- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- AN2-269-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00605-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Č.
- Nukentėjusysis
- Neringos savivaldybės administracija
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas
- Advokatai
- Aivaras Surblys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. (M. Č.) atstovo advokato Aivaro Surblio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. Č. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 90-ANR_N-57-2020, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje nubaustas 50 Eur bauda, pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda, už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 16 d., 00.00 val. iki 2019 m. gruodžio 19 d. 00.00 val., Lotmiškio g. 13, Neringos m., neturėdamas teisės išardė šaligatvio trinkeles, tokiu būdu padarė 36,60 Eur žalą šaligatvio savininkui, t. y. Neringos savivaldybės administracijai. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. Č. skirta galutinė 50 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 21 d. nutartimi paliko policijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarimą nepakeistą ir netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundo.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. Č. atstovas advokatas A. Surblys apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. Č., nesant jos veiksmuose jam inkriminuotų, ANK 115 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje numatytų, administracinių nusižengimų sudėties. Taip pat prašo priteisti M. Č. bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Teigia, jog M. Č. surašytame administracinio nusižengimo protokole net neužsimenama apie tai, kad jis tyčia sunaikino ar sugadino trinkeles ar kokį kitą savivaldybės turtą bei nenurodoma, kad jis savavaldžiavo, t. y. pasirinko tokį savo teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Paaiškina, jog M. Č., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, be jokių pastangų rankų pirštais iš šaligatvio ištraukė vieną ir dvi puses trinkelių, o po to jas padėjo atgal į vietą ir supylė į tarpus išbyrėjusį žvyrą. Tokiais veiksmais visiškai jokios žalos nei trinkelėms, nei šaligatviui M. Č. nepadarė. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje sutiko, jog plytelės (trinkelės) nebuvo sugadintos, tačiau pats takas, kuris susideda iš plytelių, buvo sugadintas. Tokią išvadą teismas grindė nukentėjusiosios atstovės paaiškinimu, jog dėl trijų plytelių ištraukimo reikėjo perklijuoti iš naujo visą kvadratą plytelių, o tiksliau plyteles reikėjo užpilti smėliu. Tokie darbai savivaldybei kainavo 36,60 Eur. Tačiau kaltinime M. Č. nėra nurodyta, jog turto sugadinimas pasireiškė minėto kvadratinio metro trinkelių perklojimu ir smėlio užpylimu. Todėl byla išnagrinėta dėl pažeidimo, kuris nebuvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Be to, savivaldybės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog Lotmiškio gatvės takelis įvykio metu dar nebuvo priduotas, todėl neaišku, ar Neringos savivaldybės administracija tuo metu buvo šio takelio savininkė.
3.2. Nurodo, jog M. Č. neturėjo tyčios sunaikinti ar sugadinti gatvės trinkelių. Priešingai, M. Č. veiksmai lėmė tai, jog savivaldybė ištaisė trinkelių klojimo broką dar iki šaligatvio pridavimo. Savivaldybei nekilo didesnė žala, nes jai nereikėjo perkloti viso trinkelių tako, o tik jų vieną kvadratinį metrą. M. Č. tyčia buvo nukreipta ne sugadinti turtą, o išviešinti per draugo O. B. sukurtą grupę „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje „Facebook“ trinkelių klojimo broką. Teigia, jog M. Č. minėtais veiksmais nesiekė savanaudiškų ar asmeninių tikslų realizavimo, o siekė apginti viešąjį interesą, t. y. ištaisyti trinkelių klojimo broką.
3.3. Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme M. Č. patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų. Prašo priteisti M. Č. iš policijos jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo skundo netenkinti, o priimtą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog M. Č. aiškiai žinojo, kad trinkelėmis grįstas takas priklauso Neringos savivaldybei ir tai nėra jo paties turtas bei jis neturi teisės tikrinti tako kokybės. M. Č. veiksmai buvo tyčiniai, nes jis juos atliko iš anksto turėdamas tikslą išardyti dalį pėsčiųjų tako. Išardydamas pėsčiųjų taką, t. y. trinkelių klojinį, M. Č. apgadino taką kaip objektą. Todėl tako savininkė turėjo atlikti jo dalies perklojimo darbus ir patyrė nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniu skundu kvestionuojami apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl M. Č. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 ir 518 straipsniuose.
6. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Atsiliepimas
7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, atsiliepimu ir skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog M. Č. padarė ANK 115 straipsnyje ir 518 straipsnyje numatytus nusižengimus. Priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismo išvados dėl M. Č. kaltės yra motyvuotos, paremtos tiek teismo posėdžio metu, tiek bylos medžiagoje nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, išsamiu įrodymų tyrimu bei tinkamu jų vertinimu. Vien tai, kad M. Č. skundo argumentai apylinkės teismo nebuvo įvertinti taip, kaip jis norėjo ir teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai taikė įstatymą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotus du administracinius nusižengimus, yra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinis turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
9. Teigdamas, jog M. Č. tyčia buvo nukreipta ne sugadinti turtą, o išviešinti per tinklalapį „Facebook“ trinkelių klojimo broką, apeliantas nutyli, jog šiuo konkrečiu atveju M. Č. vykdė tariamą savo teisę tikrinti iškloto trinkelėmis savivaldybei priklausančio tako kokybę, o dėl tokių jo veiksmų kilo reali žala jai kaip tako savininkei. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantas, apygardos teismas kaip pagrįstus vertina apylinkės teismo motyvus ir išvadas, jog dėl M. Č. veiksmų plytelės nebuvo sugadintos, tačiau takas buvo sugadintas, nes jį sutvarkydama – užpildama plyteles smėliu, savivaldybė patyrė 36,60 Eur turtinę žalą ir tai patvirtina tokių darbų atlikimo lokalinė sąmata (b. l. 13).
10. Apelianto teiginys, jog galimai Lotmiškio gatvės takelis įvykio metu dar nebuvo priduotas, todėl neaišku, ar Neringos savivaldybės administracija buvo šio takelio savininkė, vertinamas kaip išgalvotas. Dėl tyčinių M. Č. veiksmų savivaldybė turėjo remontuoti būtent jai priklausančioje Lotmiškio gatvėje, Nidoje, išklotų betono trinkelėmis pėsčiųjų takelio dalį. Takelio atnaujinimo rangos darbai, kaip nurodė savivaldybės administracija pranešime policijai, dar nebuvo baigti ir priimti. Šią aplinkybę pripažįsta ir apeliantas, teigdamas Lotmiškio gatvės takelis įvykio metu dar nebuvo priduotas. Taigi, neturėdamas teisės tikrinti tako kokybės, M. Č. sąmoningai pasirinkto priešingą teisei elgesį, padarė tokiais veiksmais turtinę žalą ir už tokį elgesį neturi likti nenubaustas.
11. M. Č. pasirinktas toks tariamas savo teisės įgyvendinimo būdas, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, net ir siekiant informuoti visuomenę apie asmens manymu atliekamus nekokybiškus darbus, neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Apygardos teismas pažymi, jog asmenys gali informuoti kitus visuomenės narius apie jų manymu pastebėtą statybos rangos darbų broką, tačiau jokiu būdu ne patys imdamiesi iniciatyvos ir taisydami ar juolab ardydami jų manymu netinkamai atliktų svetimų jiems objektų statybos darbų pasekmes. Valstybėje veikia institucijos (pvz. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Seimo kontrolierius, Valstybės kontrolieriaus įstaigos apskrityse ir kt.), kurios kompetentingos reaguoti į piliečių pranešimus, skundus apie jų pastebėtus kitų asmenų padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai apelianto argumentai, jog M. Č. neturėjo savanaudiškų ar asmeninių paskatų, o gynė viešąjį interesą, vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįstai menkinantys pastarojo tyčinius veiksmus.
12. Galiausiai apelianto argumentas, jog kaltinime M. Č. nėra nurodyta, jog turto sugadinimas pasireiškė kvadratinio metro trinkelių perklojimu ir smėlio užpylimu, vadinasi byla išnagrinėta dėl nusižengimo, kuris nebuvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantas, administracinio nusižengimo protokole M. Č. suformuluotas kaltinimas yra pakankamai aiškus. Protokole nurodyta, jog M. Č. kaltinamas būtent pagal ANK 115 ir 518 straipsnius, taip pat nurodytas nusižengimų padarymo laikas, data ir vieta, išdėstytas nusižengimų turinys, jų padarymo būdas bei kilę turtinio pobūdžio padariniai, jų dydis (36,60 Eur žala šaligatvio savininkei).
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį, teismui nepateikė. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei apeliantas, nedaro apylinkės teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). Kaip nustatyta BPK 106 straipsnio 2 dalyje, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu atvejai, kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu, privalėtų išspręsti jo paties patirtas išlaidas, turėtas dėl jo advokato dalyvavimo procese, BPK neaptarti. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog tokie atvejai nėra galimi ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.
15. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, konstatuojama, jog M. Č. savo nuožiūra kreipęsis į advokatą dėl skundų surašymo, atstovavimo teisme bei dėl to patyręs išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pareigą apmokėti šias išlaidas savo lėšomis. Todėl apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. atstovo advokato Aivaro Surblio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.