. laikinai apribotos V. O. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 185,50 Eur, (b. t. 1, b. l. 122). 2024 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2025 m. balandžio 5 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2025 m. liepos 5 d. Tačiau teismui išsiuntus pastarąją nutartį VĮ „Registrų centras“ gautas pranešimas apie atsisakymą įrašyti duomenis Turto arešto aktų registre, pažymint, kad Turto arešto aktų registre nebuvo gautas ir įregistruotas 2024 m. balandžio 5 d. prokuroro nutarimas (b. t. 3, b. l. 38?39).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pas V. O. sulaikymo metu rasti pinigai – 185, 50 Eur buvo gauti iš nusikalstamos veikos, be kita ko, tai patvirtinus ir pačiai kaltinamajai, ši pinigų suma 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu Dėl pinigų saugojimo perduota saugoti depozitinėje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje (b. t. 1, b. l. 124), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 2, b. l. 120–121), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninės svarstyklės, objekto tyrimo pakuotės, konteineriai su vatos tamponais, kuriais paimtos V. O. ir M. G. rankų nuoplovos, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? dėžė su 4 mm kalibro revolveriu „Kora Brno “ Nr. (duomenys neskelbtini), perduota saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina ir perduotina Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. O. galutinę bausmę 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, V. O. paskirtos 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant sąlygą būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 4, 6, 8 punktais, 7 dalimi, V. O. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į V. O. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 21 d. 17.20 val. iki 2024 m. kovo 22 d. 15.21 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti V. O. recidyviste.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 185,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

V. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektronines svarstykles, objekto tyrimo pakuotes, konteinerius su vatos tamponais, kuriais paimtos V. O. ir M. G. rankų nuoplovos, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę su 4 mm kalibro revolveriu „Kora Brno“ Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova