- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- Iv-611-353/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00251-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- Robertui R
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.12Registrai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Roberto R. K., V. M. ir A. S. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio sumą,už 2007-2008 metus, atitinkamai R.R. K. -1403,84 Lt. , V. M. -1094,74Lt., A. S. – 576,62Lt.
Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., dėl ko už atliktas pareigas jiems buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos). Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo neišmokėtos uždirbtos priemokos ir teisėtai apskaičiuoti priedai, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atsakovas gera valia atsisako išmokėti pareiškėjams priklausančią neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Pareiškėjų atstovas A. G. teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjų reikalavimas turi būti vykdomas nedelsiant vadovaujantis CPK 282 straipsnio nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, patikslintame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų prašymu nesutinka (b.l. 28-29). Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Prašė taikyti pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų senaties terminą bei atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl Lietuvos valstybės sunkios finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp R.R. K. ir A. S. bei atsakovo nėra. . V. M. prašo priteisti 1094,74Lt., kuri nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais Teismui pateiktose pažymose apie neišmokėtą darbo užmokestį nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 - 2008 m. pareiškėjams buvo neišmokėta atitinkamai R.R. K. -1403,84 Lt., V. M. -1090,74Lt., A. S. – 576,62Lt. priskaičiuotų priedų ir priemokų prie darbo užmokesčio (b.l. 19-27, 31-33). Iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų pažymų apie pareiškėjams priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį matyti, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjams susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Pareiškėjai atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jiems nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškėjams priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjai yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjų prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjams yra išnykęs.
Pažymėtina, kad pareiškėjų reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas netaikytinas: pareiškėjai į teismą gindami savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. kovo 31 d. ir prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo kreipimosi į teismą dienos Todėl pareiškėjų R.R. K. ir A. S. prašymas tenkintinas pilnai : R.R. K. priteistina 1403,84 Lt. suma, A. S. – 576,62 Lt. V. M. prašymas tenkintinas iš dalies: jam priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kuri yra pagrįsta rašytiniais įrodymais - 1090,74Lt.
Atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, kadangi šių metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo nepriemokai sumokėti. Tačiau pareiškėjų atstovas prašo vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio nuostatomis sprendimą vykdyti skubiai.
CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo, kai sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinamas atkirai, neatsižvelgiant į paties sprendimo (nutarties) skubaus vykdymo instituto esmę.
Skubaus vykdymo sprendimai ir nutartys CPK yra išimtis iš bendrosios taisyklės, jog privalomai turi būti vykdomi tik įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys. Skubus vykdymas taikomas ypatingais atvejais, kai kyla būtinybė kuo greičiau apginti pagrindines žmogaus teises, užtikrinti egzistencinį minimumą, taip pat jeigu delsimas vykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui daug žalos. Ginčijamoje situacijoje sprendimo skubaus vykdymui nėra susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, kas sudarytų pagrindą sprendimą vykdyti nedelsiant, t.y, jam dar neįsiteisėjus. Be to, ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdomi įsiteisėję teismo sprendimai. Dėl nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog pareiškėjų atstovas nepagrįstai prašo taikyti CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą.
Atsižvelgiant į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjas
nusprendžia:
V. M. prašymą tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 1090,74 litų (tūkstantį devyniasdešimt litų septyniasdešimt keturis centus).
Kitų pareiškėjų prašymą tenkinti pilnai: priteisti pareiškėjams Robertui R. K. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 1403,84 litų (tūkstantį keturis šimtus tris litus 84 centus), A. S. – 576,62 Lt. (penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus 62 cnt.).
Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.